Naujausios
Sodininkų bendrijos – lyg indėnų rezervatai
Vis daugiau gyventojų deklaruoja gyvenamąją vietą sodų bendrijose. Bet dauguma iki šiol gyvena be centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistemos. Kelius tvarko savo išgalėmis. Šiaulių miesto savivaldybė kratosi rūpesčių perimti ir prižiūrėti miesto infrastruktūrą soduose.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Pranašauja ekologinę problemą
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Algirdas Jakštas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog Rėkyvos sodų bendrijose ir Medelyno seniūnijos „Gubernijos“ soduose gyvenamąją vietą deklaravo apie 2700 žmonių.
A. Jakšto nuomone, dauguma sodų panašėja į indėnų rezervatus.
Jis pasakoja, kad sodininkų bendrijose vandentiekio vanduo tinkamas tik daržui laistyti. Turtingesni įsirengia gręžinius. Kiti turi šulinius arba perka vandenį parduotuvėse.
Soduose nėra nuotekų sistemos. Gyventojai naudojasi lauko išvietėmis. Pavieniai bando statyti modernius nuotekų valymo įrenginius, tačiau taip problemos neišsprendžia. Pavyzdžiui, Rėkyvos sodų bendrijose gruntinis vanduo slūgso ypač aukštai. Todėl pavasarį vanduo nuotekas išplukdo.
„Bręsta ekologinė problema. Soduose atsitiks taip pat, kaip ir Pabaliuose, Vijoliuose. Ten nebuvo vandentiekio, nuotekų sistemos. Ilgainiui šulinių vanduo tapo kone srutomis“, – sako sodininkas.
Keliai sodų bendrijose duobėti, vietomis ir neišvažiuojami. Kiekvienas sodo bendrijos pirmininkas sukasi kaip išgali: renka iš gyventojų pinigus, perka žvyrą, skaldą, lygina kelius. Daugiausia rūpesčių žiemą – tenka samdyti techniką keliams valyti. Tam ne visos bendrijos turi pakankamai lėšų.
„Gerai, kad paskutinės žiemos buvo šiltos. Tačiau vis tiek būna atvejų, kai specialiosioms tarnyboms sunku pasiekti sklypą“, – pasakojo sodininkų atstovas.
Pažadų – lyg pasakoje
A. Jakštas sodininkų problemas dar kartą priminė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje. Jis Tarybos nariams priminė prieš dvejus metus įsigaliojusią Sodininkų bendrijų įstatymo pataisą, numatančią, kad sodų bendrijų vidaus kelius su jų infrastruktūra privalo perimti savivaldybės.
Tai padariusios privalo ir prižiūrėti kelius.
Vyras piktinosi, kad valdininkai reikalauja atlikti brangiai kainuojančius kadastrinius matavimus – be jų nei kelių, nei kitos infrastruktūros miestas esą perimti negali. Tai numatyta ir neseniai Aplinkos ministerijos paruoštame, bet dar nepatvirtintame Sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms tvarkos apraše.
„Tvarkos aprašas primena pasaką „Eglė Žalčių karalienė“. Kai su rėčiu iškepsi blynus, sunešiosi kurpaites, suverpsi verpinėlį, galėsi išeiti. Prikurta sodininkams darbų, kad savivaldybėms nereikėtų perimti kelių, o valstybė nebūtų priversta skirti papildomų lėšų. Apskritai, kyla klausimas – kodėl sodininkų bendrijos, nebūdamos nuosavybės savininkais, privalo atlikti kadastrinius matavimus?“.
A. Jakštas aiškina, kad prie kadastrinių matavimų turėtų prisidėti ne tik sodininkų piniginės, bet ir savivaldybės bei valstybės biudžetas.
Vyras įsitikinęs, kad Savivaldybė savo lėšomis privalo įrengti ir vandentiekį, ir nuotekų tinklus.
„Kasmet iš valdininkų sulaukiame atsakymo, kad nėra pinigų. Savivaldybės ir dabar prašome imtis iniciatyvos – pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus. Gal numatyti biudžete eilutę sodams ir jiems skirti bent 1000 eurų? Manau, laikas pradėti grąžinti skolas. Juk sodininkai moka mokesčius“, – sako A. Jakštas.
Jis priminė, kad ir socialdemokratai, ir „darbiečiai“, dalyvaudami 2012 metų Seimo rinkimuose, žadėjo spręsti sodininkų problemas. Vyras piktinosi, kad visi pažadai nuėjo perniek.
Imituoja rūpestį
Komiteto posėdyje Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė sakė, kad sodininkų bendrijos nėra paliekamos likimo valiai: Teritorijos įtrauktos į vandens plėtros, paviršinių nuotekų ir kitus inžinerinės infrastruktūros plėtros specialiuosius planus.
Sodų keliai įtraukti ir į miesto transporto specialųjį planą. Tačiau, R. Budrytės teigimu, dauguma kelių komunikacijoms įrengti yra per siauri. Sklypų savininkai turėtų atlaisvinti bent penkis metrus savo žemės.
„Kol nebus atlikti kadastriniai matavimai, tol nieko negalima padaryti. Ne mes išsigalvojome. Tokią tvarką numatė Registrų centras. Kas turi atlikti matavimus – klausimas. Kiek tai kainuotų, nežinau, bet aišku, kad labai daug. Savivaldybė tam neturi lėšų“, – aiškino miesto vyriausioji architektė.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
SITUACIJA: Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Algirdas Jakštas akcentuoja, kad dauguma Šiaulių sodų bendrijų gyventojų neturi centralizuoto vandentiekio, nuotekų sistemos, važinėja duobėtais keliais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIEVOLĖ: Šiaulių savivaldybės teritorijoje esančiais keliais sodų bendrijose rūpinasi gyventojai – savo lėšomis rudenį lopo duobes, o žiemą samdo sniegą nukasančią techniką.
SĄLYGOS: Šiaulių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Rasos Budrytės teigimu, sodų bendrijų gyventojai pirmiausia privalo atlikti brangius kadastrinius matavimus – tik tada miestas galės perimti ir prižiūrėti kelius.
