
Naujausios
Transporto atliekas Šiaulių mechanikai turėtų tvarkyti atsakingiau
Kiekvienais metais Šiaulių regione, kaip ir visoje Lietuvoje, vykdoma aplinkosaugos akcija „Garažiukas“, kurios metu tikrinama, kaip automobilius remontuojantys ir ardantys asmenys bei įmonės laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Šių metų rezultatai parodė, kad nors bendrąja prasme situacija sektoriuje po truputį gerėja, pažeidimų vis dar nustatoma dešimtimis. Daugiausiai jų šiais metais išaiškinta būtent Šiauliuose.
Nusižengta dažniausiai
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai, nuo spalio 3 dienos iki lapkričio 4-osios surengė 40 reidų tikrindami garažus ir automobilius remontuojančias įmones bei asmenis. Nustatytas 71 aplinkos apsaugos pažeidimas – daugiau nei kituose šalies regionuose. Daugiausiai jų – 16 – aptiko Šiaulių agentūra.
Pasak ŠRAAD Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjo Egidijaus Kvasausko, automobilius remontuojantys asmenys ir įmonės vis dar aplaidžiai tvarko jų veikloje susidarančias pavojingas atliekas. „Atliekos nerūšiuojamos, maišomos su komunalinėmis atliekomis, nevedama jų susidarymo apskaita, o neretai teršiama aplinka – atliekų atsikratoma pamiškėse ar grioviuose“, – sako skyriaus vadovas.
Patikrinimus Šiaulių regione vykdę aplinkosaugininkai, pažeidėjams surašė protokolus. Už netinkamą atliekų tvarkymą, apskaitos nevykdymą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatoma bauda nuo 90 iki 440 eurų. Nemažą nustatomų pažeidimų dalį sudaro ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas. Šią veiklą vykdantys asmenys turi turėti taršos leidimus ir laikytis kitų aplinkosauginių reikalavimų. Deja, vis dar neretai automobiliai regione ardomi, kaip papuolė – liejasi alyva, mėtosi filtrai, o dalys sandėliuojamos tiesiog ant žemės.
Aplaidžiai tvarkantys atliekas ir neturintys leidimo rizikuoja gauti baudą: pavieniams asmenims ji siekia nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.
Atliekos tvarkomos. Bet ar tikrai?
Rajono gyventojas Tomas užsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu. Vyras aplinkosaugininkų akiratyje atsidūrė, nes nevedė atliekų susidarymo apskaitos. Pats verslininkas žurnalistams aiškino neturėjęs supratimo apie atliekų apskaitą, jam esą paprasčiau varžtą išsukti, nei pildyti dokumentus.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Tomas ne tik netvarko atliekų apskaitos žurnalo, bet ir nerūšiuoja atliekų. Jis tikino žinantis, kokią žalą netinkamai tvarkomos atliekos daro gamtai, ir žadėjo laikytis visų privalomųjų reikalavimų, tačiau žurnalistai jo žodžiais suabejojo. Pasirodo, kad vyras už tokius pačius pažeidimus administracinę baudą buvo gavęs ir pernai.
O kur panaudotus tepalus deda vienas Šiaulių apskrityje automobilių remonto garažiuke dirbantis meistras, klausimas. Jis žurnalistams aiškino, jog šią pavojingą atlieką priduoda jos tvarkymu užsiimančiai įmonei. Ar vyras sako tiesą, nepatikrinsi: nevestas atliekų apskaitos žurnalas. Meistras nepateikė ir privalomo taršos leidimo.
Nepaisant šiurkščių pažeidimų, aplinkosaugininkai pastebi, kad situacija nepavojingų atliekų tvarkymo srityje, nors labai iš lėto, keičiasi į geresniąją pusę.
Pasak E. Kvasausko, metai iš metų vykdomos patikros rodo, kad didžiosiose įmonėse ir autoservisuose atliekos daugiau mažiau tvarkingai rūšiuojamos ir priduodamos atliekų tvarkytojams. Bėda esanti su mažesniais tvarkytojais, neretai fiziniais asmenimis, kurie verčiasi supirkdami senus automobilius ir juos ardo.
„Išardę, kas paklausu, parduoda, o kas ne – tiesiog meta į buitinių atliekų konteinerius net nesivargindami išsikviesti atliekų tvarkytojų. Kiti išveža į seniūnijose esančius atliekų priėmimo punktus ar stambiagabaričių atliekų aikšteles“, – sakė vedėjas.
Reikalavimai – vardan aplinkos
E. Kvasauskas įsitikinęs, kad žmonėms neretai stinga elementaraus supratimo, kad nerūšiuodami atliekų ir mėtydami jas bet kur, jie teršia aplinką, kurioje gyvena ir patys, ir jų vaikai.
Pavyzdžiui, į aplinką išmestos padangos suyra per 120 -140 metų, o deginamos išskiria medžiagų, kenksmingų žmogaus sveikatai.
Aplinkosaugininkai primena, kad netinkamas naudoti transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik įmonės, turinčios specialų leidimą. Naudoti nebetinkamų transporto priemonių išmontavimo ir pavojingų po to likusių atliekų laikymo zonos turi būti padengtos nelaidžia, pavojingų medžiagų poveikiui atsparia danga, o užterštos išmontuotos dalys turi būti laikomos sandariose talpyklose. Eksploatacijai netinkamus naudoti skysčius privaloma tvarkyti kaip pavojingas atliekas. Svarbu, kad po remonto ar priežiūros susidarę taršūs skysčiai nepatektų į nuotekų apdorojimo sistemas.
ŠRAAD nuotr.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardytojai aplinkosauginiams reikalavimams neretai skiria per mažai dėmesio. Tokiems gresia baudos.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Egidijus Kvasauskas akcentavo, kad netinkamai tvarkomos atliekos, kad ir tokios, kaip tepalai, alyvos, užteršia gruntą, vandenį, nuodija fauną.
Užs. Nr. 368317