
Naujausios
Tarp „rūpintojėlių“ ir baltojo šokolado
Antradienį į Šiaulius atvažiavęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis apsilankė ir „Šiaulių krašto“ redakcijoje. Jį lydėjo Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik. Svečiai pokalbyje apie regiono ir valstybės ateitį akcentavo, kad pokyčiai valstybėje yra neišvengiami. Juos diktuoja ir valstybę aplipusios „rūpintojėlių“ grupės.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Kas yra regionas?
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis savęs nepriskyrė prie tų pesimistų, kurie teigia, kad kai kurie regionai ateityje taps dykvietėmis, todėl į juos investuoti yra beprasmiška, tačiau pripažino: ekonominės sąlygos diktuoja pokyčius.
„Investuojamas pelnas regionuose galėtų būti skirtingai traktuojamas, turėtų būti kofinansavimas investuojant į regioną, – vardijo Seimo Pirmininkas. – Bet kas tas regionas? Šiauliai, Meškuičiai ar Pavėžupys? Jūs sakote, kad Vilnius – centras, o Šiauliai – regionas, bet turėtume susitarti.“
V. Pranckiečio nuomone, didžiuliai nuostoliai patirti ir patiriami žemės ūkyje, kuris yra viena iš darbo vietas kuriančių šakų regionuose.
„Mes netekome gyvulininkystės, kuri užtikrino nemažai darbo vietų. Jeigu perskaičiuotume gyvulių skaičių į sąlyginius vienetus, tai dabar gyvulių turime gal tiek, kiek 1916 metais. Tai – sunykusi žemės ūkio šaka“, – sakė politikas.
Pramonė pasitraukė nuo gigantomanijos: „Visagine žmonės ardo gamyklą, kurią statė. Dabar neveikiančioje gamykloje dirba 2 000 darbuotojų vietoje 5 000. Psichologiškai jiems nelengva – ardo savo darbo vaisių“.
Jis nesutiko, kad regionų politika yra naikinama vykdant urėdijų, valstybinių įmonių ir įstaigų centralizavimą, universitetų stambinimą.
„Gal visuomenė ne taip supranta ar žiniasklaida ne taip paaiškina? Kai kalbame apie miškus, atrodo, kad ardoma regioninė politika. Bet nepersikels miškai kitur, miškininkai dirbo ir dirbs. Aš net buvau pasiūlęs, kad centrinė miškų įmonė būtų perkelta į Kuršėnus. O kodėl ne? Kodėl ji turi būti Vilniuje?“ – klausė V. Pranckietis, nors toks jo pasiūlymas iš pradžių buvo sutiktas su šypsena.
Jis ne kartą pokalbyje rėmėsi estų patirtimi.
„Estai kalbėjo apie ministerijų iškėlimą iš sostinės, dabar jie kalba apie tai, kiek darbo vietų su kokia valstybės tarnyba galėtų perkelti į regionus. Tarkime, į Rakverę jie perkėlė 150 darbo vietų, į Narvą – 250 vietų. Tai – jų pakraščiai“, – lygino Seimo Pirmininkas.
Svarstė, kodėl „Lietuvos geležinkelių“ įmonė negalėtų būti Radviliškyje, didžiausiame geležinkelio mazge, tai esą būtų logiška.
Jam buvo netikėta, kad Šiaulių regionas, esantis šalia Latvijos, neturi traukinio iš Šiaulių į Rygą. „Aš greitai susitiksiu su Saeimos pirmininke, būtinai paklausiu“, – žadėjo V. Pranckietis. Šiaulietis V. Simulik jam paaiškino, kad problema ne kartą kelta, tačiau „du geležinkelininkai nesusitaria“.
„Jeigu neklystu, Vilniuje yra 26 tūkstančiai valstybės tarnautojų, o per visą Lietuvą – dar 25 tūkstančiai. Estų patirtis rodo, kad iškeliant įstaigą į regioną, ten iškeliauja tik iki trečdalio žmonių, visų kitų ieškoma toje vietoje.
Lietuvos keliai yra geri, galima nuvažiuoti į bet kurį centrą, na, Vilnius – pakraštyje. Šiauliai yra labiau šalies centre, patogiau“, – palygino V. Pranckietis.
Tiesa, apie ministerijų perkėlimą iš sostinės į kitus miestus jis neatsakė, tačiau pasvarstė, galbūt verta parduoti visų ministerijų pastatus Vilniuje ir pastačius naują – sukelti visas į vieną. Esą ir pinigų dar liktų.
Nacionalinio universiteto idėja
Seimo Pirmininkas prisiminė, kaip 2011 metais po gaisro Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje, jis sukūrė „Facebook“ paskyrą „Tytuvėnų fondas“.
„Rinkome į sąskaitą pinigų padėti atkurti vienuolyno ansamblį. Gal 96 tūkstančius litų per porą mėnesių surinko? Pažiūrėjau, kas užsiregistravo: daugiau negu trečdalis žmonių – Šiaulių universiteto absolventai. Štai ką reiškia regioninis universitetas“, – sakė V. Pranckietis, komentuodamas aukštųjų mokyklų reformą.
Jo nuomone, ne pavadinimas lemia studijų kokybę, o tai, ko išmokstama, kaip tai pritaikoma darbe.
„Aš pasiūliau Nacionalinio (ar Lietuvos) universiteto variantą. Po juo atsirastų Žemės ūkio akademija, Sporto akademija ir kitos, taip pat – Panevėžio, Šiaulių akademija, galbūt ir Klaipėdos akademija“, – svarstė V. Pranckietis.
Įsteigus Nacionalinį universitetą valstybė taptų „labai atsakinga už studijų kokybę“. Politiko nuomone, galbūt reikėtų keistis studentais, jie galėtų laisvai pasirinkti ir planuoti savo studijų programą, pavyzdžiui, studijuoti biologiją, o kartu ir pedagogiką. Į Šiaulius atvažiuotų išklausyti specialiosios pedagogikos kurso.
„Jeigu Nacionalinio universiteto idėjai pritartų daugiau žmonių Seime, tai nuramintų labai daug aistrų ir išsaugotų universitetines studijas visur“, – tokią viziją mato Seimo Pirmininkas ir patikslina – valstybė užsakytų specialistų, kuriuos rengtų universitetas.
„Prielipų“ – per 160
Į klausimą, ar ne per daug vienu metu bandoma vykdyti didelės apimties reformų ir taip nuklystama į šonus, V. Pranckietis atsakė: „Turėtume atsirinkti prioritetus, bet kur nieko nedaryti? Leisti dar rūgti, kas buvo rauginama 25-erius metus? Mes atėjome prašalaičiai, nesuinteresuoti tuo, kas jau buvo sukurta. Prioritetų negali būti mažai, nes mes esame taip giliai...“
Jis teigia, kad ministerijos yra „apaugusios“ daugiau negu 160 įmonių ir įstaigų, kurių funkcijos neretai dubliuojamos. „Rūpintojėlių vienu ir tuo pačiu klausimu yra ir po kelias įmones“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo Pirmininkui antrino ir jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė: „prielipai“ atsiradę, nes „kiekvienas pasirūpino savo draugu, pažįstamu“. Bandant keisti, sulaukiama klausimų: „Kodėl mūsų partijos narius atleidinėjate?“
„Pasipriešinimas pokyčiams yra, bet pokyčiai bus“, – tvirtino R. Baškienė, nes, mažėjant gyventojų, nebegali būti tiek valstybės tarnautojų ir tiek daug prie ministerijų esančių įstaigų.
Jos nuomone, į valdžią atėjusios naujos politinės jėgos „nei viena, nei kita pusė, nenori ir ta, kuri yra koalicijoje“. Didžiausio spaudimo sako sulaukiantys iš politinių jėgų, o iš verslo – svarstant farmacijos ir alkoholio kontrolės įstatymus, tačiau ne tiesiogiai, daugiausia per neigiamą dėmesį.
R. Baškienė sakė, kad sudaryta darbo grupė peržiūrėti ir prie Seimo esančių institucijų skaičių ir veiklą. „Patys nustembame, kiek komisijų, komisijėlių, o jos išlaikomos“, – sakė politikė.
Tarp juodo ir balto
Paklaustas apie optimistinį scenarijų Lietuvai, V. Pranckietis atsakė: „Lietuva yra ir bus“. Jo nuomone, kai atlyginimas į rankas pasieks 1 000 eurų, migracijos balansas – į užsienį ir atgal – „taps natūralus“.
Priminus, jog valstybės būklę atspindi ne tik augantis bendrasis vidaus produktas, kylanti ekonomika, didėjantis atlyginimas, bet ir didžiausias savižudybių skaičius, viena iš didžiausių socialinė nelygybė, aukštas korupcijos lygis, Seimo Pirmininkas atsakė, jog „ieškoma, kas blogai“.
Ir siūlė „alternatyvas": Lietuvoje geriausi šviesolaidiniai tinklai, geras susisiekimas, darbo vietos gali būti kuriamos bet kur, kaime gali nusipirkti namą už dyką ir važinėti į darbą. O visos reformos, pokyčiai valstybinėse įmonėse esą nukreipti kovai su korupcija.
Pokalbio pabaigoje iš Seimo maišelio jis ištraukė Šiaulių saldainių fabriko „Rūta“ saldainių. „Jaučiuosi kaip ir prisidėjęs“, – sakė V. Pranckietis, tiesdamas aktinidijas, aplietas baltu šokoladu. Agronomas su kolegomis yra išvedęs margalapių aktinidijų veislių, kaip mokslininkas prisidėjo kuriant ir šį saldumyną.
Didžiosios politikos naujokas aktinidijas tyrinėjo daugiau negu du dešimtmečius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog prioritetų negali būti mažai, „nes mes esame taip giliai...“.