Vaikštome plonu ledu: stagnacijos rizika yra reali

Vaikš­to­me plo­nu le­du: stag­na­ci­jos ri­zi­ka yra rea­li

„Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas dr. Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

Lie­tu­vo­je tę­sia­si sta­bi­li, nors ir neįs­pū­din­ga eko­no­mi­kos plėt­ra. Šie­met įsi­bė­gė­jo at­ly­gi­ni­mų ir maž­me­ni­nės pre­ky­bos au­gi­mas, di­dė­jo eks­por­to apim­tys ir pri­va­taus sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jos. Ki­ta ver­tus, iš­šū­kių ne­ma­žė­ja, o ho­ri­zon­te ma­ty­ti šio eko­no­mi­kos cik­lo pa­bai­gos kon­tū­rai.

Nors šie­met ste­bi­me BVP au­gi­mo lė­tė­ji­mą, už jo sly­pi tik spar­čiai ma­žė­ju­sios įmo­nių at­sar­gos – dau­giau­siai že­mės ūkio sek­to­riu­je ir naf­tos per­dir­bi­mo ga­my­bo­je. To, ži­no­ma, ne­rei­kė­tų su­reikš­min­ti, juo­lab kad dau­ge­lis mak­roe­ko­no­mi­kos ro­dik­lių ne­su­tei­kia pa­grin­do ne­ri­mui.

Maž­me­ni­nė pre­ky­ba šie­met au­go be­veik 7 pro­cen­tais, tam dau­giau­siai įta­kos tu­rė­jo šeš­ta­da­liu išau­gu­si pre­ky­ba de­ga­lais. Ti­kė­ti­na, kad šie po­ky­čiai at­spin­di ne tik di­des­nį at­pi­gu­sio ku­ro var­to­ji­mą, bet ir su­ma­žė­ju­sią kont­ra­ban­dą. Var­to­ji­mo šuo­liai ste­bin­ti ne­tu­rė­tų – vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis šie­met di­dė­jo be­veik 8 pro­cen­tais, o pri­va­čia­me sek­to­riu­je dau­giau nei 9 pro­cen­tais. Šiek tiek ne­ti­kė­ta bu­vo tai, kad dėl di­dė­ju­sio dar­bo jė­gos ak­ty­vu­mo itin spar­čiai au­go užim­tu­mas – dir­ban­čių­jų skai­čius šie­met išau­go 2 pro­cen­tais, ar­ba dau­giau nei 25 tūks­tan­čiais dir­ban­čių­jų.

Ta­čiau atei­tis tam­pa vis la­biau mig­lo­ta. „Swed­bank“ eko­no­mis­tų nuo­mo­ne, pa­sta­ruo­ju me­tu pa­di­dė­jo nei­gia­mo eko­no­mi­kos rai­dos sce­na­ri­jaus ti­ki­my­bė. Di­džiau­sias ri­zi­kos šal­ti­nis iš­lie­ka stip­rė­jan­ti po­pu­liz­mo ban­ga, ku­ri 2017 me­tais ga­li už­lie­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą. Tai stab­dy­tų jos in­teg­ra­ci­ją, o gal net ir im­tų ją skal­dy­ti. Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir įsi­se­nė­ju­sių bei dar gi­lė­ju­sių pa­sau­li­nių eko­no­mi­kos pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, ne­tva­raus Ki­ni­jos au­gi­mo ir sko­lų ly­gio. Lie­tu­va yra vie­na at­vi­riau­sių pa­sau­lio eko­no­mi­kų – eks­por­tas vir­ši­ja 80 pro­c. ša­lies BVP – to­dėl mū­sų pa­žei­džia­mu­mas išo­ri­niams šo­kams iš­lie­ka di­de­lis.

De­ja, iš­ryš­kė­ja ir pro­ble­mos vi­daus rin­ko­je. Jau ki­tais me­tais gy­ven­to­jų var­to­ji­mo au­gi­mas bus be­veik dvi­gu­bai lė­tes­nis nei šie­met. Nors at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas iš­liks spar­tus, užim­tu­mas grei­čiau­siai jau ne­be­di­dės. Taip nu­tiks ne dėl to, kad trūks dar­bo vie­tų, bet dėl to, kad trūks no­rin­čių ir ga­lin­čių jas užim­ti. Be to, ma­ty­si­me vis la­biau įsi­bė­gė­jan­tį kai­nų au­gi­mą.

„Swed­bank“ eko­no­mis­tai pro­gno­zuo­ja, kad vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja pa­sieks 3 pro­c. ir bus tri­gu­bai di­des­nė nei šie­met. Tam įta­kos tu­rės ne tik jau da­bar spar­čiai au­gan­čios pa­slau­gų kai­nos, bet ir brangs­tan­čios ža­lia­vos, pri­si­dė­sian­čios prie dau­ge­lio var­to­ji­mo pre­kių bran­gi­mo.

Bend­ras in­ves­ti­ci­jų au­gi­mas šie­met bu­vo šiek tiek nu­vi­lian­tis, ta­čiau tam dau­giau­siai įta­kos tu­rė­jo be­veik treč­da­liu su­si­trau­ku­sios vie­šo­jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jos. Pri­va­taus sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jos pir­mą pus­me­tį au­go dau­giau nei de­šim­ta­da­liu, o ant­rą­jį ket­vir­tį ypač pa­spar­tė­jo in­ves­ti­ci­jos į ga­my­bos prie­mo­nes. Įsi­bė­gė­jant ES pa­ra­mos skirs­ty­mui ši ten­den­ci­ja tu­rė­tų tęs­tis, ta­čiau ne­rei­kė­tų už­mirš­ti, kad įmo­nių ke­ti­ni­mai in­ves­tuo­ti yra la­bai lanks­tūs ir ga­li grei­tai pa­si­keis­ti prie nei­gia­mos eko­no­mi­kos ap­lin­kos ar ne­drau­giš­kos eko­no­mi­kos po­li­ti­kos.

Vi­sa tai dar kar­tą iš­ryš­ki­na, kad da­bar kaip nie­ka­da svar­bu įgy­ven­din­ti es­mi­nes struk­tū­ri­nes, o ne po­pu­lis­ti­nes re­for­mas. Re­for­muo­jant mo­kes­čių sis­te­mą rei­kė­tų gal­vo­ti ne apie pa­pil­do­mą mo­kes­ti­nę naš­tą, o apie tai, kaip su­ma­žin­ti mo­kes­čių ven­gi­mą, kaip su­kur­ti pa­ska­tas in­ves­ti­ci­jų ir at­ly­gi­ni­mų au­gi­mui.

Per pir­muo­sius tris šių me­tų ket­vir­čius tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas bu­vo nei­gia­mas. Tai yra iš Lie­tu­vos pa­si­trau­kė dau­giau už­sie­nio ka­pi­ta­lo nei į ją atė­jo. Ar šią ten­den­ci­ją pa­keis­tų ka­pi­ta­lo mo­kes­čių di­di­ni­mas ir griež­tes­nė vals­ty­bės re­gu­lia­vi­mo ran­ka? Per de­šimt mė­ne­sių emig­ra­vo 44 tūks­tan­čiai lie­tu­vių, 15 pro­c. dau­giau nei per­nai. Ar šį srau­tą pri­stab­dy­tų dar di­des­ni pa­ja­mų mo­kes­čiai?

Adek­va­tes­nį dau­ge­lio vie­šų­jų pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mą pa­siek­ti ga­li­ma įdar­bi­nant in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas ir au­to­ma­ti­zuo­jant vals­ty­bės val­dy­mą, at­si­sa­kant per­tek­li­nių vals­ty­bės tar­nau­to­jų, ins­ti­tu­ci­jų ir funk­ci­jų, bei di­di­nant vals­ty­bės tur­to val­dy­mo efek­ty­vu­mą. Ga­liau­siai es­mi­nė ir prio­ri­te­ti­nė re­for­ma tu­ri tap­ti vi­sos švie­ti­mo sis­te­mos per­tvar­ky­mas – idė­jų ir ge­rų pa­vyz­džių ne­trūks­ta, re­for­moms rei­kia tik va­lios.

Lie­tu­va yra ge­rai pa­si­ruo­šu­si išo­ri­niams iš­šū­kiams – ša­ly­je su­ba­lan­suo­ta už­sie­nio pre­ky­ba, nė­ra val­džios sek­to­riaus biu­dže­to de­fi­ci­to, įmo­nės ir gy­ven­to­jai ne­tu­ri per­tek­li­nių fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, fi­nan­sų sek­to­rius sta­bi­lus. Ta­čiau pro­duk­ty­vu­mas per­nai ir šie­met jau be­veik ne­beau­go, įmo­nės pa­ma­žu pra­ran­da kaš­tų kon­ku­ren­cin­gu­mą, vi­suo­me­nė to­liau trau­kia­si ir se­nė­ja, au­ga re­gio­ni­nė at­skir­tis. To­dėl net jei di­de­lis nuo­smu­kis ir ma­žai ti­kė­ti­nas, stag­na­ci­jos ri­zi­ka yra rea­li. Vaikš­to­me plo­nu le­du, ta­čiau dar yra vil­ties, kad blo­giau­siu at­ve­ju su­šlap­si­me tik ko­jas.