Skausmas: malšinamas vaistais gali tapti liga

Skaus­mas: mal­ši­na­mas vais­tais ga­li tap­ti li­ga

Sa­ko­ma, kad skaus­mas ken­kia ne ma­žiau nei vais­tai, ta­čiau kas­kart, vos su­skau­dus gal­vai ar pil­vui, grieb­tis tab­le­čių ga­li bū­ti pra­žū­tin­ga.

„Nor­fos vais­ti­nės“ ve­dė­ja Gied­rė Bu­zie­nė sa­ko, kad vi­si šie vais­tai pa­si­žy­mi vie­no­kiu ar ki­to­kiu ša­lu­ti­niu po­vei­kiu, to­dėl juos var­to­ti rei­kia ži­nant tam tik­ras tai­syk­les.

Ga­li bū­ti mir­ti­na

Vais­tai nuo skaus­mo ar­ba ne­ste­roi­di­niai už­de­gi­mą malšinantys vais­tai – vie­ni po­pu­lia­riau­sių me­di­ka­men­tų, ku­rių vais­ti­nė­se ga­li­me nu­si­pirk­ti be re­cep­to. „Pag­rin­di­nė ne­re­cep­ti­nių vais­tų gru­pė, ku­rių dau­giau­siai su­var­to­ja­ma, yra vais­tai nuo skaus­mo, ki­taip dar va­di­na­mi ne­ste­roi­di­niais vais­tais nuo už­de­gi­mo (NVNU). Vi­si šie vais­tai pa­si­žy­mi vie­no­kiu ar ki­to­kiu ša­lu­ti­niu po­vei­kiu: kai ku­rie jų dir­gi­na skran­džio glei­vi­nę, ga­li su­kel­ti net krau­ja­vi­mą iš virš­ki­na­mo­jo trak­to, ki­ta gru­pė vais­tų nuo skaus­mo ne­su­ke­lia virš­ki­na­mo­jo trak­to pa­žei­di­mų, bet ga­li nei­gia­mai pa­veik­ti ke­pe­nų veik­lą“, – per­spė­ja rū­pes­tin­ga vais­ti­nin­kė.

Pa­sak „Nor­fos vais­ti­nės“ spe­cia­lis­tės, no­rint su­ma­žin­ti ša­lu­ti­nių po­vei­kių ri­zi­ką, la­bai svar­bu pa­rink­ti tin­ka­mą vais­tų do­zę bei var­to­ji­mo truk­mę – kuo il­giau vais­tas var­to­ja­mas, tuo la­biau di­dė­ja ša­lu­ti­nių reiš­ki­nių ti­ki­my­bė. Taip pat rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad ser­gant opa­li­ge ar tam tik­ra ke­pe­nų li­ga, dėl vais­tų nuo skaus­mo var­to­ji­mo bū­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku, su­de­rin­ti ki­tų vais­tų var­to­ji­mą. Kad iš­veng­tu­me ne­ma­lo­nių pa­sek­mių, vais­tus nuo skaus­mo kiek­vie­nas tu­ri­me ger­ti pa­val­gę, už­si­ger­da­mi pa­kan­ka­mu kie­kiu van­dens.

Šei­mos gy­dy­to­jai, neu­ro­lo­gai, anes­te­zio­lo­gai bei skaus­mo gy­dy­mo spe­cia­lis­tai ži­no, kad skaus­mas tu­ri bū­ti mal­ši­na­mas pa­laips­niui. Tai­gi, vais­tus nuo skaus­mo var­to­jant di­de­liais kie­kiais, neat­siž­vel­giant į jų stip­ru­mą, ki­tas kont­rain­di­ka­ci­jas, gy­dy­mas ne tik ne­bus veiks­min­gas, bet ir ga­li iš­si­vys­ty­ti lė­ti­nis skaus­mas. Tuo­met, me­di­kų tei­gi­mu, tai ne­bė­ra simp­to­mas ar sind­ro­mas – tai tam­pa li­ga. Be to, ne­tin­ka­mai var­to­jant vais­tus nuo skaus­mo, ga­li­mas or­ga­nų pa­žei­di­mas. Nors ne­ste­roi­di­niai nuo už­de­gi­mo vais­tai at­ro­do sau­gūs: ne­ma­ži­na spau­di­mo, ne­trik­do kvė­pa­vi­mo, ge­riant daug to­kių vais­tų ga­li­mi inks­tų, ke­pe­nų pa­žei­di­mai, ga­li pro­gre­suo­ti skran­džio opa­li­gė, at­si­ras­ti krau­jin­gų opų. To­kia pa­cien­to būk­lė ga­li baig­tis net mir­ti­mi.

Kaip var­to­ti su ki­tais vais­tais?

Vais­tų de­ri­niai rei­ka­lin­gi ta­da, kai no­ri­ma stip­riau pa­veik­ti ko­kį nors vie­ną pa­to­lo­gi­nį pro­ce­są, ta­čiau tei­sin­gai su­de­rin­ti vais­tus ga­li tik gy­dy­to­jas ar­ba vais­ti­nin­kas. „Pa­vyz­džiui, vais­tus nuo skaus­mo bū­ti­na de­rin­ti su su­dė­ti­niais vais­tais nuo per­ša­li­mo, nes la­bai daž­nai į jų su­dė­tį įei­na tos pa­čios me­džia­gos. Tar­ki­me, pa­ra­ce­ta­mo­lis tiek vie­nas, tiek su ki­to­mis me­džia­go­mis įei­na ir į vais­tų nuo skaus­mo, ir nuo per­ša­li­mo su­dė­tį. Ši me­džia­ga yra he­pa­to­tok­siš­ka, tai reiš­kia, kad di­de­lės jos do­zės ga­li su­kel­ti ne­grįž­ta­mus ke­pe­nų pa­žei­di­mus. Rei­kia ypač ste­bė­ti, kad tas pa­ts žmo­gus ne­var­to­tų ke­lių pre­pa­ra­tų su ta pa­čia me­džia­ga, ti­kė­da­ma­sis grei­čiau pa­sveik­ti ar ma­ny­da­mas, kad dau­giau yra ge­riau“, – sa­ko „Nor­fos vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė G. Bu­zie­nė.

Anot jos, vais­tus nuo skaus­mo rei­kia at­sar­giai var­to­ti ir su kai ku­riais vais­tais, tu­rin­čiais an­ti­hi­per­ten­zi­nį (krau­jo spau­di­mą ma­ži­nan­tį) po­vei­kį, nes pa­sta­rų­jų po­vei­kis ga­li su­si­lpnė­ti. „Yra pre­pa­ra­tų, ku­rių, var­to­jant vais­tus nuo skaus­mo, rei­kė­tų ypač veng­ti. Pa­vyz­džiui, greipf­ru­tas (jo ekst­rak­tas yra po­pu­lia­ri imu­ni­te­tą sti­mu­liuo­jan­čių mais­to pa­pil­dų su­de­da­mo­ji da­lis) stab­do nu­skaus­mi­na­mų­jų vais­tų skai­dy­mą, to­dėl jie ima kaup­tis or­ga­niz­me. Už­si­ger­ti vais­tų greipf­ru­tų sul­ti­mis taip pat ne­ga­li­ma. Jei la­bai no­ri­si, jas ga­li­ma ger­ti praė­jus ma­žiau­siai 4 va­lan­doms po vais­tų nuo skaus­mo var­to­ji­mo. Ežiuo­lė ne­tu­rė­tų bū­ti var­to­ja­ma su pa­ra­ce­ta­mo­liu, nes pa­di­dė­ja ri­zi­ka pa­žeis­ti ke­pe­nis. Gink­me­džio pre­pa­ra­tų ne­de­rė­tų ger­ti kar­tu su as­pi­ri­nu (ace­til­sa­li­ci­lo rūgš­ti­mi), nes ga­li pra­si­dė­ti krau­ja­vi­mas iš virš­ki­na­mo­jo trak­to“, – tei­gia vais­ti­nin­kė.

Pa­sak me­di­kų, blo­giau­sia, kai pa­tys pa­cien­tai nu­spren­džia, kad jiems rei­kia gy­dy­tis ir, ne­pa­si­ta­rę dėl vais­tų su­de­ri­na­mu­mo su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku, pa­tys pa­si­ren­ka me­di­ka­men­tus. Taip pat ver­tė­tų ne­pa­mirš­ti, kad vais­tus rei­kia var­to­ti sai­kin­gai, to­dėl, pa­ju­tus skaus­mą, pir­miau­sia rei­kė­tų iš­ban­dy­ti na­tū­ra­lias jo mal­ši­ni­mo prie­mo­nes – pa­si­vaikš­čio­ji­mą gry­na­me ore, svei­ką mi­ty­bą, mankš­tą.

Užs. Nr. 334712