Naujausios
Slibino vieta – tik prie Savivaldybės
„Šiaulių dienų“ šventinėje eisenoje ugnimi spjaudžiusi mitologinė būtybė baziliskas grįžo į jį sukūrusio dizainerio Viliaus Purono dirbtuves – laukti sprendimo dėl nuolatinės vietos. Kūrinį dizaineris dovanoja Šiauliams. Skulptoriai žiūri dovanotam drakonui į dantis ir abejoja, ar tokį dirbinį verta statyti mieste? „Šiaulių kraštas“ siūlo pastatyti baziliską prie Savivaldybės (kokia valdžia – toks ir slibinas). Žmonės fotografuotųsi, bendrautų su miesto vadais. Taip papuoštas skverelis taptų piketuotojų ir politikierių mėgstama vieta. Tačiau meras tokios kaimynystės kratosi.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Miestietiškas drakonas
Žybsinčios raudonos akys, iš burnos rūkstantys dūmai ir sklindantis riaumojimas, iš pauodegio – ugnies pliūpsniai. Taip efektingai šventinėje Šiaulių miesto šventės motorizuotoje kolonoje pristatyta naujoji V. Purono skulptūra – baziliskas.
Kūrėjas aiškina, jog baziliskas yra slibino atmaina – gyvačių karalius. Pirmą kartą jis paminėtas 1203 metais Vienoje, Austrijoje. Šis mitinis personažas minimas ir Viduramžiais užsiveisęs Vilniuje, netoli Barbakano.
Dizaineris priminė senųjų šiauliečių pasakotas legendas, jog nuo slampinėjimo po Didždvario parke buvusius požemius mamos vaikus atgrasydavo sakydamos: nelįsk, nes tave suės slibinas.
„Baziliskas turi gaidžio snapą, nes jį kartą per 300 metų išperi gaidys iš juodo kiaušinio, kurį padėjo. Jis – bjaurus miestietiškas drakonas, gyvena rūsiuose ir požemiuose, maitinasi nekaltomis mergaitėmis, pelėmis, rupūžėmis ir visokiomis kitokiomis šlykštynėmis. Baziliskas užmuša žvilgsniu. Tą savybę narsuoliai išnaudoja pasiimdami veidrodį“, – legendą pasakojo dizaineris.
Vertė – apie pusė milijono litų
Pasak V. Purono, prie užmušto bazilisko prieiti negalima, nes jis savo alsavimu užnuodija orą. Pagelbėja tik penkios rūtų šakelių puokštelės – neutralizuoja nuodus.
Ši lietuvių tautinės gėlės ir bazilisko sąšauka buvo viena iš priežasčių, paskatinusių sukurti skulptūrą. Dizaineris pažymi, jog Šiauliuose nuo seno veikia ir „Rūtos“ saldainių fabrikas.
Remiantis pasakojimais, baziliskas yra rašomojo stalo dydžio. Apie dvejus metus kurtą šiaulietišką baziliską V. Puronas išdidino – skarda dengta skulptūra yra apie 10 metrų ilgio, aukštis – beveik 6 metrai, sveria apie toną. Anot jo, miestui dovanojamos skulptūros vertė gali siekti beveik 450 tūkstančių litų.
Iš skulptūros sklinda garsas lietuviškai, angliškai, lenkiškai ir rusiškai, ji riaumoja, sako frazę „Ar klausai mamytės?“ Šiaulių turizmo informacijos centre projektų vadybininku dirbančio V. Purono manymu, šią idėją būtų galima išplėtoti – įrašyti daugiau frazių skirtingomis kalbomis, jas paleisti pritaikius prie konkrečios turistų grupės. Baziliskas gali net keiktis senaisiais lietuviškais keiksmažodžiais – „Rupūs miltai“, „Žalia rūta“.
Kur pastatyti?
Dizaineris kviečia šiauliečius galvoti baziliskui vardą ir siūlyti vietą, kur jis geriausiai tiktų.
„Svarbu skulptūrą gerai įkomponuoti. Pastatyti statulą dykvietėje galima, bet kadangi čia yra elektra, žybsinčios akys, reikalinga priežiūra, apsauga nuo vandalų. Reikia mieste rasti tokią vietą, kur būtų galima ateiti ir atsivesti svečius“, – svarstė dizaineris.
V. Puronas norėtų skulptūrą pastatyti Šiauliuose, kadangi daug šiauliečių, verslininkų prisidėjo prie jos gamybos proceso. Autorius minėjo sulaukęs pasiūlymų skulptūrą pasiimti į Vilnių, kitus Lietuvos miestus, dvi užsienio šalis.
Bazilisku susidomėjo iš Šiaulių į užsienį išvykę emigrantai. Jie pateikė pasiūlymą paieškoti zonos, kurią už savo pinigus galėtų architektūriškai sutvarkyti ir joje įkomponuoti skulptūrą.
V. Puronas svarsto, jog baziliskas galėtų būti pastatytas priešais Valstybinę mokesčių inspekciją, „Rūtos“ saldainių fabriko teritorijoje. Labiausiai ji tiktų pramonės įdomybių parke, kurio idėją V. Puronas buvo iškėlęs, tačiau ši idėja esą marinama.
Autoriaus vizijoje bazilisko skulptūra turėtų būti įkalinta tarp rūtų. „Tai turėtų priminti, kad baziliskai ateina ir išeina, o mergelių žolynėlis, rūta turi jėgą, kuri žlugdo“, – pasakojo V. Puronas.
„Daiktas iš skardos“
Visą savaitgalį su naujuoju meniniu akcentu buvo galima susipažinti skverelyje priešais Savivaldybės pastatą. Gal skverelyje prie Savivaldybės – geriausia vieta? Slibino akys būtų įbestos į miestui dirbančią valdžią.
„Absoliučiai blogai! Mieste prasto skonio ir taip jau sočiai. Esu kategoriškai prieš“, – sakė fontano „Saulės diskai“ autorius skulptorius Gintautas Lukošaitis, paklaustas, ar sutiktų, kad šalia jo kurto fontano atsirastų baziliskas.
„Gal Vilius galėtų ją pastatyti savo kieme. Aš mieste iš viso nematau tokios skulptūros. Suprantu, kad galima per kokią nors šventę pravežti, bet tokį objektą statyti ir taip gadinti miestiečių meninį skonį – negalima“, – kategoriškai kalbėjo skulptorius.
Jis pripažino, kad su V. Puronu yra geri draugai, tačiau šiuo klausimu negali aukoti savo profesinės etikos. „To aš net nevadinu skulptūra – tai kažkoks daiktas iš skardos.
Galbūt visus užkabina, suprantama, bet mes, profesionalai, turime uždėti aukštesnį skonį, matą tiek sau, tiek visuomenei. Tokio pigumo negali būti“, – vertino G. Lukošaitis.Šiaulių geležinkelio stoties perone neseniai pastatyta jo nauja skulptūra „Stipruolis Nosys“, primenanti mieste prieš kelis dešimtmečius gyvenusį neįgalų stipruolį.
Dovana – manipuliacija
Skulptorius, dailininkas Martynas Gaubas įsitikinęs, jog skulptūra mieste ir vieta jame pirmiausia turi atsirasti esant poreikiui, o ne kažkam užsimanius ją padovanoti.
„Aš atnešiu susprogusį televizorių, jį padovanosiu ir sakysiu – kur nors garbingai pasidėkit. Kai kurie tuo naudojasi, – mano M. Gaubas. – Tai tam tikra strategija, kada pradžioje kūrinys padaromas ir nukreipiamas dėmesys nuo klausimų „ar reikia?“, „kaip turėtų būti?“ Iškart svarstoma. kur jį statyti.“
M. Gaubo teigimu, jei kūrinys atsiranda iš trumpalaikės menininkų inicijuotos akcijos, nieko derinti nereikia, tačiau ilgalaikiam kūriniui svarbi kompetentingų asmenų, visuomenės nuomonė.
Dažnai įvairiuose meninių akcentų konkursuose dalyvaujantis menininkas pažymi, jog paskutiniai du Šiauliuose rengti konkursai dėl Ch. Frenkelio skulptūros ir meninių akcentų pėsčiųjų bulvare, kuriuose jis dalyvavo, vyko labai operatyviai, komisija kūrinius vertino objektyviai.
Panašus į lenkišką drakoną
Šiaulių mero Justino Sartausko nuomone, radus tinkamą vietą, šiaulietiškas baziliskas yra įdomus.
„Nereikėtų jo atmesti. Jis yra pakankamai išvaizdus. Panašus drakonas yra Lenkijoje, Krokuvoje, Vavelio bokšto papėdėje. Nemanau, kad mūsiškis atsilieka nuo anos skulptūros“, – sakė meras.
Anot jo, baziliską ne bet kur galima pastatyti – jam reikia didelės erdvės. Meras svarsto, jog skardinis drakonas galėtų įsikurti „Geležinės lapės“ pašonėje, gamtos apsuptyje – viename iš dešimties parkų.
O jeigu priešais Savivaldybę, skverelyje?
„Skverelyje priešais Savivaldybę – jokiu būdu. Centre turėtų būti monumentalesni kūriniai, o ne šiaip mistiniai“, – sakė J. Sartauskas.
Miesto vadovas planuoja inicijuoti politikų ir visuomenės diskusiją, kur naująją skulptūrą reikėtų pastatyti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DRAUGIJA: Šiaulių miesto savivaldybė, garsėjanti netradicinių meninių akcentų globa, turėtų priglausti ir šį slibiną. Jis prie valdžios rūmų galėtų ir riaumoti, ir keiktis, ir gąsdinti, ir vilioti turistus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRISTATYMAS: Per Šiaulių miesto šventę pristatytą skulptūrą šiauliečiai visą savaitgalį galėjo apžiūrėti Savivaldybės skverelyje. „Galbūt ji čia liks visam laikui?“ – svarstė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
STRATEGJIJA: „Aš atnešiu susprogusį televizorių, jį padovanosiu ir sakysiu – kur nors garbingai pasidėkit. Tai tam tikra strategija, kada nukreipiamas dėmesys nuo klausimų „ar reikia?“, „kaip turėtų būti?“ Iškart svarstoma, kur jį statyti“, – komentavo situaciją skulptorius Martynas Gaubas.
Jono TAMULIO nuotr.
SKONIS: Skulptorius Gintautas Lukošaitis yra kategoriškai prieš skardinio bazilisko skulptūros statymą Šiaulių mieste. „Tokį objektą statyti ir taip gadinti miestiečių meninį skonį – negalima“, – tvirtino skulptorius.
PROCESAS: Dizaineris Vilius Puronas mistinės būtybės bazilisko skulptūrą kūrė apie dvejus metus.
Šiaulių meras Justinas SARTAUSKAS: „Skverelyje priešais savivaldybę – jokiu būdu. Centre turi būti monumentalesni kūriniai, o ne šiaip mistiniai.“
(NE)KOMENTARAS
Šiaulių miesto vyr. dailininkas: „Objekto asmeniškai pastebėti neteko“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas, miesto vyr. dailininkas Petras SLONKSNIS:
– Kaip jūs, kaip miesto vyr. dailininkas, vertinate naująją Viliaus Purono skulptūrą baziliską?
– Jūsų minimo objekto asmeniškai pastebėti neteko.
– Kur svarstoma nuolatinė skulptūros vieta? Kokie galimi variantai? Ar skulptūra galėtų stovėti skverelyje priešais Savivaldybės pastatą?
– Prašymų tuo klausimu Savivaldybės administracija nėra gavusi.
– Ar skulptūra atitinka bendrą miesto meninių akcentų koncepciją? Ar meniniams akcentams Šiaulių mieste statyti reikalingas konkursas?
– Viešieji dailės kūriniai įrengiami nustatyta tvarka. (Pridedu)
Dailės kūrinių idėjoms, kurios bus planuojamos realizuoti visuomeninėje teritorijoje už privačias lėšas, o vėliau dovanojamos Savivaldybei, autorius turi gauti Įvaizdžio grupės rekomendaciją. Autorius projektą rengti ir jį įgyvendinti gali, kai dailės kūrinio idėjai pritarė Įvaizdžio grupė.
(Miesto įvaizdžio darbo grupės pirmininkė – Danguolė Martinkienė, Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja – red.past.).
