Naujausios
LAIŠKAS MOKYTOJAMS
Su Mokytojų diena, kolegos
Spalio 5-oji — išskirtinė diena mokytojų bendruomenei. Tarptautinę mokytojų dieną prisimename tuos žmones, kurie mus mokė, ypač — pirmuosius mokytojus. Didžiulė pagarba ir Jiems, ir Jums, šiandien dirbantiems nelengvą mokytojo darbą.
Laikmetis metė išskirtinį iššūkį mokytojams, visai švietimo sistemai. Globalizacija, nuolatinės permainos, nestabilumas, nežinia. Viso to pasekmės — nuvertinami dalykai, kurie buvo ir yra vertybės mums, mūsų tėvams. Ir mokytojai lieka bene vienintele realia jėga, ne tik perduodančia žinias, patirtį jaunajai kartai, bet ir saugojančia moralines vertybes, kalbą, tautos tradicijas.
Šiandien kolegoms mokytojams noriu palinkėti sveikatos, ištvermės, gebėjimo atlaikyti milžinišką laikmečio spaudimą.
Man, ne vienerius metus dirbusiam mokytojo darbą, skauda širdį, kad švietimas šiandien prilyginamas paslaugai, o mokytojai — paslaugos teikėjams. Taip neturi ir negali būti, tai — didžiulė valstybės klaida. Juk švietimas — ne tik žinios, bet ir asmenybės, piliečio ugdymas.
Dažnai tenka girdėti, kad švietimo sistema — nerentabili. Supraskite — brangi, neatsiperkanti. Taip kalbantiems politikams, vadovams atsakau: švietimas niekada neatsipirks, visada bus nuostolingas, maža to, ką šiandien įdėsi į jauno žmogaus, vaiko širdį ir galvą, rezultatą pamatysi po 15-20 metų.
Bet be švietimo nebus valstybės. Nebus pamatų pamato, ant kurio statoma valstybė. O valstybės už pinigus nenupirksi, kiek betaupytum.
Kuri svarstyklių pusė svarbesnė: ta, kurioje materialinės gėrybės, vartotojiška visuomenė, ar ta, kurioje tautos vertybės, pilietis, solidari visuomenė? Manau, kad atsakymas aiškus.
Suprantu, kad valstybė privalo skaičiuoti savo pinigus, bet suprantu ir tai, kad švietimo sistema — ne vieta nepamatuotiems taupymams: šiandien sutaupysi milijoną, rytoj prarasi dešimt milijonų, o po 15 metų — valstybę.
Džiaugiuosi, kad Švietimo įstatyme pavyko įtvirtinti nuostatą, kad be mokyklos bendruomenės sutikimo Savivaldybė vienašališkai negali priimti sprendimo uždaryti mokyklą. Šiandien, mažėjant mokinių ir Šiauliuose, ir visoje Lietuvoje, ši įstatymo nuostata yra labai aktuali: politikai bus priversti bendrauti, kalbėtis su mokyklos bendruomene.
Kita vertus, valstybė šiandien turi išskirtinę galimybę gerinti ugdymo sąlygas — priimti sprendimą mažinti vaikų skaičių klasėse. Pagerėtų socialinis, fizinis, psichologinis klimatas klasėse, pagerėtų ugdymo procesas. Tuštėjančių mokyklų pastatus taip pat galima išnaudoti: įkelti ugdymo, sporto, kultūros įstaigas. Taigi sprendimų, kaip neuždaryti mokyklų, tikrai yra. Galų gale — ne pastatai — svarbiausia.
Turiu ir vieną prašymą: parašykite šiandien daug gerų pažymių tiems, kurie to verti.
Su Mokytojų diena, kolegos.
Pagarbiai
Valerijus SIMULIK,
Seimo narys
O. Posaškovos nuotr. (LRS)
