Naujausios
Statistika: pernai Lietuvoje mažėjo legalaus alkoholio suvartojimas
2016 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.
Vertinant legalaus alkoholio prekybą, matyti, kad jos mastas pernai sumenko. 2016 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 milijono dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkstančiais dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 milijono dekalitrų, 628 tūkstančiais dekalitrų (10,9 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 milijono dekalitrų, arba 1,5 milijono dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 metais.
Kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 metais mažose (1-3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 procentus, kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 procentus.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai, palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,2 procento.
Labiausiai pabrango viskis – 7,1, vaisių vynas – 4,4, trauktinės – 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9, vermutas – 2,3, alus – 1,8 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016 metų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Pernai buvo pagaminta 1,09 milijono dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2015 metais, jų gamyba sumažėjo 5,8 procento.
2016 metais didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri siekė 5,3 milijono dekalitrų, tai 7,9 procento daugiau nei 2015 metais. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių fermentuotų gėrimų (28,3 proc.), sidro (1,8 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (19,9 proc.), neputojančių gėrimų (14,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto pernai pagaminta 0,5 milijono dekalitrų, arba 9,9 procento daugiau nei 2015 metais. Daugiausia pagaminta alaus – 30 milijonų dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 procento.
Pernai, palyginti su 2015 metais, labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 8,9 ir 11,6 procento. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1, eksportas padidėjo 9,9 procento, vyno importas padidėjo 0,1, eksportas sumažėjo 2,4 procento, fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7, eksportas padidėjo 5,4 procento.
Įvertintos ir alkoholio vartojimo pasekmės. Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“, 2016 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28,6 tūkstančio asmenų.
100 tūkstančių gyventojų teko 997,9 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2015 metais, ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 procento, tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 procento. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų.
Higienos instituto duomenimis, pernai 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 metais. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).
2016 metais vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių 3,7 karto viršijo moterų. Pernai 100 tūkstančių miesto gyventojų teko 22,8 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (2015 m. – 25,3), kaimo – 24,5 (2015 m. – 24,9).
Policijos departamento duomenimis, 2016 metais kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 445 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 76 ir buvo sužeisti 726 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės. Palyginti su 2015 metais, neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 0,7 procento, o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 5,1 procento.
Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2016 metais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 32 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2015 m. – 30), iš kurių 9 žuvo (2015 m. – 6). Dar 6 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2015 m. – 5).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016 metų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,1 tūkstančio girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkstančio (4,7 proc.) mažiau nei 2015 metais, jose augo 7,6 tūkstančio vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkstančio (7,3 proc.).
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
