Straipsnio „Kaimynų konfliktas: kada bus padėtas taškas?“ paneigimas

Re­dak­ci­ja spaus­di­na Ni­jo­lės Pran­kie­nės teks­tą

Straips­nio „Kai­my­nų konf­lik­tas: ka­da bus pa­dė­tas taš­kas?“ pa­nei­gi­mas

2016 m. sau­sio 16 d. R. Ža­dei­ky­tės pub­li­ka­ci­jo­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja nea­ti­tin­ka tik­ro­vės.

Jo­je bu­vo tei­gia­ma: „Ku­žių se­niū­nė Jo­lan­ta Ru­da­vi­čie­nė mums tvir­ti­no ne­be­sus­kai­čiuo­jan­ti kiek kar­tų į Z. Sat­kaus­kie­nės kie­mą vy­ko ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, ūkio spe­cia­lis­tai, ra­jo­no va­do­vai, ta­čiau pa­žei­di­mų ne­ra­do – nei vie­nas N. Pran­kie­nės skun­das ne­pa­sit­vir­ti­nęs. Tą pa­tį dėl ne­pa­sit­vir­ti­nu­sių skun­dų tei­gė ir dau­ge­lį ko­mi­si­jų N. Pran­kie­nės skun­dams tir­ti va­do­va­vu­si ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ing­ri­da Ven­ciu­vie­nė“.

Šie tei­gi­niai nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Tai teig­da­mos šios at­sa­kin­gas pa­rei­gas ei­da­mos val­di­nin­kės me­la­vo, ge­rai ži­no­da­mos, kad Sei­mo kont­ro­lie­riai ne kar­tą yra ty­rę kaip Ku­žių se­niū­nė Jo­lan­ta Ru­da­vi­čie­nė, vyr. sa­ni­ta­ri­jos ins­pek­to­rė I. Rim­gai­lie­nė at­lie­ka sa­vo pa­rei­gas ir ma­no skun­dus dėl Šiau­lių ra­jo­no val­di­nin­kų ne­vei­ki­mo pri­pa­ži­no pa­grįs­tais.

Skun­dai dėl L.R. ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Šiau­lių ra­jo­no agen­tū­ros pa­rei­gū­nų ne­tin­ka­mų veiks­mų (ne­vei­ki­mo) Sei­mo kont­ro­lie­rių, taip pat pri­pa­žin­ti pa­grįs­tais.

Be to pub­li­ka­ci­jo­je ci­tuo­ja­mas V. Stan­kaus tei­gi­nys, kad jo nuo­trau­kos ir vaiz­do įra­šai su jo at­vaiz­du yra de­da­mi prie skun­dų. No­riu tai pa­neig­ti teig­da­ma, kad nei vie­nos nuo­trau­kos, nei vaiz­do įra­šo su Z. Sat­kaus­kie­nės ir Vl. Stan­kaus at­vaiz­dais ne­su pri­dė­ju­si prie skun­dų, dėl šių ūki­nin­kų ap­lin­ko­sau­gos pa­žei­di­mų, vyk­dant gy­vu­li­nin­kys­tės vers­lą na­mų val­do­je. Ka­dan­gi pa­rei­gū­nai sa­vo pa­rei­gas at­li­ko ša­liš­kai, to­dėl tik nuo­trau­kos su ap­lin­ko­sau­gos pa­žei­di­mais ga­lė­jo įro­dy­ti, kad ūki­nin­kų veik­la bu­vo vyk­do­ma pa­žei­džiant ap­lin­ko­sau­gi­nius rei­ka­la­vi­mus.

„Dėl vie­no žmo­gaus po­rei­kių ne­ga­li bū­ti kei­čia­mi tei­sės ak­tai ir rei­ka­lau­ja­ma iš gy­ven­to­jų, ku­rie mies­te­liuo­se lai­ko ke­le­tą na­mi­nių gy­vu­lių gau­tų su­ti­ki­mus lai­ky­ti juos“. Tai teig­da­ma I. Rim­gai­lie­nė taip pat me­la­vo. Ji pui­kiai ži­no­jo, kad bu­vo gau­ti tri­jų se­niū­ni­jų se­niū­nų (ku­rie at­sto­vau­ja dau­giau kaip 20000 gy­ven­to­jų) pra­šy­mai dėl ūki­nių gy­vū­nų skai­čiaus ri­bo­ji­mo mies­te­lių ir mies­tų te­ri­to­ri­jo­se. Tai ak­cen­ta­vo ir Sei­mo kont­ro­lie­rius, Pa­žy­mos re­ko­men­da­ci­jo­se. Be to pro­ble­mą su­ke­lia ne žmo­nės ku­rie lai­ko gy­vu­lius sa­vo po­rei­kiams ten­kin­ti, o ūki­nin­kai, ku­rie gy­vu­li­nin­kys­tės vers­lą pa­žei­džiant įsta­ty­mus vyk­do vien­bu­čių ir dvi­bu­čių gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų te­ri­to­ri­jo­se.

Šiuo straips­niu bu­vo pa­žeis­ta vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo eti­kos ko­dek­so 6 ir 8 straips­niai, ku­rie tei­gia, kad vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jai tu­ri kri­tiš­kai ver­tin­ti sa­vo in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius, rū­pes­tin­gai tik­rin­ti fak­tus rem­tis ke­liais šal­ti­niais... ir in­for­ma­ci­ja tu­ri bū­ti ren­ka­ma ir skel­bia­ma tik etiš­kais bū­dais.