Naujausios
Sveikatos sistemos pertvarkos iniciatoriai, išnaikinę skyrius rajonų ligoninėse, skaičiuoja sutaupytus grašius, o ligoniai miršta greitosios pagalbos automobiliuose. Kai specializuotos medicinos paslaugos - už šimtų kilometrų, menka nauda ir iš privačios „greitukės”.
Pakruojo rajono gyventoja 83 metų Julija Leonaitienė per Velykas sunegalavo. Leisgyvę moterį greitoji pagalba nuvežė į rajono ligoninės priėmimo skyrių. Čia gydytojai suteikė pirmąją pagalbą ir, įtarę insultą, nukreipė į Šiaulius, nes Pakruojo ligoninėje reanimacijos skyrius, Sveikatos apsaugos ministerijos klerkams nurodžius, panaikintas. Senolė užgeso greitosios pagalbos automobilyje, pakeliui į Šiaulių ligoninę.
Nelaukdami audito išvadų sveikatos ministerijos atstovai senolės mirtį bando nurašyti gausybei ligų, kuriomis ji esą sirgo, iš anksto piršdami išvadą, kad reanimatologai Pakruojyje, jei reanimacijos skyrius ir būtų nepanaikintas, vargu ar būtų pajėgę senolės gyvybę išgelbėti.
„Medicinos paslaugos šiandien tampa prabanga. Jos ne artinamos prie žmonių, o tampa vis sunkiau prieinamos, - prisimindama seniūnijos gyventojos mirtį, konstatavo Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė. - Kiek prašėme, parašus rinkome, kad tik neuždarytų reanimacijos, chirurgijos skyrių, gimdyklos - niekas nepadėjo. Mažas rajonas, tai mus ir mindžioja. Greitoji ir ta jau ne rajonui, o apskričiai priklauso. Du ekipažai tik dirba. Jei ligonis sunkus, lemia minutės. O kai sunkų ligonį reikia vežti į kitą gydymo įstaigą, taip ir atsitinka, kad jis miršta automobilyje.”
Privatininkai - ne išeitis
Kai kuriose šalies savivaldybėse dirba privati greitoji, bet kas iš to, jei rajono ligoninėje teikiamos ne visos gydymo paslaugos - vežamas į didmiestį sunkus ligonis gali jų taip ir nesulaukti.
„Buvę, kad ir automobilyje, pakeliui į didesnę gydymo įstaigą, ligonis numirė, - patvirtino Šilalės rajoną aptarnaujančios privačios greitosios pagalbos tarnybos vedėja Loreta Kalnikaitė. - Negerai, kad rajoninėse ligoninėse skyriai naikinami. Šilalėje nėra reanimacijos skyriaus - sunkų ligonį vežame į Tauragę, Klaipėdą ar Kauną. Nuo Šilalės iki Klaipėdos - 45 minutės kelio. Į Kauną - dar toliau. Didelė rizika.”
Anot L.Kalnikaitės, sveikatos sistemos pertvarka, kai mažesnėse ligoninėse uždaromi specializuoti skyriai, orientuota tik į didmiesčių gyventojus. „O kad yra rajonai, kad juose apie 80 proc. gyventojų įsikūrę kaimuose, niekam nesvarbu. Šituos žmones pertvarka paliečia tik iš blogosios pusės”, - apgailestavo ji.
Gerai bent tas, kad už privačios „greitukės” paslaugas ligoniui nereikia mokėti - už iškvietimus sumoka ligonių kasos. Tačiau ne visais atvejais. Vilniuje veikiančios privačios greitosios (Vladimiro Budanovo tarnyba) už dyką neprisišauksi - iškvietimas kainuoja 700 litų.
Pertvarka džiaugiasi
Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė komentuoti situaciją atsisakė dėl laiko stokos, o ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovai vykdomą sveikatos sistemos reformą kaip įmanydami gyrė.
„Svarbiausia yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, o ne atstumas nuo namų iki ligoninės, - teigė jie. - Per pastaruosius dvejus metus nemirė nė viena gimdyvė, kūdikių mirtingumo rodikliai atitinka Europos šalių vidurkį. Ar senolei iš Pakruojo buvo suteikta tinkama pagalba, nustatys Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.”
Ministerijos atstovų nuomone, greitosios pagalbos sistema šalyje irgi organizuota puikiai.
Stručio politika
Aklai pritarę sveikatos reformai, parlamentarai per vėlai susigriebė, kad ji prilygsta stručio politikai.
„Jei iš dviejų įstaigų padaro vieną ar ligoninėje panaikina kai kuriuos skyrius, žmonių sergamumas nesumažėja. Dirbama buldozerio principu, neišanalizavus pacientų srautų, regionų specifikos ir kitų dalykų”, - teko pripažinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto narei Dangutei Mikutienei.
Grupė Seimo narių dėl sveikatos sistemos pertvarkos esą jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą. „Bet kada teismas šį klausimą svarstys, nežinia, nes jis - bendroje eilėje”, - gerų žinių sergantiesiems negalėjo pažadėti seimūnė.
Eglė KVEDARAITĖ - Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narė:
Aš labai skeptiškai nusistačiusi prieš kai kurių skyrių rajonų ligoninėse, taip pat ir kaimo ambulatorijų, naikinimą, nepritariu ir greitosios pagalbos medicinos punktų mažinimui, nes kiekvienas toks sprendimas sumažina medicininės pagalbos pasiekiamumą ir prieinamumą.
Ypač neigiamai tai atsiliepia kaimo gyventojams, kuriems jau ir anksčiau medicinos pagalbos tekdavo laukti ilgiau.
Dabar ji tampa dar sunkiau pasiekiama. Mano nuomone, mažesnėse gydymo įstaigose galima atsisakyti specializuotos pagalbos skyrių, kur atliekamos sudėtingos operacijos (tegu tokia pagalba būna sutelkta didžiuosiuose centruose), bet kai rajonuose nelieka reanimacijos, chirurgijos ar kitos skubios pagalbos palatų, tai jau nepateisinama.
Pasirinkimas, kviesti valdišką greitąją medicinos pagalbą ar privačią, manau, yra gerai. Ypač kai žmogui medikų pagalbos prireikia kuo skubesnės, o valdiška greitoji išvykusi, užsiėmusi kitais ligoniais.
Tačiau valstybė turėtų užtikrinti, kad kiekvienas pilietis būtinąją medicinos pagalbą, taip pat ir privačią, gautų ir laiku, ir nemokamai.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
