VYTAUTAS DIDYSIS ĮKŪRĖ ŠIAULIŲ PARAPIJĄ

Vilius PURONAS

No­ri­si pri­si­min­ti vie­ną iš pa­grin­di­nių dia­lek­ti­kos tei­gi­nių, kad at­ra­di­mai ar iš­ra­di­mai vi­suo­met glū­di suei­ty­se tarp to­li­mų, iki tol kon­tak­to ne­tu­rė­ju­sių pro­ce­sų. Be­lie­ka anuos su­ves­ti ir mo­kė­ti lai­ku pa­ste­bė­ti tai, ko mo­kyk­la ne­mo­kė.

Šį­kart tam rei­ka­lui pa­si­tel­ki­me he­ral­di­ką, Vy­tau­to biog­ra­fi­ją ir Šiau­lių pa­ra­pi­jos is­to­ri­ją. Pa­si­tel­ki­mo sti­mu­lu te­bū­nie praė­ju­sio sek­ma­die­nio (1916-06-26) is­to­ri­nė da­ta – į Šiau­lių ka­ted­rą at­ke­lia­vę trys šven­tos re­lik­vi­jos – šven­to­jo Jo­no Pau­liaus II, šven­to­sios Faus­ti­nos ir pa­lai­min­to­jo M. Sa­poč­kos.

VY­TAU­TAS DI­DY­SIS ĮKŪ­RĖ ŠIAU­LIŲ PA­RA­PI­JĄ

1417 m. spa­lio 24 d. Tra­kuo­se bu­vo pa­si­ra­šy­tas Že­mai­čių vysku­pijos įstei­gi­mo ir vys­ku­po pasky­rimo ak­tas. Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to, kaip die­ce­zi­jos fundato­riaus, pa­siū­ly­mu su­si­rin­ki­mo de­legatai pir­muo­ju Me­di­nin­kų (Že­mai­čių) vys­ku­pu pa­sky­rė Vil­niaus pre­po­zi­tą Mo­tie­jų Tra­kiš­kį. Ma­no­ma, kad jis ki­lęs iš Li­vo­ni­jos vo­kie­čių, bet mo­kė­jo ir lietu­viškai. Ak­to pa­si­ra­šy­mo die­ną Tra­kuo­se mi­nė­tas vys­ku­pas bu­vo kon­sek­ruo­tas.

Moks­li­nin­kai pa­žy­mi, kad tuo me­tu jau bū­ta be­ne 12 pa­ra­pi­nių baž­ny­čių, tiek pat vals­čių, nors ko­kios tai bu­vo pa­ra­pi­jos, ne­bu­vo tiks­liai ži­no­ma. Taip pat bu­vo neaiš­ku, ka­da Me­di­nin­kų vys­ku­pi­ją de ju­re pri­pa­ži­no po­pie­žius, nors Mo­tie­jus Va­lan­čius pa­žy­mė­jo, kad raš­tą 1421 10 03 pa­si­ra­šė po­pie­žius Mar­ty­nas V. Iki šiol bu­vo spė­lio­ja­ma, kad vie­na­me iš to laik­me­čio do­ku­men­tų tu­rė­jo bū­ti pa­minėtas ir Šiau­lių var­das...

Šiau­lie­tis is­to­ri­kas Sta­sys Ši­mai­tis, 1999 me­tais ty­ri­nė­jęs Ve­liuo­nos pa­ra­pi­nės baž­ny­čios 1677 m. va­sa­rio 26 d. ge­ne­ra­li­nės vi­zi­ta­ci­jos ak­tą, vizi­tuojant Že­mai­čių vys­ku­pui Kazimie­rui Pa­cui, ra­do mums, šiau­liš­kiams, svar­bios in­for­ma­ci­jos. Šio ak­to sky­re­ly­je „Vi­si­ta­tio Fun­da­tio­nis Ecc­le­siae“ („Baž­ny­čios fun­da­ci­jos patikrini­mas“) yra įra­šy­ti to­kie žo­džiai: „Pir­miau­sia šio­ji Baž­ny­čia Veliuo­noje yra įsteig­ta Švie­siau­sio­jo Alek­sand­ro Vy­tau­to, Lie­tu­vos Ku­nigaikščio, kar­tu su Že­mai­čių Vys­ku­pi­ja ir ki­to­mis pa­ra­pi­jo­mis Vi­duk­lė­je, Šiau­liuo­se, Var­niuo­se, Kal­ti­nė­nuo­se ir Be­ty­ga­lo­je...“. Vi­zi­ta­to­rių ak­te tie žo­džiai bu­vo įra­šy­ti neat­si­tik­ti­nai.

Taip, re­mian­tis ak­to įra­šu, nea­be­jo­ja­ma, kad Šiau­lių pa­ra­pi­ja bu­vo įkur­ta 1421 m. Švie­siau­sio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Alek­sandro Vy­tau­to. Ak­te Šiau­lių var­das mi­ni­mas gre­ta Ve­liuo­nos ir dar 5 Že­mai­ti­jos vie­to­vių. Da­bar­ti­nių li­te­ra­tū­ros šal­ti­nių ana­lizė ro­do, jog mi­ni­mo­se vie­to­vė­se pir­mo­sios baž­ny­čios pa­sta­ty­tos: Ve­liuo­no­je – 1421 m. (įsteig­ta pa­ra­pi­ja), Ra­sei­niuo­se – apie 1416–1421 m., Vi­duk­lė­je, Var­niuo­se, Kal­ti­nė­nuo­se, Be­ty­ga­lo­je – 1416 me­tais.

Ma­lo­nu, kad šį re­gio­ni­nio po­bū­džio is­to­riog­ra­fi­nį fak­tą už­fik­sa­vo Šiau­lių uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas, is­to­ri­kas Ši­mai­tis Sta­sys („Šiau­lių krikš­čio­niš­ko­sios is­to­ri­jos pra­džia“, „Šiau­lių kraš­tas“, 1999 02 25 p. 15, 20). O da­bar žvilg­te­lė­ki­me į pir­mą­ją me­di­nę Šiau­lių baž­ny­tė­lę, pa­sta­ty­tą apie 1445-uo­sius bu­vu­sia­me švent­miš­ky­je, pa­go­niš­ko­jo au­ku­ro vie­to­je. Įdo­mią in­for­ma­ci­ją te­ko už­tik­ti 1621 me­tų šios baž­ny­tė­lės vi­zi­ta­ci­jos ak­te, su­ra­šy­ta­me prieš ją nu­griau­nant.

JUO­DAO­DŽIO RE­LIK­VI­JA ŠIAU­LIŲ KA­TED­RO­JE?

Tris­kart lem­tin­gas šv. Mau­ri­ci­jus! At­si­me­na­te, ku­rią 1236 m. die­ną įvy­ko Sau­lės mū­šis? Šven­to Mau­ri­ci­jaus, rug­sė­jo 22-ąją. Kas jis bu­vo? Šis ka­ta­li­kų šven­ta­sis bu­vo juo­dao­dis, vie­nin­te­lis juodaodis tarp šven­tų­jų.

Mau­ri­ci­jus (†287), kan­ki­nys. Mau­ri­ci­jus, Ek­su­pe­ri­jus ir Kan­di­das bu­vo Ro­mos im­pe­ri­jos Tė­bų le­gio­no ka­ri­nin­kai, jiems pri­klau­sė 6000 le­gio­nie­rių. Kai ku­rie iš jų bu­vo krikš­čio­nys. Šven­tų­jų gy­ve­ni­mų au­to­riai pa­brė­žia, kad ten tar­na­vo ir ke­lio­li­ka nuo­šir­džiai ti­kin­čių krikš­čio­nių iš Egip­to. Kai žy­gio me­tu da­li­nys įsi­kū­rė sto­vyk­lą Ok­to­du­ru­me prie Rho­ne upės, im­pe­ra­to­rius Mak­si­mi­li­jo­nas įsa­kė ka­riuo­me­nei au­ko­ti pa­go­nių die­vams. Tė­bų le­gio­no krikš­čio­nys, pa­drą­sin­ti Mau­ri­ci­jaus, at­si­sa­kė tai da­ry­ti ir vi­si bu­vo nu­žu­dy­ti. Kai ku­rių var­dai iš­li­ko: šv. Ad­ven­to­ras Tu­ri­nie­tis, Alek­sand­ras Ber­ga­mie­tis, Ge­reo­nas Kiol­nie­tis, Ino­cen­tas, Ok­ta­vi­jus, So­lu­to­ras Tu­ri­nie­tis, Ur­sas, Vik­to­ras, Vik­to­ras So­lo­tur­nie­tis bei Vi­ta­lis. Tas ap­ra­šy­ta Lio­no vys­ku­po šv. Eu­che­ri­jaus pra­ne­ši­me, ra­šy­ta­me V a. pir­mo­je pu­sė­je vys­ku­pui Sal­vi­jui. Jų re­lik­vi­joms IV a. pa­sta­ty­ta baž­ny­čia Agau­nu­me (St. Mau­ri­ce-en-Va­lois). Mau­ri­ci­jus bu­vo pa­skelb­tas šven­tuo­ju.

Bu­lo­ta A., Be­nys L. Šven­tų­jų gy­ve­ni­mai. Kau­nas, 1994, p. 292.

Kas ga­lė­jo įsi­vaiz­duo­ti, kad Šiau­liams, net lie­tu­viš­kai ka­ta­li­ky­bei, jis bus ke­lis­kart lem­tin­gas! Įdo­mu kad šv. Bru­no­no, krikš­ti­ju­sio Lie­tu­vą, biog­ra­fi­ja bu­vo tie­sio­giai su­si­ju­si su Mag­de­bur­go Šv. Mau­ri­ci­jaus ka­ted­ra. Mums gi svar­bu, kad Sau­lės mū­šis ir Šiau­lių gim­ta­die­nis įvy­ko Šv. Mau­ri­ci­jaus die­ną, ant­ra – kad šv. Mau­ri­ci­jus bu­vo Li­vo­ni­jos or­di­no pa­tro­nas. O tre­čia?

Kaip aiš­kė­ja iš 1621 m. baž­ny­čios vi­zi­ta­ci­jos do­ku­men­to, Šiau­lių me­di­nė­je baž­ny­čio­je bu­vo po­rta­ti­lis su kan­ki­nių šv. Mau­ri­ci­jaus ir šv. Ire­ne­jaus re­lik­vi­jo­mis, pa­šven­tin­tas Vil­niaus vys­ku­po Voi­nos. Ko­kiais ke­liais šio šven­to­jo re­lik­vi­ja pa­sie­kė bū­tent Šiau­lius. Ko­dėl Šiau­lius? Die­vo pirš­tas ar pa­pras­tas at­si­tik­ti­nu­mas? Nea­be­jo­ti­na, kad ši re­lik­vi­ja te­bė­ra Šiau­lių ka­ted­ro­je, ko­kiais 1930 me­tais pa­pil­do­mai kon­sek­ruo­ta Kau­no ar­ki­ka­ted­ro­je, įce­men­tuo­ta bal­to mar­mu­ro plokš­tė­je su mįs­lin­gu skai­čiu­mi – „XIV“. Ji lai­ko­ma po men­sa cent­ri­nia­me al­to­riu­je (iliustr. A.). Ne­jau­gi tai – ano­ji šv. Mau­ri­ci­jaus re­lik­vi­ja su jos anuo­me­ti­nio kon­sek­ra­vi­mo Šiau­liuo­se da­ta?

Pa­si­ro­do, į šį is­to­ri­nį šv. Mau­ri­ci­jaus klau­si­my­ną įsi­kom­po­na­vo net Vy­tau­tas Di­dy­sis. Apie tai su­šne­ko vi­sa ei­lė su­ta­pi­mų, iki šiol is­to­ri­kų ne­nag­ri­nė­tų, nes ne­pas­te­bė­tų.

Apie tai – ki­to­je rub­ri­ko­je „Iš po skry­bė­lės...“

A. Spė­ja­ma šv. Mau­ri­ci­jaus re­lik­vi­ja iš XVI a., sau­go­ma Šiau­lių ka­ted­ro­je.