Naujausios
Turgaus diktatūra prekiautojams per sunki
Šiaulių prekybininkai skundžiasi aukštomis kainomis už prekybos vietą privačioje centrinėje miesto turgavietėje. Dalis imasi nelegalios prekybos prie turgavietės. Miesto valdininkai šią prekybos vietą žada įteisinti, tik prekiautojams džiaugsmo mažai – už vietą norima imti didelius mokesčius. Kad niekas nekonkuruotų su privačia turgaviete?
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Vaiko senjorus
„Šiaulių krašto“ redakcijai šiaulietis Žydrūnas pasakoja, kad jo tėvai daugelį metų prekiavo centriniame miesto turguje, kurį valdo UAB „Imondesima“. Dėl „kosminių kainų“ už prekybos vietą persikėlė ant šalia turgaus esančio šaligatvio. Bet čia prekiauti neleidžiama.
„Ar ne su turgaus savininko nurodymu uždraudė čia prekiauti? Dabar policija prie turgaus esančius prekiautojus vaiko ir baudžia. Tam specialiai stovi policininkas. Klausimas, ar pareigūnai Šiauliuose neturi darbo? Kas juos samdo? Pensininkus išvarė, bet kitos vietos jiems neduoda. Manau, reikia džiaugtis, kad jie dar kažkuo užsiima“, – piktinosi Žydrūnas.
Skundėsi Savivaldybei
Redakcijos žiniomis, centriniame miesto turguje po stogu esančio stalo vieno metro kaina – 5 eurai už dieną. Vieta prekybai iš automobilio lauke kainuoja 18 arba 21 eurą už dieną. Dar 60 euro centų kainuoja įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę.
Tokiais mokesčiais piktinasi ir ne vienerius metus turguje savo užaugintomis vynuogėmis prekiaujantis Zigmantas Jasas. Dėl jų kreipėsi ir į Šiaulių savivaldybę. Rašte pateikė prekybos vietų kainas kitų miestų turgavietėse, jos esą gerokai mažesnės.
Jis nurodė, kad Klaipėdos Tilžės turguje prekybininkai moka nuo 60 iki 90 euro centų už kvadratinį metrą, Anykščių turguje – nuo 87 euro centų iki 3,48 euro, Alytaus – 1,7 euro, Kretingos turguje – nuo 1,49 iki 2,37 euro.
„Kainos centriniame miesto turguje neturi jokio protingo logiško paaiškinimo. Žmogus, užauginęs ridikėlių, svogūnų, gėlių, negali mokėti net ir penkių eurų, nes jo prekės neką daugiau ir kainuoja. Todėl žmonės ir prekiauja ant šaligatvio, o už tai yra baudžiami“, – piktinosi Z. Jasas.
Šiaulietis siūlė Savivaldybei peržiūrėti privatizavimo sutartį su turgaus savininkais ir nustatyti mokesčių „lubas“. Kad prekybinės vietos kainos nebūtų aukštesnės nei šalies turgavietėse esantis vidurkis.
Jei turgaus savininkai su tuo nesutiktų, turgavietės aikštė, jo nuomone, turėtų vėl atitekti Savivaldybei. Ši aikštės asfalto dangą privačiai įmonei prieš dešimtį metų pardavė už vieną litą.
Pasiūlė prekiauti kitur
Z. Jasas atsakymo iš Savivaldybės laukė pusantro mėnesio. Ekonomikos skyriaus specialistų pateiktame atsakyme nurodoma, kad prekybinių vietų kainas centrinėje miesto turgavietėje gali nustatyti tik jos savininkas – UAB „Imondesima“.
Valdininkai pasiūlė prekiauti kitose miesto viešosiose vietose, nes rinkliava, mokama Savivaldybei už prekybą, mažesnė.
„Tokį klausimą turi svarstyti Savivaldybės taryba. O ne šiaip – meras gavo raštą, valdininkas kažkoks surašė raštą ir užsičiaupk. Valdžia kita, o tvarka sena. Naujoji žadėjo kalbėtis su žmonėmis. Ko nedaro, kaip žadėjo?“ – Savivaldybės atsakymu stebėjosi Z. Jasas.
Jis sako surinkęs ir pusšimtį turgavietės prekybininkų parašų. Pritariančių buvo ir daugiau, tačiau vieni bijojo būti išguiti, kiti tikino pasirašę „konfidencialumo sutartį“ su turgaviete.
Braškininkai moka daugiau
Kad kainos kelia nerimą centrinės miesto turgavietės prekybininkams, įsitikinome nuvažiavę į turgų.
Pavyzdžiui, Kazimiera čia už pusę metro stalo lauke po stogu moka 2,5 euro. Kiekvieną dieną negali prekiauti, nes vieta jai brangi. Kitur prekybos neperkelia, nes čia dirbti įprato.
„Krapai – 20, svogūnai – 30, špinatai – 40 centų. Kai užauga, reikia vis tiek juos kažkur dėti. Nedaug uždirbu, bet prie pensijos prisidedu“, – sako moteris.
Alvydas iš Joniškio prekiauja savo užaugintomis braškėmis. Jam metras stalo dienai kainuoja 15 eurų.
„Prekybos vieta brangi. Braškininkai visur moka daugiau. Visi įsitikinę, kad mes esame aukso kasykla“, – sako Alvydas. Pirkėjų prekybininkas ieško čia, kai reikia parduoti didelį kiekį braškių. Kai dienos limitas mažesnis, prekiauja kitur, dažnai ir Joniškyje. Čia už vietą vyras moka 4 eurus, tik klientų sulaukia kur kas mažiau.
Kodėl prekybininkai už vietą moka tokią kainą ir kaip ji nustatoma, klausėme turgavietės vadovų, tačiau jie komentuoti atsisakė.
Problemos nemato
Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis mano, kad alternatyvų centrinei miesto turgavietei Šiauliuose apstu. Gyventojai gali prekiauti UAB Šiaulių turgaus paviljonuose, Lieporių turgelyje bei kitose vietose, skirtose prekybai. Ne maisto prekėms skirtų mugių yra dar daugiau.
Prekybininkai galimybėmis nesinaudoja, centrinį miesto turgų renkasi iš tradicijos arba įpročio. Todėl jo valdytojai gali nevaržomai diktuoti savo sąlygas. Tačiau E. Bivainis nemano, kad kainos nustatytos „iš lubų“. Esą turgavietės savininkai žino, kiek prekeiviai parduoda, uždirba, kokią kainą gali mokėti už vietą.
„Kiekvienas nori nemokamai, o geriausia – prie pat namų“, – ironizuoja Savivaldybės administracijos direktorius. – Bet prekeiviai nori prekiauti brangiausioje vietoje, tai ir tegu būna. Miestas juk nesteigs antro turgaus“.
E. Bivainis sako, kad į Savivaldybę dėl brangių prekybos vietų turgavietėje kreipėsi tik keli žmonės. Masinių nusiskundimų nėra, todėl valdininkai klausimo svarstyti neketina.
Brangiausia prekyba – centre
Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklėse nustatytos trys teritorijos, kuriose leidžiama prekiauti. Vieta centrinėje miesto dalyje kainuoja 36 eurus per mėnesį, pietinėje dalyje – 26 eurai, kitose vietose – 16 eurų. Rinkliava mokama į miesto biudžetą.
Kai kurie prekybininkai nuo rinkliavos atleidžiami, tačiau tik taisyklėse nurodytose vietose. Nemokamai įsigyti leidimą gali tautodailininkai, turintys pažymėjimą ir prekiaujantys savo produkcija.
Leidimas nekainuos ir šiauliečiams, parduodantiems savo užaugintas daržoves, uogas, vaisius, sendaikčius ar rankdarbius. Taip pat ūkininkams, sodų bendrijų nariams, žemės ūkio paskirties sklypų savininkams, savo žemės ūkio ir maisto produktus pardavinėjantiems iš automobilių. Jie nemokamai tai daryti gali konkrečiose aikštelėse vieną kartą per savaitę.
Mokės daugiau nei turguje
Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjos Vitalijos Pelenienės teigimu, prekybininkus tikrina dukart per savaitę. Birželį surašyta 12 protokolų.
Nelegalūs prekybininkai renkasi prie Vilniaus gatvėje esančių fontanų, Kaštonų alėjoje. Daugiausiai jų – šalia centrinio miesto turgaus. Ši teritorija priklauso Savivaldybei, prekiauti leidimai neišduodami, tačiau dažnai stovi dešimtys prekybininkų. Juos esą tik išvaiko, bausti vengia. Baudos neveiksmingos, nes esą per mažos: nuo 5 iki 28 eurų. Pirmą kartą nusižengę gauna pusę minimalios baudos – pustrečio euro.
Valdininkai iki spalio planuoja įteisinti prekybos vietą šalia centrinės turgavietės. Žadama, kad rinkliava čia bus didesnė nei bauda. Neatmetami ir planai, kad leidimas prekiauti Vilniaus gatvėje taip pat bus brangesnis nei turguje. Kodėl brangiau?
„Ten vyksta sėkminga prekyba. Kai kurie žmonės sakė pasiruošę už tą vietą mokėti ir didesnę kainą, nes uždirba daugiau nei turguje“, – aiškino V. Pelenienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MOKESČIAI: Buvęs Šiaulių savivaldybės tarybos narys Zigmantas Jasas neatlyžta: kainos centriniame miesto turguje daugiau nei penkis kartus didesnės nei kituose miestuose, o nauja valdžia spręsti problemos nesiima.
PELNAS: Braškių augintojas Alvydas piktinasi, kad centriniame Šiaulių turguje per dieną tenka atseikėti 15 eurų už metrą, braškininkai už prekybinę vietą moka daugiau nei kiti.
