Valstybinės žemės „žemiškos“ istorijos

Vals­ty­bi­nės že­mės „že­miš­kos“ is­to­ri­jos

Rū­ta VAI­NIE­NĖ

Ach ta že­mė, že­mė­lė, nuo am­žių se­nų­jų ji ke­lia aist­ras, konf­lik­tus ir net ka­rus. Ir šiais lai­kais ne­daug kas te­pa­si­kei­tė. Kur že­mė – pro­ble­ma be­veik ga­ran­tuo­ta. Ar svars­ty­tu­me že­mės par­da­vi­mo klau­si­mą už­sie­nie­čiams, ar ei­li­nio že­mės pri­chva­ti­za­vi­mo at­ve­jus sa­vi­val­dy­bė­se. Bet ne­rei­kia nei par­da­vi­mo, pa­kan­ka pa­ke­den­ti vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos rei­ka­lus, ir vėl gi­lūs ato­dū­siai – na ne­jau­gi ir čia – is­to­ri­jų kal­nai?

Štai, ne­se­niai su­ži­no­jo­me, kad Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­tvir­ti­no vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­čio leng­va­tas vieš­bu­čiui, ku­ria­me „vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai“ ir dar pa­si­ro­do ne­mo­ka­mai ato­sto­ga­vo nau­ja­sis prem­je­ras. Ką ten Pa­lan­gos, is­to­ri­jas ga­li­ma sek­ti ir apie aukš­čiau­sią vie­tą sa­vi­val­dy­bių in­dek­se užė­mu­sią Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bę.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je vals­ty­bi­nę že­mę nuo­mo­ja­si be­veik de­šimt tūks­tan­čių fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų. Da­lis jų, apie 40 pro­cen­tų šiais me­tais mo­kė­da­mi vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­tį tu­rė­jo žag­te­lė­ti. Mat že­mės nuo­mos mo­kes­tis skir­tin­giems mo­kes­čių mo­kė­to­jams pa­ki­lo be­veik tris kar­tus, o kai kam – dau­giau nei pen­kis, o kai kam – ir dar dau­giau.

Taip at­si­ti­ko to­dėl, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­di­di­no vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­čio ta­ri­fą nuo 0,15 iki 0,4 pro­cen­tų, ga­ra­žų bend­ri­joms pa­nai­ki­no tai­ky­tą leng­va­tą, o da­liai mo­kes­čių mo­kė­to­jų dar di­dė­jo ir že­mės ver­tė, nuo ku­rios skai­čiuo­ja­mas mo­kes­tis.

O tai kur čia is­to­ri­ja, klau­si­te? Is­to­ri­ja ta­me, kad vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­čio ta­ri­fą Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­kė­lė ne vi­siems. Pa­di­di­no tik kai ku­riems. Pa­di­di­no tiems 40-čiai pro­cen­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų, ku­rie su­tar­tis su Že­mės tar­ny­ba su­da­rė ar­ba kei­tė po 2009 me­tų. Li­ku­sie­ji vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mi­nin­kai po se­no­vei mo­ka ne­pa­keis­tą, ne­pa­kel­tą ta­ri­fą nuo ne­pa­keis­tos že­mės kai­nos. Ir štai jums du iden­tiš­ki kai­my­ni­niai skly­pai: ta pa­ti – vals­ty­bi­nė – že­mė ir ke­lis kar­tus be­si­ski­rian­tis vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­tis.

Kad vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­tis ski­ria­si at­ski­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se, ar at­ski­ro­se sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­se, yra lo­giš­ka ir su­pran­ta­ma. Juk vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­tis yra tar­si že­mės nuo­mos kai­na. Bet ko­dėl vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je že­mės nuo­mai ga­lio­ja du mo­kes­ti­niai re­ži­mai, čia jau klau­si­mas iš di­džio­sios K.

Ge­riau­sia Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė, ku­rią val­do li­be­ra­lai, ku­rie yra už vie­no­das są­ly­gas vi­siems mo­kes­čių mo­kė­to­jams ir ku­rie skel­bia­si esą prieš mo­kes­čių di­di­ni­mą, ima ir ke­lis kar­tus pa­ke­lia vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­tį, bet tik da­liai vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mi­nin­kų. Na ir kas ga­li pa­neig­ti ga­li­my­bę, kad spren­di­mas kel­ti mo­kes­tį ne vi­siems bu­vo priim­tas prieš tai ge­rai pri­ma­ta­vus, kam mo­kes­tis pa­kils, o kam liks ne­pa­keis­tas?

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė at­vė­ri­nė­ja in­for­ma­ci­nius fai­lus vi­suo­me­nei. In­for­ma­ci­ja, apie tai, kiek už vals­ty­bi­nės že­mės arą su­mo­ka ku­ris nuo­mi­nin­kas bū­tų la­bai įdo­mi. O ir pa­čiai sa­vi­val­dy­bei ga­na nau­din­ga, kad pa­ma­ty­tų, kaip „ly­giai ir vie­no­dai“ trak­tuo­ja mo­kes­čių mo­kė­to­jus.

Perž­vel­gus nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, net sun­ku pa­ti­kė­ti, bet vals­tie­čiai ir ža­lie­ji šio­je sri­ty­je ne­nu­ma­tė nie­ko! Pa­na­šu, kad žo­džiai „že­mė“ ir „skan­da­las“ dar ku­rį lai­ką vaikš­čios kar­tu.