Tarp popierių paskendę miškininkai grįš į miškus?

Tarp po­pie­rių pa­sken­dę miš­ki­nin­kai grįš į miš­kus?

Lie­tu­vos miš­kai uži­ma dau­giau kaip 30 pro­c. ša­lies te­ri­to­ri­jos ir pri­pa­žįs­ta­mi vie­nu svar­biau­sių vals­ty­bės tur­tų, nau­do­ja­mų rek­rea­ci­nėms, eko­no­mi­nėms, eko­lo­gi­nėms reik­mėms. Tik ar šian­die­ni­nis miš­kų val­dy­mas už­tik­ri­na rei­kia­mą jo ap­sau­gą ir funk­cio­na­vi­mą?

Redakcijos archyvo nuotr.

Be prie­žiū­ros pra­žū­tų

Iš 45 tūkst. hek­ta­rų Šiau­lių miš­kų urė­di­jos plo­tuo­se esan­čių miš­kų, 30 tūkst. hek­ta­rų yra vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kai. Miš­ki­nin­kų dar­bą šio­se vie­to­vė­se ap­sun­ki­na pa­ti gam­ta: dėl ypa­tin­go Mū­šos re­gio­no miš­kų drėg­nu­mo – be­ne 70 pro­c. jų au­ga ap­sem­to­se, pel­kė­to­se vie­to­se.

Dar iki ko­vo mėn. urė­di­jos dar­buo­to­jai sku­ba įvyk­dy­ti pa­grin­di­nius ir ug­do­muo­sius miš­ko kir­ti­mus, o pa­va­sa­rį pra­si­de­da miš­ko at­so­di­ni­mas, ke­lių tvar­ky­mas. „Šiau­liuo­se to­kia kli­ma­ti­nė juos­ta – drėg­na, kai ku­rios ne­ver­tin­gos rū­šys, pa­vyz­džiui, laz­dy­nų krū­mai, saus­me­džiai, au­ga sa­vai­me ir stel­bia jau­nus, mū­sų so­din­tus, me­de­lius. To­dėl juos rei­kia kirs­ti, iš­ra­vė­ti, kad aug­tų ta me­džių rū­šis, ku­rią no­ri­me at­kur­ti“, – sa­ko Šiau­lių miš­kų urė­di­jos va­do­vas Sta­sys Pa­liš­kis. Anot jo, kad iš­sau­go­tų jau­nus so­di­nu­kus, ąžuo­lus, pu­šis, kle­vus, juos ten­ka tver­ti tvo­ro­mis, tep­ti jų vir­šū­nes, kad gy­vū­nai ne­nu­kąs­tų.

Tarp miš­ki­nin­ko dar­bų – ir re­tų ar nyks­tan­čių gy­vū­nų ap­sau­ga. Šiau­liuo­se urė­di­jos pri­žiū­ri­muo­se miš­kuo­se gy­ve­na to­kios „Na­tu­ra 2000“ sau­go­mos rū­šys kaip ere­lis rėks­nys, juo­da­sis gand­ras – no­rė­da­mi jų ne­pa­bai­dy­ti miš­ki­nin­kai ne­ga­li vyk­dy­ti me­džių kir­ti­mų ar­čiau kaip 100 met­rų iki jų liz­dų.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos miš­kuo­se dėl kli­ma­to kai­tos kin­ta anks­tes­nė jų su­dė­tis: džiūs­ta uo­siai, į Šiau­rę trau­kia­si pa­pras­to­ji eg­lė, pra­de­da aug­ti bu­kas, ku­ris pa­pras­tai ap­tin­ka­mas Vi­du­rio Eu­ro­po­je, to­dėl miš­ki­nin­kams ten­ka įdė­ti daug dar­bo, kad miš­kai neiš­re­tė­tų. Šiau­lių urė­di­ja pri­si­de­da ir prie bend­ros ša­lies ąžuo­ly­nų at­kū­ri­mo pro­gra­mos, ku­rią vyk­do vals­ty­bi­nių miš­kų au­gin­to­jai.

Miš­kų at­so­di­ni­mas ir iš­sau­go­ji­mas reikš­min­gas glo­ba­liu mas­tu dėl jų ypa­ty­bės pa­si­sa­vin­ti ang­lies dvi­de­gi­nį ir ga­min­ti de­guo­nį. Svar­bų vaid­me­nį jie at­lie­ka ir kal­bant apie žmo­gaus svei­ka­ti­ni­mą ir poil­sio po­rei­kį. To­dėl miš­ki­nin­kams ten­ka pa­si­rū­pin­ti ir tam tin­ka­ma inf­rast­ruk­tū­ra: at­nau­jin­ti poil­sia­vie­tes, pa­žin­ti­nius ir dvi­ra­čių ta­kus, įreng­ti in­for­ma­ci­nes len­te­les, su­rink­ti šiukš­les. Šiau­liuo­se rek­rea­ci­nėms reik­mėms pri­tai­ky­ti Šil­kal­nių geo­mor­fo­lo­gi­nis, Švend­rės bo­ta­ni­nis, Rė­ky­vos, Ty­ru­lių botaninis-zoologinis draus­ti­nis, Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nis par­kas.

Val­dy­mas taps efek­ty­ves­nis

Šiau­lių miš­kų urė­di­ja, kaip ir vi­sos miš­kų urė­di­jos Lie­tu­vo­je, sa­ve iš­si­lai­ko iš par­duo­da­mos me­die­nos. Pa­vyz­džiui, vals­ty­bi­nio miš­ko me­dy­nų tū­rio ver­tė 2014 m. sie­kė 2,06 mlrd. eu­rų, o miš­ko že­mės ver­tė – 0,17 mlrd. eu­rų. To­kios ver­tės iš­tek­liai nau­do­ja­mi tau­piai ir nuo­lat gau­si­na­mi – kas­met iš­ker­ta­mas me­die­nos kie­kis yra daug ma­žes­nis nei me­die­nos prieau­gis per tą pa­tį lai­ko­tar­pį.

Kas­met miš­ki­nin­kams lei­džia­ma iš­kirs­ti de­šim­tą da­lį miš­kot­var­kos pro­jek­tuo­se nu­ma­ty­to me­džių kie­kio. Gau­tą me­die­ną urė­di­jos par­duo­da me­die­nos įmo­nėms, per­dir­bė­jams, gy­ven­to­jams. Pa­vyz­džiui, Šiau­lių miš­kų urė­di­jos iš me­die­nos gau­na­mos pa­ja­mos per me­tus sie­kia 4 mln. eu­rų, kiek ma­žiau nei pu­sė ski­ria­ma mo­kes­čiams, li­ku­si da­lis – dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mui, miš­ko prie­žiū­ros, at­so­di­ni­mo dar­bams.

Vis dėl­to iš 42 ša­ly­je šiuo me­tu vei­kian­čių urė­di­jų, da­lis dir­ba nee­fek­ty­viai – dėl ma­žų jų val­do­mų miš­kų plo­tų me­die­nos par­da­vi­mai yra la­bai ri­bo­ti. To­kių urė­di­jų dar­buo­to­jus ten­ka iš­lai­ky­ti di­des­nėms urė­di­joms. Ir nors dar­bų miš­kuo­se ap­stu, kai ku­rios urė­di­jos no­rė­da­mos iš­sau­go­ti jo­se dir­ban­čius ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jus ma­ži­na tie­sio­giai miš­ke dir­ban­čių spe­cia­lis­tų, to­dėl miš­ko funk­ci­jas tam­pa vis sun­kiau už­tik­rin­ti. Skai­čiuo­ja­ma, kad per 12 me­tų tik­rų­jų miš­ki­nin­kų su­ma­žė­jo be­veik 1000-iu.

Ap­lin­kos mi­nist­ras Kęs­tu­tis Na­vic­kas yra sa­kęs, kad šiuo me­tu rein­ves­ti­ci­ja į miš­ko pri­dė­ti­nę ver­tę yra apie 76 pro­c., o sie­kiant iš­lai­ky­ti miš­ko eko­sis­te­mos sta­bi­lu­mą, rei­kia ma­žiau­siai 80 pro­c. Tuo tar­pu vien ad­mi­nist­ra­ci­nėms reik­mėms šiuo me­tu urė­di­jos iš­lei­džia 35 pro­c. lė­šų nuo apy­var­tos.

Lie­tu­va taip pat su­lau­kė re­ko­men­da­ci­jų iš Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos op­ti­mi­zuo­ti vals­ty­bės įmo­nių miš­kų urė­di­jų veik­lą ir val­dy­mą sie­kiant už­tik­rin­ti veiks­min­gą iš­tek­lių pa­si­skirs­ty­mą, taip pat rei­kia­mus skaid­ru­mo ir val­dy­mo stan­dar­tus. To ke­ti­na­ma pa­siek­ti kon­so­li­da­vus šiuo me­tu pa­vie­niui dir­ban­čias 42 miš­kų urė­di­jas bei VĮ Vals­ty­bi­nį miš­kot­var­kos ins­ti­tu­tą į vie­ną vals­ty­bi­nių miš­kų val­dy­mo įmo­nę.

Nors po re­for­mos es­mi­niai miš­ki­nin­kų dar­bai ir funk­ci­jos miš­ke ne­si­keis, bus iš­spręs­ti bend­ros in­ves­ti­ci­jų po­li­ti­kos, efek­ty­ves­nio tech­ni­kos ir tech­no­lo­gi­jų pa­nau­do­ji­mo, vie­nin­gos dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mo ir mo­ty­va­vi­mo sis­te­mos klau­si­mai. Ga­liau­siai ne­be­liks ne­pel­nin­gų urė­di­jų, ku­rių iš­lai­ky­mas bu­vo nuo­sto­lin­gas, bus ga­li­ma efek­ty­viau ir skaid­riau val­dy­ti gam­tos iš­tek­lius. Taip pat urė­di­jo­se bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti tų pa­čių ad­mi­nist­ra­ci­nių funk­ci­jų dub­lia­vi­mo, o su­tau­py­tą lai­ką ir lė­šas in­ves­tuo­ti į miš­kų at­kū­ri­mą, poil­si­nės inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ni­mą.

Ap­lin­kos mi­nist­ro nuo­mo­ne, re­for­ma pri­si­dė­tų prie re­gio­nų plėt­ros ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo, nes tie­sio­giai miš­kuo­se dir­ban­čių spe­cia­lis­tų skai­čius iš es­mės ne­bū­tų ma­ži­na­mas, o iš su­tau­py­tų lė­šų bū­tų ga­li­ma ge­ro­kai pa­di­din­ti dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus.

Užs. Nr. 344942