
Naujausios
Tik kalbėdamiesi galime rasti geriausius sprendimus miestui
Antradienį „Laisvieji piliečiai“ šiauliečius, asocijuotų įstaigų atstovus, verslininkus, Savivaldybės atstovus pakvietė į diskusiją „Kokius Šiaulius kuria(me)?“. Prieš tai architektas urbanistas Vytenis Rudokas pristatė Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo projektą.
Agnė BRAZAITIENĖ
Ar pasikeitusi aikštė pritrauks žmones?
Prisikėlimo aikštei rekonstruoti numatyta skirti 6 milijonus eurų europinės paramos lėšų. Už jas planuojama sutvarkyti didžiąją aikštę, skverą prie Savivaldybės ir aikštės prieigas. Rangovas turėtų būti išrinktas jau šį rudenį.
Architektas sakė, jog kurdamas projektą siekė istorijos ir šiuolaikiškumo darnos, tačiau diskusijoje dalyvavę šiauliečiai sakė būtent to ir pasigendantys projekte.
Po projekto pristatymo užvirė karšta diskusija, kaip pritraukti žmones į aikštę, ko reikia, kad jie norėtų čia leisti laiką. Kilo klausimų ir dėl įvairių aikštės akcentų, statinių, augalų.
„Aš galiu sukurti erdves, bet žmonių aš į jas neatvesiu“, – pristatyme sakė architektas.
Tam prieštaravo Šiaulių garbės pilietis inžinierius Zenonas Sabalys: „Jeigu Vytenis būtų tik architektas, sutikčiau, kad tai ne jo funkcija, bet ten parašyta ir „urbanistas“, tai jo funkcija atvesti žmones į miesto aikštę. „
Z. Sabalys taip pat sakė, jog nereikia bijoti priimti šiuolaikiškų sprendimų: „Jeigu Šiauliai būtų žiūrėję tik istorinės linijos, tai taip ir būtų likę kaimu“.
Dalindamasis savo patirtimi inžinierius sakė, jog miesto svečiai Šiauliuose pasigenda gerų renginių, kokybiškų koncertų. Savo miestą tik retkarčiais koncertais palepina iš čia kilusios, čia užaugusios žvaigždės, tokios kaip Martynas Levickis.
Diskusijų sukėlė katedros prieigose esanti sovietinių karių palaidojimo vieta. V. Rudokas savo projekte siūlo pakeisti antžeminę dalį, iškloti takelius, granito plokštes, kuriose būtų surašyti vardai, neliktų jokių pompastiškų elementų.
Diskusijoje dalyvavęs Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis reikalavo atsakymo, kas konkrečiai priėmė sprendimą neiškelti sovietinių karių palaidojimo vietos iš katedros prieigų.
Architektas aiškino, kad konkretaus draudimo iškelti sovietinių karių palaikus nebuvo, tačiau po ilgų diskusijų įvairiose institucijose „politine valia“ buvo priimtas sprendimas palikti ten, kur yra.
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, kalbėjo apie tai, kad reikia mažinti transporto srautus centrinėje miesto dalyje, klausė architekto, ar rengiant Prisikėlimo aikštės projektą buvo svarstoma apie tai.
Lieka iki galo neišspręsta ir dviračių takų problema miesto centre. Nors V. Rudokas pateikė kai kurių siūlymų, tačiau jie buvo atmesti. Tad centre dviratininkams ir toliau teks arba laviruoti šaligatviu tarp pėsčiųjų, arba minti gatve kartu su automobiliais ir autobusais, arba aplenkti centrą kitomis gatvėmis.
Architektai buvo išstumti
V. Mazuronis turėjo nemažų priekaištų miesto valdžiai, jog kitoms miesto erdvėms projektuoti buvo nusamdyti ne architektai, dizaineriai, o „kelininkai“.
„Taip absurdiškai organizuoto centrinės miesto dalies tvarkymo dar nesu matęs. Buvo paskelbtas viešasis pirkimas, kur į vieną objektą buvo sukelta Vilniaus pėsčiųjų gatvė, Draugystės prospektas, P. Višinskio gatve ir amfiteatras. Nupirkta per CPO (Centrinė perkančioji organizacija) sudarant sąlygas, kad nė vienas architektas, tame tarpe ir Šiaulių, negalėtų net pretenduoti.
Buvo būtina sąlyga, kad dalyvaujanti įmonė turėtų įvykdytų gatvių statybos darbų už tris milijonus. Nė vienas architektas šitų sąlygų įvykdyti negalėjo. Kas surašė tokias sąlygas? Kas pasirašė, kad rekonstruojant gatvę reikia griauti visas mažąsias architektūrines formas: pergoles ir visa kita?“ – karštai kalbėjo politikas.
Žerdamas kritiką miesto valdžiai politikas salėje pasigedo jos atstovų. Į susitikimą atėjo vos trys. „Toks jausmas, kad norėta tik greitai „įsisavinti“ pinigus, bet nesvarbu, kokiais būdais. Ar tikrai Šiauliams ir šiauliečiams to pakanka?“ – klausė europarlamentaras V. Mazuronis.
Atsakydama europarlamentarui R. Budrytė sakė priimanti kritiką ir su daug kuo sutinkanti. Architektė teisinosi: „Kad turi spręsti architektai, ir mano buvo tokia mintis, bet manęs neišgirdo. Bet dar niekas neprarasta, todėl, kad pinigai yra skirti miestui. Jeigu tie, kurie projektuoja viešąsias erdves, nepateisins mūsų pasitikėjimo, tuos pinigus galėsime panaudoti kitur.“
„Manau, kad mums visiems, kaip bendruomenei, dirbantiems Savivaldybėje, architektams, reikia tiesiog vieną kartą atsisėsti ir pasikalbėti ne pakeltu tonu, o išgryninti, ką darome ne taip, gal neišmanom, nesuprantam. Reikia elementarios, protingos diskusijos. Jeigu matysime problemą, yra būdų ją išspręsti. Jeigu galim kažką pakeisti, tai reikia keisti. Ne aršiais straipsniais, ne dar kažkuo, o kalbėkimės, ieškokime sprendimo, veikime procesus. Mums turi skaudėti, jeigu skaudės, pasieksime rezultato“, – siūlė Šiaulių miesto tarybos narė Rima Juškienė.
Tikisi naujo miesto valdžios požiūrio
Diskusijos organizatorė ir moderatorė Giedrė Brazlauskaitė sakė, jog dalyvaujant miesto erdvių projektų pristatymuose susidarė įspūdis, jog ir Savivaldybės atstovai, ir projektuotojai yra pasimetę, kokia ta miesto vizija? Projektuotojai beveik nebendradarbiauja tarpusavyje, todėl nėra vientisumo, nekuriamas bendras miesto įvaizdis.
V. Mazuronis po diskusijos paklaustas ko trūksta Šiauliams, teigė, kad labiausiai – tikrai strateginio ir vertybinio mąstymo apie Šiaulių žmones, verslą ir ateitį.
„Konkurso rengimo peripetijos aiškiai rodo, kad miesto valdžiai savi kūrėjai – nė motais. Vietoj to, kad pinigai būtų skiriami savo miestui, jo verslui, kūrėjams – jie išvežami kitur, atiduodami kitų miestų kūrėjams. Kodėl? Europoje visur įprasta pirmiausia remtis vietiniais žmonėmis, skatinti juos, investuoti į tą pačią vietą, žiūrėti, kad sukuriama vertė didėtų, o ne mažėtų. Dabar toks jausmas, kad tik pliusiuką užsidėti kažkas norėjo, o kaip, kas, kodėl, kokią įtaką tai turės miestui ir taip toliau – nė motais“, – teigė politikas.
Užs. Nr. 358784
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis piktinosi, kad kitas centrinės miesto dalies erdves projektuoti buvo pasamdyti ne architektai, o „kelininkai": „Buvo būtina sąlyga, kad dalyvaujanti įmonė turėtų įvykdytų gatvių statybos darbų už tris milijonus. Nė vienas architektas šitų sąlygų įvykdyti negalėjo.“
Architektas urbanistas Vytenis Rudokas pristatė Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo projektą.
Šiaulių miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys sakė, kad miesto svečiai Šiauliuose pasigenda kokybiškų, aukšto lygio renginių, koncertų.
Šiaulių miesto tarybos narė Rima Juškienė (kairėje) siūlė susėsti ir ramiai pasikalbėti, kas daroma ne taip ir ką galima būtų pakeisti.
Diskusijos organizatorė ir moderatorė Giedrė Brazlauskaitė: „Viena iš Šiaulių problemų – nėra kultūrinio identiteto ir bendro miesto įvaizdžio.“