Naujausios
Daugybė lankytojų ir svečių
Į šventę atvyko Radviliškio rajono savivaldybės užsienio bendradarbiavimo partneriai iš Ukrainos, Lenkijos ir Sakartvelo, Europos parlamento nariai, Seimo nariai, Radviliškio rajono savivaldybės vadovai, buvusių dvaro šeimininkų Baženskių šeimos nariai Andžėjus Baženskis ir Natalija Baženska-Gžeščiak (Grzeszczak) bei kiti svečiai. Į sceną renginio vedėjo Rolando Mackevičiaus pakviesti šventės svečiai buvo apdovanoti festivalio simboliu – suvenyrinėmis tulpėmis.
Radviliškio rajono savivaldybės užsienio bendradarbiavimo partnerių vardu sveikinimo žodį tarusi Ukrainos Umanės miesto merė Iryna Pletnova dėkojo už neįkainojamą paramą ir palaikymą. Tarp Radviliškio ir Čerkasų srities Umanės miesto bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2013 metais.
„Tikime, kad labai greitai Umanė susitiks su savo Europos partneriais švęsti Ukrainos pergalės prieš okupantus“, – išreiškė viltį I. Pletnova.
Jau nulipusi nuo scenos I. Pletnova sakė, jog Lietuvos parama suteikia tikėjimo, kad ukrainiečiai laimės ir kad nėra vieni.
Pasak merės, raketos, šachedai į sritį skrieja nuolat, bet šiemet aukų ir sugriovimų kol kas išvengta. Umanę prieš daugiau nei dvejus metus karas visu baisumu užgriuvo jau pirmomis dienomis. Praėjusių metų balandį raketa pataikė į daugiaaukštį, žuvo 23 žmonės, iš jų – 6 vaikai. Birželio 8 dieną raketos atskriejo į pramoninius pastatus, o spalio 1 dieną vienuolika šachedų niokojo namus, teritorijas, aukų išvengta. Oro pavojus skamba kiekvieną dieną ir naktį, žmonės nesijaučia saugūs.
„Pasiduoti negalime, mes giname savo namus, savo teritoriją, savo žemę, savo žmonių, savo vaikų gyvenimus, turime vaikams suteikti ateitį“, – sakė I. Pletnova. Merė prašė lietuvių nenuleisti rankų ir toliau palaikyti Ukrainą.
Burbiškio dvaro festivalyje I. Pletnova lankėsi pirmą kartą: „Nuostabus festivalis! Kiek žiedų! Tai skeidžia tokią pozityvią energiją, kad norisi gyventi ir norisi, kad Ukraina irgi taip gražiai gyventų, – sakė merė. – Gražus parkas, tulpių laukai – aš net nusipirkau tulpių, jas namie pasisodinsiu.“
Žiedų mados
Šventės pradžią paskelbė Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė L. Prascevičiūtė.
Po oficialaus atidarymo prasidėjo muzikinė programa: koncertavo Egidijus Sipavičius su Kauno bigbendu, Monika Liu su grupe, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, Saulius Prūsaitis su grupe.
Festivalio centre – tulpės. Burbiškio dvare sukaupta apie pusė tūkstančio skirtingų veislių, kasmet kolekcija pildoma naujausiomis, ką tik išvestomis veislėmis, dažniausiai iš Nyderlandų ir Vokietijos.
Šių metų permainingas pavasaris gėlynams iškrėtė ne vieną išdaigą. Pirmosios tulpės pražydo balandžio 8 dieną, o jau po poros savaičių sniegas žiedus paguldė į baltus patalus. Gegužės pradžios vasariška saulė vėl skubino žydėjimą.
Gausiausiai šventei žiedus išsaugojo didelė vėlyvųjų tulpių kolekcija. Lankytojai gėrėjosi įvairiausių formų papūginėmis, šerkšnotosiomis, karpytosiomis tulpėmis.
Pasak muziejaus gėlininkės Anastasijos Rutos Abukauskaitės, formuojant Burbiškio dvaro kolekciją stengiamasi lygiuotis į Vakarų Europos tendencijas, madas. Šį pavasarį augalų pasaulyje madinga išlieka balta ir tamsiai violetinė spalvos, prisideda rožinė.
Pramogų gausa
Dvaro parke šalia senųjų automobilių su lankytojais smagiai bendravo cilindrais pasipuošę elegantiški džentelmenai – senovinių automobilių kolekcininkai, „Retromobile“ klubo nariai.
Į Burbiškio dvarą kolekcininkai atkeliavo automobiliais, pagamintais 1914–1922 metais, dauguma jų amerikietiški, vienas vokiškas.
„Po žiemos miego – pirmas renginys. Šiais automobiliais išvažiuojame tik geru oru, tausojame juos, saugome. Labai džiaugiamės, kad ir žmonėms patinka, ir mes patys džiuginamės“, – sakė išraiškingais ūsais pasidabinęs Mindaugas Skauminas. Jis į festivalį atriedėjo amerikietišku dodžu, pagamintu 1919 metais.
„Puikiai važiuoja, dirba, kaip ir išvažiavęs prieš 105 metus iš gamyklos, viskas funkcionuoja ir džiugina“, – apie iš Amerikos, Ilinojaus, atkeliavusį automobilį sakė M. Skauminas.
Dvaro gėlyne, kieme grojo rylininkas, o verandoje skambėjo muzika iš muzikinių dėžučių ir gramofonų. Ši ekspozicija atkeliavo iš Panevėžio rajone, Piniavoje, veikiančio Klemento Sakalausko muzikinių aparatų muziejaus.
Verandoje pristatyta apie 50 eksponatų: nuo 1860 metų iki vėlyviausių gramofonų, paskutinis eksponatas – jau elektrinis. Beveik visi jie – veikiantys.
Lankytojams įdomybių pasakojo K. Sakalausko krikštasūnis Deimantas Čepė: „Muzikinių aparatų arba, vadinkime, mechaninės muzikos istorija prasidėjo nuo šveicarų. Jie gamina laikrodžius ir į laikrodukus pradėjo dėti muzikinius aparatus, vėliau pradėjo gaminti vadinamąsias cilindrines dėžutes, tai būtų pati aštuonioliktojo amžiaus pabaiga. Vėliau tas pats prasidėjo su diskinėmis dėžutėmis. Turime dumplines dėžutes, turime Tomo Edisono, patentavusio lemputę, fonografą. Vėliau Emilis Berlineris išrado gramofoną ir plokščią plokštelę, kurią jau, ko gero, visi žino. Tokią kolekciją pristatome festivalyje.“
Atvirųjų fotografijos dirbtuvių fotografui Gintui Kavoliūnui darbo netrūko – ant elegantiško suolelio priešais senovinį fotoaparatą nuolat prisėsdavo norintys įsiamžinti.
„Labai įvairūs žmonės fotografuojasi. Jauniems žmonėms įdomu, kas čia vyksta. Nemažai daliai žmonių yra nostalgija, sako, ir aš anksčiau ryškindavau prie raudonos šviesos vonioje užsitamsinęs. Ši grupė žmonių labai noriai fotogafuojasi ir jų emocijos labai teigiamos“, – sakė G. Kavoliūnas.
Procesas užtrunka apie 5 minutes, bet kol nuotrauka išplaunama, kol išdžiūva, praeina 30–45 minutės. Senojoje fotoateljė įsiamžinę lankytojai po kiek laiko sugrįžę savo nuotraukas rasdavo pakabintas ant virvučių.
Dvaro parke mikliai darbavosi trys šaržų piešėjai: Akvilė Raščiūtė, Donatas Bilius ir Laura Baltijutė. Kaip akimirksniu pagauti nuotaiką, charakterį ir visa tai atskleisti piešinyje?
„Nuotaiką dovanoja žmogus, nes ateina pilnas optimizmo. Labai smagu, nes kiekvienas turi skirtingas charakterio savybes, o aš turiu intenciją būtent parodyti žmogaus žavesį, grožį, neperkreipti bruožų taip, kad būtų liūdna, o piešti, kad būtų linksma – ta emocija dalijamės jau nuo ryto“, – sakė L. Baltijutė. Popiet dailininkė jau buvo nupiešusi apie šimtą šaržų.
Nijolė iš Trakų šaržui pozavo pirmą kartą gyvenime. Prisėdo pagauta puikios nuotaikos. „Seniai svajojau atvykti į festivalį ir, žinoma, sugrįšiu“, – sakė ponia Nijolė, popieriaus lape ryškėjant jos bruožams.
Įvairiose dvaro erdvėse buvo galima sutikti baltai apsirengusius ir nusigrimavusius personažus – Klaipėdos pilies teatro spektaklio „Versalio sodai“ veikėjus. Kur buvę, kur nebuvę, prakaukšėdavo aukštieji kojūkininkai.
Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Renesanso šokius šoko puošnūs istorinio šokio studijos „Baltoji Pavana“ šokėjai. Elegantiškai tarp didikų judėjo ir pati Barbora Radvilaitė.
„Pradėjome nuo pavanos – tai šokis, kuriuo karaliai pradėdavo pokylius. Toliau programą tęsia ir volta, ir galjardas, ir visi likę – čia yra Europos šokiai“, – sakė Jūratė Uselienė, kolektyvo „Baltoji Pavana“ vadovė.
Pernai šokėjai Lietuvai atstovavo Pietų Korėjoje ir buvo apdovanoti už gražiausius kostiumus.
Senojo šokio trupė „Festa Cortese“ dvaro sode atgaivino XVIII amžiaus pabaigos atmosferą, šoko škotiškus ir angliškus kontradansus.
„Mūsų rūbai ir šokiai – labiau pasiturinčių miestiečių, šokiai yra laisvesni. Kontradansus šokdavo ir dvaruose, rūmuose, jie būdavo ir prie aukštos kultūros šokių, bet didikai gal nesielgdavo taip paprastai ir laisvai, – sakė kolektyvo atstovė Donata Mineikytė-Linkė. – Mūsų apranga irgi šiek tiek laisvesnė, kostiumas nėra pilnas, be viršutinio prabangaus švarko – tai jau būtų aiškus statuso simbolis. Bet esame visiškai išlaikę tai, kas turi būti: vyrų kelnės, liemenės. O moterų kostiumas pilnas, tik rinkomės gėlėtąją madą, derančią prie Tulpių šventės. Baroko, ypač rokoko laikotarpiu gėlytės buvo populiaru.“
Festivalyje netrūko ir kitų pramogų: senovinių ir šiuolaikinių žaidimų, veikė tautinio paveldo gaminių mugė, lauko užkandinės.
Tulpių žydėjimo šventė tęsėsi ir sekmadienį – Burbiškio dvare koncerte „Pavasario paukščių balsai“ koncertavo „Baltasis Kiras“, „Baltos Varnos“ ir Darius Žvirblis.
