
Naujausios
Svarbiausia – žinoti savo teises ir galimybes
Užvakar, birželio 9 d., Šiauliuose viešėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) atstovai – tarnybos direktorė Anželika Banevičienė, jos pavaduotoja Diana Jarmalė, centrinė koordinatorė Vilma Bielskienė ir vyr. specialistė Rima Kubiliūtė. Susitikimuose su Šiaulių apskrities VPK ikiteisminio tyrimo tyrėjais, Šiaulių miesto ir rajono pirminės teisinės pagalbos teikimo specialistais, socialiniais darbuotojais, vaikų teisių specialistais, seniūnais ir seniūnaičiais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir gyventojais buvo aptariamos iškylančios problemos teikiant teisinę pagalbą, ką kiekviena institucija turėtų įsipareigoti, kad paslaugos gyventojams būtų teikiamos kuo efektyviau.
Apie vizito tikslus ir rezultatus kalbamės su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktore dr. Anželika Banevičiene.
– Kokie buvo pagrindiniai vizito Šiauliuose tikslai?
– Esame tarnyba, kuri rūpinasi antrine teisine pagalba, kuomet žmogui suteikiamos advokato paslaugos ginti jo teises teisminiame procese.
Pernai liepos mėnesį keitėsi tarnybos struktūra – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą, kuri turi penkis skyrius – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Esame įsitikinę, kad šios struktūrinės permainos kaip tik susijusios su paslaugų gavimo procedūrų supaprastinimu, efektyvesniu darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Todėl Šiauliuose norėjome iš pirmų lūpų išgirsti, kaip turėtume kurti tą sistemą, kokie pasitaiko nesklandumai, ką galėtų nuveikti tarnyba, kad visas teisinės pagalbos teikimo procesas vyktų sklandžiai, o jas teikiantys arba tame procese dalyvaujantys pareigūnai ar specialistai irgi turėtų kuo mažiau biurokratinių darbų ir kuo daugiau laiko galėtų skirti būtent žmogui.
Su savivaldybių specialistais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarėme nuo seniau teikiamas bei pristatėme naujas teisinės pagalbos sritis, tokias kaip tarptautinis išlaikymo prievolių išieškojimas ir taikinamasis tarpininkavimas.
– Gal galite įvardinti keletą pavyzdžių, ką aptarėte?
– Kiekviename susitikime buvo apžvelgiamos tos problemos, su kuriomis susiduria būtent tos srities darbuotojai. Sakykime, su policijos tyrėjais aptarėme, kaip, neįdedant daug pastangų, dalintis reikiama informacija, kaip padėti tyrėjams, kuomet savaitgaliais ar švenčių dienomis procesui užtikrinti prireikia ne vieno, o kelių advokatų ir pan. Esame dėkingi, kad buvo išsakytos labai konkrečios problemos, pateikti pasiūlymai. Mūsų tarnyba koordinuoja visą teisinės pagalbos teikimo procesą, jame dalyvauja labai daug žmonių, todėl tik gerai koordinuotas darbas gali duoti gerų rezultatų. Štai pernai antrine teisine pagalba, įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose, buvo pasinaudota 41 531 atveju. Beje, pernai daugiausiai paslaugų suteikta būtent, Joniškio r. ir Šiaulių miesto savivaldybių gyventojams, atitinkamai 1,4 ir 1,13 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų. Realiais skaičiais kalbant Joniškio r. savivaldybėje antrinė teisinė pagalba suteikta 329 gyventojams, Šiaulių miesto savivaldybėje – 1173 gyventojams.
Susitikimuose kaip tik ir kalbėjomės, kad tie specialistai, pareigūnai, kurie yra arčiausiai žmonių, patys turi gerai žinoti, kokiais atvejais žmogus gali kreiptis į mūsų tarnybą pagalbos.
– Gal galite pasakyti konkrečiau, kaip galima priversti vaiko ar savo seno tėvo išlaikymu nesirūpinančius asmenis, kurie paprastai išvykę iš Lietuvos, vykdyti savo prievoles?
– Šiauliuose šias problemas aptarėme kiek įmanoma plačiau, nes iš šio regiono į užsienį išvyko labai daug žmonių, todėl ir problemų dėl prievolių vykdymo susikaupia daugiausiai. Todėl pravartu žinoti, kad yra priimti tarptautiniai dokumentai (2008 m. gruodžio 18 d. ES Tarybos Reglamentas 4/2009 ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija), kurie leidžia kreiptis išieškoti išlaikymo skolas kitose šalyse. Jais vadovaujantis šiems susitarimams pritarusios šalys įsteigė centrines institucijas, kurios konkrečiai ir padeda prievolių išieškojimo srityje. Lietuvoje tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Mūsų tarnyba rūpinasi suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu, fondas – vaikų išlaikymo. Noriu pabrėžti, kad būtent įvairių šalių centrinės institucijos padeda savo šalies gyventojams užpildyti dokumentus, persiunčia prašymus kitų šalių institucijoms ir keičiasi su jomis informacija dėl proceso eigos. Asmeniškai kitos šalies pilietis kreiptis tiesiogiai negali. Tai reiškia, kad, norint priversti kitoje šalyje gyvenantį asmenį išlaikyti vaikus, grąžinti susikaupusias išlaikymo skolas, suinteresuoti asmenys turi kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją. Senyvo amžiaus, nedarbingi, turinys negalią žmonės dažnai net nežino, kad jie turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir į užsienį išvykusiems. Konkrečiu atveju reikėtų konsultuotis su mūsų tarnybos specialistais, tikrai padėsime. Beje, kreiptis į centrines įstaigas dėl išlaikymo prievolių išieškojimo gali absoliučiai visi gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų ir turto lygį. Susitarimai dėl išlaikymo prievolių vykdymo yra tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją), Norvegijos, Ukrainos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos.
– Ar yra tokių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sričių, kuriomis gyventojai mažai naudojasi?
– Nedaug prašymų sulaukiame atlyginti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą aukoms ar jų artimiesiems. Valstybė itin stengiasi padėti smurto aukoms, ir čia negalioja jokie pajamų limitai. Daugelis žmonių net nežino, kad smurto aukoms yra numatyta žalos kompensacija, ir kad ją kartais galima gauti avansu, nesulaukus galutinio teismo sprendimo (nusikaltėlis nesurastas ir pan.). Teisingumo ministerijos sprendimu gali būti kompensuojama turtinė ir neturtinė žala. Kodėl sakau, kad žmonės nežino savo teisių ir galimybių? Tai byloja statistika – pernai dėl kompensacijų Lietuvoje gauta tik 40 prašymų, užpernai – 62.
Dėkui už pokalbį.
Kalbėjosi Inga Juškaitė
VGTPT direktorė dr. Anželika Banevičienė.
Užs. Nr. 317922