
Naujausios
Tarp namų ir Anglijos: tolsta nuo Lietuvos
Kelmės rajone, Užvenčio seniūnijos Dangvietų kaime, gyvenanti Vanda Žymantienė šiuo metu registruota Anglijoje, Čatterio miestelyje. Ten dirba jau septynerius metus. Poros mėnesių atostogoms į Lietuvą sugrįžusi moteris rūpinasi gauti pasą. Jo gali prireikti, jeigu birželio 23-iąją vyksiančiame referendume Jungtinės Karalystės gyventojai nuspręs išstoti iš Europos Sąjungos. Tuomet Europoje galiojančios asmens tapatybės kortelės gali nepakakti.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Išvyko dėl paskolos
Vanda Žymantienė dirbo Šiaulių „Elnyje“. Tačiau ištekėjusi už agronomo turėjo kraustytis į kaimą. Užvenčio seniūnijoje, Dangvietuose, išaugino tris dukras. Vyras gana anksti iškeliavo Amžinybėn.
Dukros išėjo iš namų, susikūrė savus gyvenimus. Moteris ryžosi įsileisti į savo gyvenimą artimą žmogų.
Vanda įsidarbino pas ūkininką daržovių perdirbimo ceche. Čia darbavosi ir antrasis jos vyras. Pasakoja, jog atlyginimai būdavę pusėtini – per abu uždirbdavę porą tūkstančių litų. Tačiau labai norėjosi susiremontuoti namus. Paėmė iš banko paskolą. Ir netruko įsitikinti, jog grąžinti jos nepajėgs.
Anglijoje jau keleri metai gyveno jaunesniosios Vandos dukros Reda ir Živilė. Pas jas ir nusprendė patraukti su vyru.
Išvažiavo pas jauniausiąją dukrą Živilę, kuri dirbo ir gyveno nedideliame Čatterio miestelyje.
Darbas daržovių fabrike
Dvejus metus V. Žymantienė darbavosi svogūnų fabrike. Dabar jau penkeri metai pluša daržovių fabrike prie porų apdorojimo linijos.
Darbas, pasak moters, spartus. Visą dieną ant kojų. Mikliai turi darbuotis ir rankos. Tačiau emigrantė nesiskundžia. Uždarbis atperka vargą. Už valandą darbo jai moka po 7 svarus ir 20 centų, už viršvalandžius gauna po 9 svarus. Darbo laikas apskaitomas labai griežtai. Net už penkiolika ilgiau dirbtų minučių sumoka.
Atlyginimą moteris gauna kas savaitę. Naktį į penktadienį jau pervedami pinigai už einamąją savaitę. Į darbą per dešimt minučių nuvažiuoja dviračiu.
Kartu su dukros Živilės šeima ir dar viena nuomininke ponia Vanda nuomojasi namą. Kiekvienas nuomininkų turi po atskirą miegamąjį, naudojasi bendra svetaine ir virtuve. Viso namo nuoma kainuoja 550 svarų per mėnesį. Dar panašiai tiek elektra, komunaliniai mokesčiai, internetas. Šią sumą solidariai pasidalija visi nuomininkai.
Dirbant Anglijoje moteriai ir jos vyrui pavyko grąžinti paskolą, suremontuoti namą Dangvietų kaime, padėti Lietuvoje likusiai dukrai baigti magistro studijas.
Per savaitę jie uždirbdavo po 300 svarų. Maistui per savaitę išleisdavo tik šimtą svarų. Vienos savaitės uždarbis išeidavo nuomai ir mokesčiams už komunalinius patarnavimus. Kitus pinigus pavykdavo sutaupyti.
Vyro mirtis pakoregavo planus
Pernai vasarą, grįžęs iš Lietuvos, blogai pasijuto Vandos vyras. Spalio mėnesį jam diagnozuotas vėžys. Po kelių mėnesių vyras mirė. Į Lietuvą parvežtas palaidoti.
Mirtis sujaukė moters planus. Jiedu su vyru planavo sutvarkyti namus, šiek tiek pasitaupyti, padirbėti dešimt metų, kad galėtų gauti dalinę anglišką pensiją ir grįžti į Dangvietus ramiai gyventi.
Dabar moteris tarsi sustojo kryžkelėje. Namus baigė tvarkyti. Pakeitė stogą, apšiltino, suremontavo vidų. Tačiau planų statyti priestatą ir plėstis atsisakė.
„Aš nebežinau ar grįšiu... – sako ponia Vanda. – Ką čia veikčiau viena? Anglijoje 2026 – aisiais man sueis pensinis amžius. Gal ten ir liksiu, šalia dukrų? Nutolau nuo Lietuvos. Nors anglų kalbą moku silpnai, bendravimo netrūksta. Daržovių fabrike dirba daug lietuvių, ir prižiūrėtoja – lietuvė. Tiesa, dauguma darbininkų – jauni, iki 45 metų. Tačiau kelios moterys yra mano amžiaus. Ten pripratau. Parvažiavusi į Lietuvą pabūnu porą savaičių – ir vėl noriu ten važiuoti.“
Moteris pasakoja, jog grįžusi į Lietuvą, kelias dienas neina iš savo namų. Žiūri pro langą. Pro šalį žmonės iš Minupių, Žeberių važiuoja į darbus. O ji jaučiasi čia svetima, niekam nereikalinga.
Anūkai tarpusavyje kalba angliškai
Ko gero, nebegrįš ir ponios Vandos dukros. Reda buvo nusipirkusi butą Šiauliuose. Tačiau pardavė. Kol vaikai nebaigs mokyklos, negalėtų pargrįžti. O kai baigs mokyklą, ten studijuos. Bus reikalingi tėvai ir jų pagalba. Nebuvo prasmės Lietuvoje laikyti tuščią būstą.
Reda su savo vyru gyvena Londone. Turi savo verslą – valo butus ir ofisus. Tokį užsiėmimą rinkosi, kad galėtų ir dirbti, ir auginti dvi dukras.
Živilė Čatterio miestelyje dirba sesele senelių namuose. Jos sūnus gimęs Anglijoje, lanko anglišką darželį, tuoj pradės lankyti anglišką mokyklą.
Anūkai, pasak ponios Vandos, tarpusavyje kalbasi angliškai. Tik su tėvais ir močiute – lietuviškai, tačiau užstringa kai kurie žodžiai.
„Gaila. Bet ką daryti Lietuvoje jaunoms šeimoms? Darbo nėra. Pragyvenimas – brangus. Vaikų poreikiai – didžiuliai. Sunku,“ – stebisi, kaip Lietuvoje jaunos šeimos pragyvena, ponia Vanda.
Rūpinasi pasu
V. Žymantienė nusprendė pasirūpinti pasu, nes kortelės pasikeitus situacijai Jungtinėje Karalystėje, gali ir neužtekti. Gali reikėti ir vizos.
Prieš išvažiuodama iš Čatterio moteris gavo kvietimą balsuoti dėl birželio 23 -iąją vyksiančio referendumo. Ji nebalsuos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Tuo metu dar bus Lietuvoje. Ketina išvažiuoti apie liepos vidurį.
Jeigu dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų nuspręs, kad reikia palikti Europos Sąjungą, taip ir atsitiks.
Ponia Vanda sako išvažiuodama nespėjusi su dukromis aptarti, kas bus, jeigu emigrantams reikės išvažiuoti. Jos dukrų vaikai gimę Anglijoje. Jų neturėtų išvaryti iš šalies. Tuo pačiu neturėtų išvaryti ir jų tėvų.
V. Žymantienė abejoja tik dėl vyresnių žmonių, tokių kaip ji padėties. Ar nenuspręs jų deportuoti?
„Būtų neteisinga, nes dirbu ten jau beveik aštuoneri metai. Čatteryje esu registruota,“ – svarsto moteris.
Bet dėl viso pikto ruošiasi blogiausiam atvejui.
Autorės nuotr.
LAIKINUMAS: Laikinai tik užsidirbti buities reikmėms į Jungtinę Karalystę išvažiavusi Vanda Žymantienė dabar laikinumą jaučia sugrįžusi į Lietuvą.