Naujausios
Žurnalas „Padubysio kronikos“ skaitomas ne tik palei Dubysą
Penktadienį Šiaulių rajono Bazilionų mokykloje, grojant Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos trimitininkams, pristatytas septintasis istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ numeris. Taip pat įteiktas žurnalo leidėjo Romualdo Ozolo paramos fondo apdovanojimas populiariausiam metų autoriui.
Žurnalas pristatytas drauge su Raimondo Trušio, meno pasaulyje žinomo, kaip „skruzdėlynų dailininkas“, kūrybos paroda.
Populiariausiu fondo leidinių autoriumi tapo gamtininkas, Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta už įdomius ir populiarius straipsnius apie gyvūnus. Riterio statulėlę V. Lopetai įteikė R. Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis. Septintajame žurnalo numeryje populiariausias žurnalo metų autorius V. Lopeta pasakoja apie vilkus.
E. Skrupskelis, pristatydamas žurnalą, teigė, kad jis turi savo skaitytoją ir Vilniuje, nors jame pasakojama apie tolimą sostinei, apsiribojantį vienos upės – Dubysos – regioną. Taip, pasak E. Skrupskelio, yra todėl, kad žurnale spausdinami tekstai yra profesionaliai, įdomiai parašyti.
Šį kartą rubrikoje „Šiandien“ prie apskritojo stalo sukviesti visų penkių prie Dubysos upės išsidėsčiusių regioninių parkų vadovai ir darbuotojai diskutavo apie kultūrinę ir aplinkosauginę regioninių parkų misiją. Apie tai, kaip 1991 metais, įkuriant regioninius parkus, pavyko apsaugoti gražiausias Lietuvos vietoves nuo privatizacijos ir suniokojimo.
„Istorijos eskizų“ rubrikoje archeologinę temą tęsia Tomas Grigas: pasakojama apie naujausius Lieporių senovės gyvenvietės tyrimus. Gabrielė Jasiūnienė nagrinėja bajorų Bilevičių heraldiką – XVI – XVIII amžiais. Mokslininkė Aldona Vasiliauskienė rašo apie tai, kaip tyrinėjimai apie bazilijonų vienuoliją, gyvavusią Bazilionuose, garsina miestelį ir jo mokyklą.
„Prisiminimų“ rubrikoje skaitytojai ras Vytauto Girdzijausko, Vytenio Rimkaus, Matildos Vaičiulienės, Zinaidos Žilinskaitės-Pintulienės ir Visvaldo Žilinsko pasakojimus apie istorinius įvykius ir žmones.
„Susitikimų“ rubrikoje pasakojama apie Šiauliuose gyvenančios Irenos Ramanauskienės giminės istoriją ir jau išnykusį Šilo Padubysio dvarą. Minimas kraštiečio profesoriaus Vaclovo Bagdonavičiaus jubiliejus.
Žurnalui plečiant savo sklaidą palei Dubysos upę – pristatant šeštąjį žurnalo numerį Tytuvėnuose, atsirado proga įtraukti daugiau autorių – taip žurnale atsirado Nijolės Saimininkienės rašinys apie Sofiją Romerienę ir jos Tytuvėnus.
Žurnale toliau spausdinamas žurnalo įkūrėjo Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo 1955 – 1957 metais Bazilionuose rašytas dienoraštis.
Kaip visada populiarumo sulaukia rubrika „Iš praeities spaudos“. Šįkart joje – kriminalinės kronikos iš tarpukario spaudos šiandieniniam žmogui pasakojančios apie praeities nusikaltimus.
Besidomintiems, kodėl vandeningesnė Kražantės upė, įtekėjusi į žymiai siauresnę ir seklesnę Dubysą netenka savo vardo ir virsta tik Dubysos intaku, atsakymų gali ieškoti Stepono Kolupailos straipsnyje.
„Šiaulių krašto“ inf.
Laimos PERMINIENĖS nuotr.
Populiariausias Romualdo Ozolo paramos fondo leidinių autorius gamtininkas Vidmantas Lopeta septintojo žurnalo „Padubysio kronikos“ numeryje pasakoja apie apie labai įdomų ir paslaptingą vilkų gyvenimą.
„Skruzdėlynų dailininku“ vadinamas menininkas Raimondas Trušys atidarė kūrybos parodą, kurioje ir skruzdėlynai, ir Bazilionų apylinkės. Dailininkas su žmona V. Ozolaite gyvena Ozolų sodyboje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Žurnalo viršelyje – Dubysos upės ištakos ties Bubiais.
