Naujausios
Skenduoliai: Šiaulių apskrityje – dvigubai daugiau aukų
Lietuvą užliejus karščio bangai kone kasdien skęsta žmonės – per paskutines dešimt dienų šalyje nuskendo apie 20. Šiaulių apskrityje, palyginti su pernai metais, skenduolių daugiau nei dvigubai. Ugniagesiams gelbėtojams tai ne tik liūdna statistika, bet ir emociškai sunkus darbas. Svarstoma, kad skenduolių būtų galima sumažinti įvedus privalomą mokymą plaukti.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Nuskendusiųjų – dvigubai daugiau
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) 1-os komandos viršininko Dainiaus Užgalio pateiktais duomenimis, šiemet apskrityje nuo sausio 1 dienos iki liepos 29 dienos nuskendo 20 žmonių, vienas vyras Radviliškio rajone išgelbėtas dar žiemą. Dauguma skendo vasaros laikotarpiu.
2013 metais per visus metus nuskendo 9 žmonės.
„Kadangi nesame budintys gelbėtojai paplūdimiuose, ši statistika – tik tie atvejai, kada buvo kviesti Šiaulių APGV pareigūnai. Todėl nuskendusiųjų statistika gali būti ir didesnė“, – sakė D. Užgalis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento penkerių metų statistika rodo, kad dažniausiai žmonės nuskęsta liepos mėnesį, daugiausia vyriškos lyties asmenys.
Tėvai neprižiūri vaikų
„Žmonės pervertina savo jėgas ir nesusigaudo situacijoje. Vandenyje krečia visokius pokštus – užlaiko kitą po vandeniu, tempia už kojų, gauna gurkšnį... Nuskendimo priežasčių labai daug“, – sako 21 metų patirtį turintis ugniagesys gelbėtojas, naras Paulius Janavičius.
Jis prisiminė neseną įvykį, kai vienos šventės metu kompanija draugų maudėsi vandens telkinyje. Lipant į krantą moteris atsisuko pasižiūrėti – nebėra vyro.
Gelbėtojai buvo šventėje, todėl operatyviai reagavo – šoko į vandenį su drabužiais, be narų kostiumo. Kitas naras ant drabužių užsidėjo deguonies balionus, panėrė. Vos per 7 minutes gelbėtojai žmogų surado, bet niekuo padėti jam nebegalėjo. Vyrą ištiko epilepsijos priepuolis.
„Prieš lipdami į vandenį žmonės turi įvertinti savo jėgas – ar kuo nors serga, ar įšokus į šaltą vandenį kojų, rankų nesutrauks mėšlungis“, – atkreipia dėmesį P. Janavičius. Streso, šoko būsenos skęstantys žmonės griebia šalia esantį, murkdo jį po vandeniu. Taip gali nuskęsti abu.
Pasitaiko, kad išgėrusi suaugusiųjų kompanija nebeprižiūri vaikų, tuomet iki nelaimės – tik vienas žingsnis.
Gelbėtojas prisiminė neseniai nutikusį įvykį. Pakeliui į pratybas pastebėjo plentu einantį 2-3 metukų vaiką. Paklausus, kur jis eina, mažylis prisipažino ieškantis mamos. Paaaiškėjo, kad tėvai prie Bijotės ežero šventė, o niekieno neprižiūrimas vaikas nuo sūpynių patraukė ne į tą pusę. Gelbėtojai jį grąžino tėvams.
Sulaukia ir keiksmų
P. Janavičius pažymi, jog patys mažamečiai apie pavojų susimąsto tik po to, kai kažką padaro. Dažniausiai neištyrinėję dugno jie neatsargiai šokinėja į vandenį nuo tiltų, viadukų, pasvirusių medžių.
„Dugne gali pasitaikyti kelmas, akmuo, stiklo šukės... Man ir pačiam vaikystėje yra buvę, kad nėriau ir į aštrias kriauklių briaunas persirėžiau pilvą“, – prisiminė gelbėtojas.
Narui emociškai ir psichologiškai sunkiausia iš vandens traukti nuskendusius vaikus. Ypač kai ant kranto stovi jų artimieji – tėvai, broliai ar seserys.
Kartais drumzliname, žydinčiame vandenyje narai nemato net savo rankos. Dugną apieškoti ir skenduoliį apčiuopti tenka apgraibomis.
„Skaudu ir narams, ir artimiesiems, kurie yra ant kranto... O komentarų sulaukiame visokių: neieškot, nerandat, nesistengiat, nieko nedarot. Sunku, nes kartais artimieji net pradeda pulti. Jei dar išgėrusių vaikinų kompanija, trukdo narams atlikti savo darbą“, – pasakojo P. Janavičius.
Gelbėtojai – dviejuose paplūdimiuose
Ilgiausiai dirbančiu Šiaulių gelbėtoju būtų galima vadinti sporto mokyklos „Atžalynas“ paplūdimių priežiūros specialistą Vidutį Bikiną. Jis atsakingas už miesto paplūdimių priežiūrą ir gelbėtojų darbą.
Gelbėjimo stotis pradėjo veikti 1973 metais, o V. Bikinas joje įsidarbino 1980-aisiais. V. Bikinas prisimena, jog miestas turėjo šešis gelbėjimo postus. Dabar po keturis gelbėtojus dirba tik Prūdelio ir Rėkyvos paplūdimiuose, du prie Talkšos, kai vyksta varžybos.
„Perskirsčius pagal teritorinį principą Bubiai ir Pageluvis atkrito – jie rajono, nors ten poilsiauja 99,9 procento šiauliečių. Ten gelbėtojų nebėra, tvarkoma tik teritorija“, – sakė V. Bikinas.
Skęsta ir „varlinyke“
V. Bikinas pasakoja, jog naro darbas jam buvo labai sunkus psichologiškai. Pamena, Radviliškio rajone nuskendo ir tėvas, ir motina, narai niekaip jų negalėjo rasti. Teko kviesti vaiką, kad jis parodytų, kur nuskendo tėvai.
„Sutkūnų ežeras, lyja lietus, naras išeina iš ežero su septynių metų vaiku ant rankų...“ – sudreba gelbėtojo balsas prisiminus įvykį.
Vienais metais keturi žmonės nuskendo Prūdelyje – rodo pirštu į skirtingas ežero vietas V. Bikinas.
„Tiek metų dirbu ir nežinau, kodėl žmonės nuskęsta, – sako gelbėtojas. – Vieną nuskendusią studentę Prūdelyje, kitą Pageluvyje išgelbėjome vaikų „varlinyke“. Sakė, nežinia, kodėl griuvo, apsvaigo galva, prarado sąmonę. Net nesusigaudė, kaip ją ištraukė“.
Prieš daugelį metų Talkšos ežere vyras „varlinyke“ nešėsi gal ketverių metų vaiką. Griuvo ir paskendo, o vaikas išėjo į krantą.
V. Bikinas atsimena vieno vyro vardą ir pavardę. Dar pirmąjį sezoną dirbant gelbėtoju, jį, skęstantį Prūdelyje, gelbėtojai grąžino į krantą net du kartus. Trečią kartą jis nuskendo, nors vandens virš galvos buvo vos per porą sprindžių.
Prūdelio tragedija – neblaivūs poilsiautojai
Per 34 darbo metus V. Bikinui nė karto nepasitaikė, kad skęstantis žmogus garsiai šauktų „Gelbėkit!“. Besikapanojančius plaukiotojus pastebi patys gelbėtojai. „Nueina į dugną tyliai, nė vienas nesišaukė pagalbos“, – pasakojo V. Bikinas.
Jis prisiminė atvejį, kai Gudelių ežere iš valties išvirtę skendo mergaitė su dėde žveju. Mergaitė pasakė, kad yra gera plaukikė, todėl parplauks į krantą, nes visai netoli. Bet nuskendo.
V. Bikino nuomone, dauguma skęstančiųjų ir nuskendusiųjų moka plaukti. „Kiti gal neturi vandens baimės?.. Nevertina savo gyvybės. Nemokantiems plaukti vanduo atrodo baugus“, – svarstė patyręs gelbėtojas.
Dauguma šiemet gelbėtų žmonių buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tokie asmenys net priešinasi gelbėjami, iškeikia gelbėtojus necenzūriniais žodžiais, purkštauja: „Ko tu mane auklėji? Aš plaukikas!“
Reikia visuotinio plaukimo mokymo?
„Lietuvos sveikatos programos-2020 metai“ projekto rengėjai skelbė, kad šalies gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę galima būtų pailginti sumažinus atsitiktinių paskendimų skaičių.
Pateikti duomenys, kad pagal šį rodiklį lietuviai pirmauja Europos Sąjungoje: 2009 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 8,9 nuskendusiojo, 2011 metais – 7,9, 2012 metais – 7,8 (ES vidurkis – 1,58).
Vaikų iki 19 metų Lietuvoje taip pat nuskęsta daugiausiai, palyginti su kitomis Europos šalimis. Be to, tai viena pagrindinių vaikų išorinių mirčių priežasčių.
Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius Valerijus Belovas atkreipia dėmesį, jog mokytis plaukti vėl tapo aktualu po Rūtos Meilutytės pergalių. Anot jo, mokėjimas plaukti prisidėtų prie saugesnio elgesio vandenyje. Vaikus mokyti reikėtų jau nuo aštuonerių metų.
„Užsienio šalyse yra kitokia valstybės politika dėl privalomo plaukimo mokymo. Pavyzdžiui, Vokietijoje nėra plaukimo meistriškumo mokyklų. Ten didelis finansavimas skiriamas visuotiniam mokymui plaukti. Iš to atsiranda perliukai, kuriuos papildomai treniruoja specializuotose sporto mokyklose“, – pasakojo V. Belovas.
Jis pažymi, jog Lietuva pirmauja tarp kitų šalių pagal baseinų neturėjimą. 30 žmonių reikia 6 takų, bent 25 metrų baseino. Baseinai turėtų būti mikrorajonuose, ne vien centre.
Suaugusieji mokytis plaukti gėdijasi
Kadangi privalomo plaukimo mokymo nėra, viskas priklauso tik nuo mokyklos vadovų iniciatyvos. Kai kurių Šiaulių miesto mokyklų, vaikų darželių vadovai organizuoja savo ugdytinių plaukiojimą „Delfino“ baseine.
Daug norinčių išmokti plaukti moksleivių atvažiuoja iš Šiaulių rajono. Pavyzdžiui, iš Balsių miestelio (Pakruojo r.) kilę verslininkai su „Delfinu“ yra sudarę 5 metų sutartį, kad išmokytų visą Balsių mokyklą plaukti ir toliau plėstis į Pakruojo rajono kaimus.
Gavus finansavimą iš projektų rengiamos vaikų plaukimo treniruočių vasaros stovyklos, direktoriaus skaičiavimu, per mokslo metus Šiaulių plaukimo mokykloje plaukimo pradmenų įgauna apie 300 vaikų.
„Suaugusieji mokytis plaukti nenori. Jiems gėda, gėdijasi savo kūno ar kad šalia jų laisvai po 5-7 kilometrus plaukia vaikai, o jie tebeburbuliuoja vandenyje“, – sako V. Belovas.
Pernai plaukti mokėsi tik 10 suaugusiųjų. Tai buvo pavienė vienos medikės iniciatyva, kuri surinko kolegių būrį, jos metus lankė baseiną.
„Mokyti moksleivius plaukti esame pasiruošę, bet tam turi būti skiriamos lėšos aukštesniu lygiu“, – įsitikinęs plaukimo mokyklos vadovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
STATISTIKA: Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, šiemet Šiaulių apskrityje nuo sausio 1 dienos iki liepos 29 dienos nuskendo 20 žmonių. 2013-aisiais per visus metus nuskendo 9 žmonės.
PRIEŽASTYS: „Tiek metų dirbu ir nežinau, kodėl žmonės nuskęsta“, – atsidūsta daugiau nei 30 metų dirbantis gelbėtojas, paplūdimių priežiūros specialistas Vidutis Bikinas.
ALKOHOLIS: Gelbėtojas Valdas Miliukas konstatuoja, jog didžiausia Prūdelio problema – į vandenį lipantys neblaivūs poilsiautojai.
SUAUGUSIEJI: „Suaugusieji mokytis plaukti nenori. Jiems gėda parodyti, kad kažko nesugeba, gėdyjasi savo kūno“, – sakė Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius Valerijus Belovas.
Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje
– Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Dauguma Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
– Neplaukiokite vieni. Kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
– Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų.
– Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti.
– Nerekomenduojama maudytis po valgio.
– Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau juo apsišlakstykite.
– Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti. Įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
– Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Vaikai iki 5 metų skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių.
– Vaikams iki 5 metų rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
– Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.
– Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
– Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens.
– Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
