
Naujausios
Skola valstybei išgaravo ėmus ieškoti teisybės
Šiaulių rajono Meškuičių miestelio gyventoją Gitą Levinskienę ištiko šokas, kai sužinojo valstybei esanti skolinga per 800 eurų. Skolos, kone dvejus metus nemokamo Privalomo sveikatos draudimo (PSD), laukė šį mokestį administruojanti „Sodra“.
Paradoksas, tačiau tik ėmusis savo tyrimo moteriai pavyko išsiaiškinti, kad PSD mokėti jai ir nepriklauso, nes yra apdrausta valstybės lėšomis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
PSD tiksėjo kelerius metus
Du nepilnamečius vaikus – 12 metų sūnų ir 15-metę dukrą – auginanti G. Levinskienė apie nuo 2016 metų pavasario kiekvieną mėnesį augantį PSD įsiskolinimą valstybei sužinojo tik prieš kelias dienas, kai kreipėsi į Meškuičių seniūniją dėl kompensacijos už kurą.
Meškuičių seniūnijos seniūnė Jolanta Baškienė internetinėje savitarnoje, kaip ir visada tokiais atvejais, patikrino, ar G. Levinskienė neturi įsiskolinimo valstybei.
Ir čia akibrokštas! „Sodros“ tinklapio rubrikoje, skirtoje pasitikrinti, ar žmogus nėra skolingas valstybei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, seniūnė sužinojo, kad G. Levinskienė skolinga nei daug, nei mažai – per 800 eurų.
Sukrėsta skolininkė, patarta seniūnės, kitą dieną jau stovėjo „Sodros“ Šiaulių skyriuje, bandė aiškintis, dėl kokios priežasties iki 2016 metų gegužės neaugusi skola po minėtos datos staiga ėmė tiksėti ir pritiksėjo iki apvalios sumos.
Paaiškėjo, kad PSD G. Levinskienei imta skaičiuoti, kai vyriausiajai, negalią turinčiai jos dukrai sukako aštuoniolika metų.
„Sodros“ specialistų atsakymas pasimetusiai moteriai buvęs nediskutuotinas: PSD skolą sumokėti teks. Anot meškuitiškės, gerai nors tiek, kad įsiskolinimą leido sumokėti dalimis.
Nedideles pajamas turinti G. Levinskienė paskubomis surinko 70 eurų ir pinigus nedelsdama pervedė į nurodytą sąskaitą.
Moteriai keista, kad apie augančią skolą ir susidariusį nemenką įsiskolinimą ji nėsyk nebuvo informuota.
„Jausmas toks, tarytum „Sodra“ tyčia „augino“ skolą nepranešdama. Jokio laiško, jokio minuso banko sąskaitoje...“ – svarstė moteris, kurią žinia apie įsiskolinimą, pačios žodžiais, tiesiog išmušė iš vėžių.
Meškuičių seniūnijos vadovei J. Baškienei dėl neinformavimo keista ne mažiau.
„Širdis įpjauta. Kūrėme planą, kaip padėti šiai tvarkingai šeimai“, – sakė seniūnė.
Atomazga: mokesčio nėra
Tačiau skola – tik pirma istorijos dalis. Į linksmesnę pusę viskas pakrypo, kai bėda apie skolą su savo seserimi besidalydama G. Levinskienė iš jos išgirdo patarimą skubiai vykti į Šiaulių teritorinę ligonių kasą ir dar kartą pasiaiškinti, ar augindama du nepilnamečius vaikus Gita tikrai nėra draudžiama valstybės lėšomis.
Vaikų gimimo liudijimus specialistei pateikusi moteris sužinojo, kad ji išties gali būti apdrausta ir jokio PSD mokesčio jai mokėti nereikia.
Po tokios atomazgos „Sodra“, pasak meškuitiškės, įmokėtus pinigus jai pažadėjo grąžinti, esą reiks tik parašyti prašymą. Vakar paspaudus „Sodros“ interneto svetainėje nuorodą „Pasitikrink“ skolos G. Levinskienei jau nebebuvo.
Vis dėlto moteriai ramybės neduoda kitkas: kodėl vienoje valstybėje veikiančiose dviejose jos įstaigose skirtingai laikomasi įstatymo?
„Galvoju, jei man sesuo nebūtų patarusi kreiptis į Ligonių kasą, būčiau sumokėjusi tą PSD ir, kaip sakoma, niekas nė dėkui“, – svarsto G. Levinskienė.
Jai apmaudu, kad „Sodros“ specialistė nė puse lūpų, žmogiškai, nepatarė nueiti į Šiaulių teritorinę ligonių kasą ir išsiaiškinti tikrąją situaciją.
Pažadėjo pasitobulinti
„Šiaulių kraštas“ „Sodros“ komunikacijos atstovo Sauliaus Jarmalio pasiteiravo, kodėl gi, sparčiai augant meškuitiškės skolai, ji nėsyk nebuvo informuota.
Pasak specialisto, „Sodra“ visus gyventojus nuolat informuoja apie jų įsiskolinimus. Visa informacija yra pateikiama internete asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/sodra-login/index .
„O jeigu žmogus būna nurodęs savo kontaktus (elektroninį paštą, telefono numerį), informuojame apie jiems pateiktus svarbius pranešimus. Kitu atveju šią informaciją galima gauti atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių“, – sakė S. Jarmalis.
Anot jo, „Sodra“ PSD įmokas tik administruoja – rūpinasi, kad visos įmokos pagal VLK pateiktą informaciją apie klientų draustumą būtų surinktos, ir jas perveda VLK.
– Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau, tikėtina, kad „Sodros“ konsultantai pagal savo kompetenciją neturėjo žinių, kad G. Levinskienė gali būti PSD draudžiama valstybės lėšomis, ir rėmėsi iš VLK gauta informacija.
Kita vertus, tiksliai nežinome, kokią informaciją konsultantui moteris pateikė, ar ji informavo apie savo teises dėl PSD draudimo valstybės lėšomis. Savo ruožtu įvertinsime, ar galėtume kaip nors patobulinti klientų informavimą, kad jie gautų daugiau informacijos šiuo klausimu, – sakė „Sodros“ atstovas.
Apdrausti – tik pristačiusieji dokumentus
Aiškėja, kad du nepilnamečius vaikus auginanti G. Levinskienė privalėjo atvykti į teritorinę ligonių kasą ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) patvirtinimo. Tokiu atveju, jai PSD nebūtų skaičiuotas.
„Nepaisant to, kad ši moteris turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, ji turėjo pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Kvedarienė.
PSD įmokos iš valstybės biudžeto, informavo ji, sumokamos už labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius. Sveikatos draudimo įstatymas išskiria 20 grupių gyventojų, kuriuos draudžia valstybė.
„Tarp draudžiamų valstybės lėšomis – ir vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės, kaip kad yra ponios G. Levinskienės iš Meškuičių atveju“, – informavo I. Kvedarienė.
Jos teigimu, daugumai mūsų šalies gyventojų – dirbančių, mokančių įmokas ar draudžiamų valstybės lėšomis – kreiptis su dokumentais į TLK dėl draudimo nustatymo nereikia, nes Ligonių kasa gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“ registro, Mokinių ir Studentų registrų, Lietuvos darbo biržos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir kitų valstybės institucijų.
Kadangi ne visi reikalingi draudimui nustatyti duomenys yra kaupiami valstybės registruose ar valstybės institucijų informacinėse sistemose, tam tikrų grupių gyventojams, anot specialistės, reikia patiems pateikti reikiamus dokumentus TLK, kad būtų patvirtintas jų draudimas.
„Atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis nustatymo ir turėtų nedirbantys nepilnamečius vaikus auginantys tėvai. Kartais tėvai, auginantys vaikus, mano, kad valstybė už juos sumoka PSD įmokas automatiškai ir į Ligonių kasą dėl draudimo patvirtinimo nesikreipia. Tai klaidinga“, – teigė Ligonių kasos specialistė.
Anot jos, šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas tik pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai.
Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam sukaks 18 metų.
„Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK bei informuoti apie savo pasirinkimą ir pateikti vaiko ar vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus“, – akcentavo pašnekovė.
Valstybės lėšomis, pasak jos, taip pat gali būti draudžiamas vienas iš tokio pat amžiaus vaiko ar vaikų globėjų. Ir slaugantieji neįgalius vaikus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Meškuitiškei užteko atverti Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistų kabineto duris, kad mažas pajamas turinčios šeimos nebeslėgtų skola valstybei.
ŠTLK nuotr.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Kvedarienės teigimu, kilus abejonių dėl mokesčio pagrįstumo, gyventojai visada gali kreiptis ir gauti paaiškinimą. Daugeliu atveju gali užtekti pateikti reikiamus dokumentus.
Asmeninė nuotr.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovas Sauliaus Jarmalio manymu, „Sodros“ specialistė galėjo ir nežinoti, kad PSD skolininkė gali būti draudžiama valstybės lėšomis.