Naujausios
Teismai užversti bylomis ir problemomis
Šiaulių teismai užversti bylomis ir plėšomi vidinių skandalų. Pusmetį Šiaulių apygardos teismui vadovaujantis Vytautas KURSEVIČIUS sako, kad ir vieno, ir kito priežastis – susitarimo neieškojimas, pagarbos ir orumo stoka.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Trūksta noro kalbėtis
– Bylų, sakote, sparčiai daugėja. Ar iš tiesų visuomenės moralinis veidas toks iškreiptas: dėl smulkmenos – ne į kompromisą, o į teismą?
– Nuo 2006 metų bylų skaičius teismuose išaugo trigubai. Tada teismas nagrinėdavo apie 1100 apeliacijų per metus, o dabar – apie 3170 apeliacijų ir panašiai tiek pat kitų bylų.
Tačiau teigti, kad bylų daugėja dėl to, kad žmonės neranda susitarimo tarpusavyje, būtų ne visai teisinga. Žinoma, ir dėl to, tačiau bylų daugėja ir todėl, kad atsirado daugiau santykių, kuriuos reguliuoja teisė. Štai kad ir bankroto bylos.
Baudžiamųjų bylų padaugėjo dėl to, kad atsirado nusikaltimų elektroninėje erdvėje, PVM grobstymo ir kt. nusikalstamos veikos. Be to, pagerėjo nusikalstamų veikų išaiškinamumas.
Kita vertus, dalies bylų nebūtų, jei žmonėms sektųsi susitarti. Mes, teisėjai, kartais pasikalbam, kodėl tiek ginčų tarp žmonių, kodėl yra grasinimų teismais. Teismas tarytum paverstas ne teisingumą vykdančia, o sąskaitų suvedinėjimo institucija. Tapo tarsi madinga bylinėtis.
Vardan komforto
– Šiaulių apygardos teismas neseniai įgyvendino proceso dalyviams komforto teikiančių sumanymų. Siekiate patrauklumo?
– Žmogus turi komfortabiliai jaustis. Jei žmogui trūksta teisinės informacijos, pasitikėjimo savimi, o jis kreipiasi į teismą, teisme turi atrasti tinkamai pateiktą informaciją, pagaliau, dėmesį.
Teismas šiandien – tai tarsi paslaugas teikianti institucija, bet ne tokias paslaugas, kaip žmonės supranta iš pirmo žvilgsnio, bet teisingumo vykdymo paslaugas. Todėl žmonių priėmimas, aptarnavimas, informacijos suteikimas turi būti aukšto lygio – paslaugus, mandagus, dalykiškas, demokratiškas.
Neseniai su Šiaurės Lietuvos kolegija pasirašėme bendradarbiavimo sutartį. Mes studentams sudarysime sąlygas atlikti praktiką, o jie didelės apimties bylose, kur daug nukentėjusių, liudytojų, pasitiks žmones, suteiks reikiamą informaciją, padės apsiprasti su savo statusu, palydės į salę, žodžiu, suteiks ir tiesioginę, ir psichologinę pagalbą.
Teisme jau veikia elektroninių bylų sistema, dabar duomenys civilinei bylai gali būti pateikti per elektroninių paslaugų portalą. Teismas gautą medžiagą užregistruoja ir paskirsto teisėjams. Proceso dalyviams nebereikia vežti dokumentų, juos registruoti.
Darbą teisme pradėjo psichologas. Jis aptarnaus apygardos teritorijoje esančius teismus, ikiteisminio tyrimo instituciją ir prokuratūrą. Prokuroras reikalingas ir civilinėse bylose, ir baudžiamosiose. Pavyzdžiui, kaltinamasis yra pilnametis, tačiau pagal savo brandą neatitinka biologinio amžiaus. Tokiu atveju kitaip sprendžiamas atsakomybės klausimas. Taip pat, kai reikalinga specialisto – psichologo – išvada.
Neramina ir nedaro garbės
– Kalbate tarsi teisme nebūtų problemų. Darbiniai reikalai greičiausiai slegia?
– Pagal gaunamų bylų skaičių Šiaulių apygarda pirmauja šalyje. Per mėnesį vienas teisėjas nagrinėja daugiau nei 32 bylas. Kiekvieną dar reikia parengti procesui, priimti begalę parengiamųjų procesinių dokumentų, įsigilinti į santykius ir bylos esmę.
Didelė problema – teisėjų stygius – Šiaulių miesto apylinkės teisme trūksta trijų, Akmenėje – vieno teisėjo, trūksta ir Mažeikiuose.
Vieno civilinių bylų teisėjo trūksta Šiaulių apygardos teisme. Civilinių bylų skyriuje dirba viso labo aštuoni teisėjai. Tad kai trūksta vieno – jau daug. Jei būtų 50 teisėjų, kaip Vilniaus apygardos teisme, tai toks stygius nebūtų didelė problema.
Deja, yra dalykėlių, kurie ne tik neramina, betgi nedaro ir garbės. Štai žinome, kad kai kuriuose teismuose teisėjai pamėgę išgerti. Žinome tuos teisėjus, bet nepavyksta jų pričiupti. Kalbėtume griežtai, greičiausiai tai būtų tiesus kelias iš teisėjų. Tačiau reikia įrodymų, o kai jų nėra, galima tik visus viešai pabarti nebadant pirštu į tą vieną.
Kalbu apskritai, o omenyje turiu vieną ar du. Yra jiems pretenzijų ir dėl darbo kokybės.
Yra problemų ir dėl teisėjų kvalifikacijos. Jei vieni teisėjai lėčiau negu kiti nagrinėja bylas, tai ne bėda. Bėda, jei bylas nagrinėja netinkamai, pažeisdami proceso, teisėjų etikos kodeksų reikalavimus.
Turime skundų dėl vieno Apylinkės teismo teisėjo, juos esame ištyrę ir ketiname medžiagą pateikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai siūlydami iškelti drausmės bylą. Tai gana kvalifikuotas teisėjas, tačiau jo elgesys procese nesuderinamas su teisėjo elgesiu apskritai.
Tie, kurių teisme neturėtų būti
– Pastaraisiais metais, mėnesiais Šiaulių apygardos teismą, apylinkės teismus krečia ne tik problemos, bet ir skandalai.
– Deja, pasitaiko. Neseniai vienas buvo sukrėtęs Joniškio rajono apylinkės teismą. Teisėjo darbo trūkumus pamatėme atlikdami teismų kompleksinius patikrinimus. Pamatėme, kad yra dokumentų klastojimo atvejų, vilkinamas bylų nagrinėjimas. Pasielgėme principingai, ėmėmės atitinkamų priemonių. Šis teisėjas buvo atleistas Prezidentės už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Beje, jo atžvilgiu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Teisėjas kaltę pripažino, todėl ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas pagal laidavimą.
Kitas nemalonus įvykis – Šiaulių apylinkės teisme. Du dabar jau buvę teisėjai už padarytas nusikalstamas veikas atsidūrė teisiamųjų suole. Pernai Kauno apygardos teisme jie nuteisti už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o vienas iš jų ir už papirkimą. Tiesa, nuosprendis yra apskųstas.
Jau teisme Radviliškio rajono apylinkės teismo dabar jau buvusio vieno teisėjo byla. Na, paprašė seniūno išasfaltuoti jam įvažiavimą. Prieš 25 metus čia joks nusikaltimas nebūtų buvęs. Tie žmonės atėję iš to laikmečio, gal net nesuvokė, kad elgiasi netinkamai.
– Uraganu praūžė žinia apie kriminalą Šiaulių apylinkės teismo teisėjos G. Mataitienės šeimoje. Jos dukra kaltinama naujagimio nužudymu. Ar etiška dirbti teisėjai, kai kaltinimai pareikšti artimos aplinkos asmeniui?
– Negaliu vertinti tos bylos medžiagos. Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Dukra yra pilnametė. Ir mama tik morališkai gali prisiimti atsakomybę, kaltę.
Mano žiniomis, teisėja po šio įvykio, 2012 metais, informavo laikinąjį Šiaulių apylinkės teismo vadovą, kad dukrai įvyko nelaimė – persileidimas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas viską ištirti. Paskui informavo, kad byla tarsi ir nutraukta. Niekas nepranešė, kad buvo atnaujinta.
Jei paties teisėjo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis tuoj pat būtų nušalintas nuo pareigų. Šiuo atveju, kai reikalas susijęs su šeimos nariais, tai tik jos asmeninis apsisprendimas, ar ji nuspręs pasitraukti, ar laikys etišku savo tolesnį darbą.
– Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėja Indrė Galvanauskaitė, kaltinama dokumentų klastojimu, teisme tebedirba.
– Nuo pareigų patarėja ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos nebuvo nušalinta, nes klastojimas nesusijęs su jos tiesioginėmis pareigomis. Valstybės tarnybos įstatymas, mano galva, turi daug spragų, nes kai vyksta bylos procesas, nesant tam griežtai įstatyme nurodytų sąlygų, darbdavys neturi galios nušalinti darbuotoją, tai padaryti jis gali tik pats.
Mes siūlėme patarėjai nusišalinti, lygiai kaip Prezidentė pasiūlė savo patarėjai, ir ji perėjo į kitą darbą, laukė, o dabar gali grįžti iškelta galva. Pirmininko patarėja parašė prašymą perkelti į kitas pareigas, tačiau kitą dieną atšaukė savo apsisprendimą.
Aš asmeniškai tos bylos nemačiau, skaičiau tik kaltinamąjį aktą. Tiesiai šviesiai sakau – labai negražus.
Šiuo metu byla dėl dokumento klastojimo patarėjos atžvilgiu nutraukta suėjus senaties terminui. Tačiau toks nutraukimas nereiškia žmogaus reabilitavimo, nereiškia, kad žmogus tikrai nekaltas. Juolab kad kitoje byloje dėl to paties įvykio vienas asmuo jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas.
– Sakote, nereiškia, kad nekalta. Vadinasi, sulaukus senaties, net ir galimai kaltas asmuo gali sėkmingai dirbti teisėsaugos institucijoje?
– Kol vyko teisminis procesas, mes negalėjome imtis veiksmų, kad nušalintume patarėją nuo pareigų.
Pasibaigus teismo procesui, mūsų pareiga sudaryti komisiją ir išanalizuoti visą medžiagą tarnybinio patikrinimo metu, taip pat įvertinti jos kaltumą, kaip drausminį nusižengimą, taip pat apsispręsti dėl atsakomybės.
Manau, nėra etiška, kai teisme dirba miglotos reputacijos žmogus.
– Dėl ko jums, pusmetį vadovaujančiam teismui, apmaudu?
– Gaila, kad kai kuriuose teismuose dirba tokių teisėjų, kurių buvimas teisme kelia abejonių. Deja, kai kurie teisėjai atėjo į teismą, kai net egzaminų nereikėjo laikyti – tai buvo laikmetis, kai atranka vyko pagal supaprastintas procedūras. Štai ir pateko, kas tik norėjo. Tiesa, šiuo metu jau viskas kitaip.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TEISMAI: Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius: „Teismai vis labiau eina link žmonių, tačiau tobulėti ir valytis dar yra daug kur“.
KOMPROMISAS: Pusmetį Šiaulių apygardos teismui vadovaujantis Vytautas Kursevičius įsitikinęs, kad bylų būtų mažiau, jei žmonės ieškotų kompromiso.
