Naujausios
Šokėjai iš Ibisos atgaivino šokių fosilijas
Gyvomis fosilijomis vadinami tautinių šokių grupės „Es Broll“ iš Ibisos (Ibiza) susipynę pūnų, arabų ir Šiaurės Afrikos šokių elementai. Vakarėliais ir šokiais iki paryčių garsėjanti Ispanijos sala šoka su subtiliu flirtu. VI tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ galima pamatyti autentiškus Ibisos tautinius kostiumus net su dvylika pasijonių.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Būgnai aptraukti triušio oda
„Ibisoje vyksta geriausi vakarėliai ir diskotekos pasaulyje, bet kartu saugome labai senas tradicijas: tautinius šokius, kostiumus, juvelyriką. Norime tai parodyti kitiems“, – sako viena iš grupės šokėjų, žurnalistė Sonia Ribas.
Čia pat stovi mokytoja, socialinė darbuotoja – visi šokėjai šoka laisvalaikiu. Kai kurie grupės nariai šokti pradėjo dar vaikystėje, būdami šešerių metų. „Žinoma, kartais einame ir į diskotekas“, – šypsosi Sonia.
Grupė „Es Broll“, kurios pavadinimas vietos kalba reiškia „gamtos fontaną“, įkurta prieš 33 metus nedideliame Ibisos miestelyje Santa Eulalia del Rio. Miestelio jaunimas ėmė mokytis tradicinių šokių, kuriuos šoko jų protėviai.
S. Ribas pabrėžia, jog grupė šoka tik Ibisai būdingus folkloro šokius, kurie dėl natūraliai susiklosčiusios izoliacijos gyvenant saloje išliko beveik nepakitę. Viduržemio jūroje, Balearų salyno pietvakariuose esančioje saloje gyvena apie 114 tūkstančių žmonių.
Žemyninėje Ispanijos dalyje ar kitose šaliai priklausančiose salose kultūrinės tradicijos ir šokiai visiškai kitokie. Garsūs ispanų folkloristai šiuos šokius yra pavadinę „gyvomis fosilijomis“.
Visi grupės naudojami instrumentai yra rankų darbo, pagaminti naudojant vietinės kilmės medžiagas. Būgnas aptrauktas triušio ar avinėlio oda, fleita, metaliniai „espasi“ ir iš kadagio pagamintos kastanjetės yra vieninteliai instrumentai, kuriais atliekamas šokis „Es ball pages“.
Iš dviejų plonų nendrių pagamintą pučiamąjį instrumentą „xeremia“ anksčiau naudodavo piemenys.
Vyrai vertina apvalainas moteris
Ryškiaspalviais kostiumais pasipuošę grupės nariai didžiuojasi, jog jų tautiniai kostiumai taip pat senoviški, pagaminti rankomis. Ibisoje yra išsaugoti trys skirtingi tradiciniai kostiumai.
Sonia rodo į kolegę, apsirengusią seniausiu, XVIII a. siekiančiu kostiumu „gonella“. Siauras, vilnonis juodas sijonas ir raudona galvą dengianti kepurė. Batai pagaminti iš tam tikro, panašaus į alijošių kaktuso lapų.
S. Ribas vilki kostiumą, po kurio sijonu vestuvių dieną gali būti vilkima net 12 skirtingų spalvų pasijonių. „Dabar teturiu šešis“, – sluoksnį po sluoksnio verčia sijoną šokėja. „Ibisoje vyrai labiau vertina apvalaina, o ne lieknas moteris. Tai ir atsispindi pasijonių gausumoje“, – šypsosi Sonia.
Šokėja pasakoja, jog keliaujant po Ibisą kai kur dar galima aptikti vyresnių moterų, vilkinčių tautinį kostiumą kasdien, tačiau tai būtų iššūkis, nes tokių belikę gal dešimt visoje saloje. Įprastai moterys rengiasi juodai.
Aukso ar sidabro papuošalai ant tautinio kostiumo atspindi turtinę padėtį. Tai būna šeimos paveldas, perduodamas močiučių savo dukterims, o šių – savosioms. Sonia ištiesia ranką su žiedais ant kiekvieno piršto – vestuvių rytą vyrai savo nuotakoms turi padovanoti žiedą, jų gali būti net iki 24.
Vyrų kostiumai paprastesni. Kai kurių liemenės dekoruotos kabančiais sidabriniais dzinguliukais. „Kadangi Ibizoje daug amžių gyveno musulmonai, tai turėjo įtaką vyrų kostiumams. Kažką panašaus galima pamatyti Turkijoje ar Graikijoje“, – pasakoja S. Ribas.
Šokiai padeda flirtuoti
Vienas iš pagrindinių šokių Ibisoje vadinamas „Sa Curta“. Jį paprastai šokdavo vyriausieji šventės vyrai ir moterys.
„Moterys ir vyrai negali tarpusavyje kalbėtis, turi atrodyti drovūs, visą laiką būname nudelbę akis į žemę, nesišypsome. Šokio metu vyrai turi sužavėti moterį, padaryti jai įspūdį šuoliukais“, – apibūdina S. Ribas.
Vestuvių šokyje „Ses Nou Rodades“ vaizduojama, kaip nuotaka pirmą kartą susitinka su vyru. Nors jie bendravo ir flirtavo metus, vestuvių vakarą jie pirmą kartą susiliečia – šokio metu susikimba rankomis, svečiams parodo vyro padovanotus žiedus.
Kitame su vestuvėmis susijusiame šokyje bandoma papasakoti istoriją, kaip jaučiasi mergina palikusi tėvų namus ir išeidama pas vyrą.
„Senovėje tokiu būdu flirtuodavome“, – tradicinius šokius apibūdina Sonia.
Lietuvoje ir Šiauliuose šokėjai iš Ispanijos lankosi pirmą kartą. Labiausiai juos nustebino tai, jog Lietuvoje nėra kalnų.
„Mes pripratę matyti kalnus, todėl buvo labai keista. Pats keisčiausias dalykas, kad naktį nesutemsta! Pirmąją dieną net negalėjome miegoti“, – įspūdžiais dalijosi šokėjai.
Artimiausiuose jų planuose – ragauti šaltibarščius.
Jono TAMULIO nuotr.
KOSTIUMAI: Ibisoje yra išsaugoti trys autentiški, skirtingi tradiciniai kostiumai, kuriais vilkinčius šokėjus galima pamatyti festivalyje-konkurse „Saulės žiedas“.
INSTRUMENTAI: Visi grupės „Es Broll“ naudojami instrumentai yra rankų darbo, pagaminti naudojant vietinės kilmės medžiagas – būgnai aptraukti triušio ar avinėlio oda.
FLIRTAS: Viena iš grupės „Es Broll“ šokėjų, žurnalistė Sonia Ribas sako, jog senovėje šokiais žmonės flirtuodavo – pavaizduodavo drovų akių kontaktą, prisilietimus, pirmąjį susitikimą.
Domanto GRUŽO nuotr.
ŠOKIS: Šokio metu vyrai daro įvairius šuoliukus, taip bandydami sužavėti moterį.
Edvardo TAMOŠIŪNO nuotr.
PASIJONIAI: Tradiciniame Ibisos moterų tautiniame kostiume gali būti ir 12 pasijonių, šįkart Sonia vilki tik šešis.
