Tvanas Pakumulšiuose

Tva­nas Pa­ku­mul­šiuo­se

Šiau­lių ra­jo­no Pa­ku­mul­šių kai­mo gy­ven­to­jai ap­sem­ti. Van­duo, už­lie­jęs gre­ta esan­čios vals­ty­bi­nės že­mės plo­tus, jau lie­ja­si ir žmo­nių as­me­ni­nius skly­pus. Pa­kul­mu­šiš­kiai bai­mi­na­si, kad spė­riai ky­lan­tis van­duo tuoj tuoj ap­sems ir jų kie­mus bei sta­ti­nius.

Vis dėlto pa­gal­bos gy­ven­to­jams ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­mis ne­ža­da­ma. Ken­tė­jus ne vie­ne­rius me­tus, jos teks dar šiek tiek pa­lauk­ti.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Pot­vy­nis kaip Ši­lu­tė­je

Dvie­jų ties įva­žia­vi­mu į Pa­ku­mul­šius esan­čių so­dy­bų gy­ven­to­jai at­vi­ra bur­na šau­kia­si gel­bė­to­jų: vis smar­kiau su­ky­lan­tis van­duo ke­le­rius pa­sku­ti­nius me­tus ap­se­mia jų dar­žus ir jau ver­žia­si į ūkio pa­sta­tus.

Kur­šė­nų mies­to priei­go­se esan­ti gy­ven­vie­tė. Ieš­ko­ti so­dy­bų net ne­rei­kia: ty­vu­liuo­jan­tis van­duo, pel­kių au­ga­lai, plau­kio­jan­čios an­tys, pem­pės ir var­lių kvar­ki­mas iš­duo­da, kad Pa­kumul­šių tva­nas čia. Anot žmo­nių, vie­nas pri­sie­kęs žve­jys į „eže­rą“ bu­vo ne­tgi rau­džių pri­lei­dęs.

Al­do­na Šio­pie­nė pa­sa­ko­ja jau tre­jus me­tus dėl plūs­tan­čio van­dens sa­vo dar­že ne­ga­lin­ti pa­si­so­din­ti bul­vių, už­siau­gin­ti ki­tų dar­žo­vių.

Esą prieš tre­jus me­tus gre­ta so­dy­bos esan­ti pie­va bu­vo pa­žliu­gu­si. Pas­kui van­duo su­si­gė­rė. Per­nai vis­kas pa­si­kar­to­jo, tik van­dens ly­gis pa­ste­bi­mai pa­ki­lo: šil­tuo­ju se­zo­nu ty­vu­liuo­ja, o žie­mą už­šą­la.

Pi­kas šie­met – pie­vo­je van­dens ko­ne iki ke­lių. Van­duo vis ky­la už­lie­da­mas kai­my­nų dar­žus. Pa­sak A. Šio­pie­nės, su­ki­lęs van­duo bu­vo beuž­lie­jan­tis ne­t jos ūkio pa­sta­tą.

Gin­da­mie­si nuo van­dens, kai­my­nai iš­ka­sė grio­ve­lį jam nu­bėg­ti. Ta­čiau si­tua­ci­ja nuo to ne­pa­ge­rė­jo – van­dens ly­gis au­ga su­lig kiek­vie­na die­na.

Kai­my­nei ant­ri­na ir Pet­ras Prans­kai­tis. Vy­ro pa­šmaikš­ta­vi­mu, ne pir­mus me­tus už­lie­ja­mas jo dar­žas tin­ka ne­bent ry­žiams au­gin­ti – par­si­siųs­tų iš Ki­ni­jos, tik kad sėk­los tek­tų il­go­kai lauk­ti.

Pa­sak P. Prans­kai­čio, van­duo, neatsižvelgiant į me­tų lai­ką, už­lie­ja ne tik jo dar­žą, ku­ria­me ji ne pir­mus ne­be­ga­li už­siau­gin­ti bul­vių, bet ir įva­žia­vi­mą į kie­mą. Žie­mą ke­liu­kas į so­dy­bą pa­si­den­gia le­du – au­to­mo­bi­liu kaip čiuo­žyk­lo­je!

Anot pa­ku­mul­šiš­kio, nuo drėg­mės kam­ba­riuo­se at­šo­ko sie­nų ta­pe­tai, o ant bal­dų pa­si­ro­dė pe­lė­sis. Esą dar pa­lau­kus van­duo, ne tik drėg­mė, grei­čiau­siai ims lįs­ti ir į na­mo vi­dų.

„Gal­vo­ju, ga­lė­tų val­di­nin­kai mū­sų dar­žus ir „ba­lą“ juo­se pa­skelb­ti draus­ti­niu, tai nors iš­mo­kas gau­tu­me“, – są­mo­jo ne­sto­ko­ja pa­šne­ko­vas.

Kal­ba – apie at­vi­rą tra­są

Kai­my­nai įsi­ti­ki­nę, kad van­denp­lū­dis – van­dens tie­kė­jų, UAB „Kur­šė­nų van­de­nys“ spe­cia­lis­tų, neap­si­žiū­rė­ji­mo klai­da.

Anot A. Šio­pie­nės, be­ne prieš 15 me­tų šiuo me­tu ap­sem­ta­me lau­ke bu­vo iš­kas­ta maž­daug pu­sant­ro met­ro gy­lio duo­bė, bu­vo tie­sia­mi van­dens vamz­džiai. Mo­te­ris tei­gia sa­vo aki­mis ma­čiu­si, kaip vie­nas iš tų vamz­džių bu­vęs už­kimš­tas kamš­čiu, liau­diš­kai ta­riant „už­glu­šin­tas“.

A. Šio­pie­nė gal­vo­ja, kad, bė­gant me­tams, kamš­tis ta­po ne­san­da­rus ir dėl to van­duo ėmė sunk­tis ir kil­ti. To ki­li­mo prie­žas­tis – se­ni ir pu­siau ne­vei­kian­tys dre­na­žo įren­gi­niai.

Pa­na­šiai gal­vo­ja ir P. Prans­kai­tis. Jis to vamz­džio už­ka­li­mo kamš­čiu mo­men­to ne­ma­tė, ta­čiau pa­tvir­ti­no, kad per­nai pas jį bu­vo at­vy­kę du vy­rai iš „Kur­šė­nų van­de­nų“ ir tei­ra­vo­si, ar jis ne­ži­nan­tis, kur ga­lė­tų bū­ti stip­rus ge­ria­mojo van­dens nu­te­kė­ji­mas.

P. Prans­kai­tis at­vy­kė­liams nu­ro­dė, kur ga­lė­tų nu­te­kė­ti ge­ria­masis van­duo. Ta­čiau spe­cia­lis­tai į smar­kiai ap­sem­tą pie­vą įei­ti ir duo­bės su, kaip ti­ki­na­ma, pu­siau at­vi­ra van­dens tra­sa, ap­žiū­rė­ti ne­ga­lė­jo.

Va­do­vas „nu­te­kė­ji­mo“ ver­si­ją at­me­ta

UAB „Kur­šė­nų van­de­nys“ di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Jo­nas Glo­de­nis ka­te­go­riš­kas: su mie­lu no­ru gy­ven­to­jų pro­ble­mą iš­spręs­tų, jei tik tai bū­tų van­dens tie­kė­jų pro­ble­ma.

„Jei nė­ra mū­sų pra­trū­kę, tai ko mums ten ieš­ko­ti, – tei­gė di­rek­to­rius. – Ava­ri­jas mes ša­li­na­me tuo­jau pat: juk mums tai pi­ni­gai, ir van­duo, ir elekt­ra, ir ki­ti nuo­sto­liai.“

Esą „Kur­šė­nų van­de­nų“ vy­rai net ke­le­tą kar­tų vy­ko į Pa­ku­mul­šius ieš­ko­ti „tva­no“ prie­žas­ties. Ir kas­kart iš­va­da vie­no­da: jo­kio van­dens nu­te­kė­ji­mo nė­ra, tai tik me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių ge­di­mas.

„Jei bū­tų pra­trū­kę, ma­ty­tu­me, kad mums trūks­ta van­dens, kad jis neaiš­ku, kur nu­te­ka. Pab­rė­žiu, jo­kio nu­te­kė­ji­mo nei Pa­ku­mul­šiuo­se, nei ki­to­se Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­vie­tė­se nė­ra, – sa­kė A. J. Glo­de­nis. – Žmo­nės skun­džia­si, bet jie ne­ži­no, kur pro­ble­ma iš tik­rų­jų.“

Bus pi­ni­gų – vyks dar­bai

Sau­lius Dar­gi­na­vi­čius, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus Me­lio­ra­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas, Pa­ku­mul­šių kai­mo žmo­nių pro­ble­mą ži­no.

„Už­jau­čiu gy­ven­to­jus. Si­tua­ci­ja tra­giš­ka“, – sa­kė val­di­nin­kas.

Jo žo­džiais, sun­ku pa­sa­ky­ti, iš kur tiek van­dens plūs­ta. Vis tik lin­kęs gal­vo­ti, kad tai me­lio­ra­ci­jos tink­lo ge­di­mo pro­ble­ma.

Pa­sak S. Dar­gi­na­vi­čiaus, pa­vir­ši­nio van­dens ir dre­na­žo tink­lų re­konst­ra­vi­mą Pa­ku­mul­šių kai­me Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba yra pa­lai­mi­nu­si. Jau pa­reng­tas ir maž­daug 100 tūks­tan­čių eu­rų, iki pa­sku­ti­nio eu­ro fi­nan­suo­ja­mų iš ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės ka­ti­lo, ver­tės pro­jek­tas – jis šiuo me­tu eks­per­ti­zė­je.

Pro­jek­tą pa­lai­mi­nus eks­per­tams, ne­tru­kus tu­rė­tų bū­ti skel­bia­mas kon­kur­sas dar­bams at­lik­ti.

Jei vis­kas vyks kaip pla­nuo­ja­ma, tink­lų re­konst­ruk­ci­jos dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti šių me­tų liepos–rugpjūčio mė­ne­sį. Tie­sa, įvei­kus pir­muo­sius eta­pus, vis­kas ga­li su­sto­ti, kol Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė pa­tvir­tins 2019 me­tų biu­dže­tą, tai­gi ir mi­nė­tos re­konst­ruk­ci­jos fi­nan­sa­vi­mą.

S. Dar­gi­na­vi­čiaus tei­gi­mu, „tva­no“ pro­ble­mos kan­ki­na ne tik Pa­ku­mul­šių, bet ir kai ku­rias Kai­rių, Gruz­džių gy­ven­to­jų so­dy­bas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ka­dais šio­se pie­vo­se Pa­ku­mul­šių kai­mo žmo­nės ga­nė gy­vu­lius, da­bar ga­li pra­dė­ti ne­bent mau­dy­mo­si se­zo­ną.

Al­do­nos Šio­pie­nės tei­gi­mu, van­dens ly­gis kas­met ky­la. Šie­met – jau iki ke­lių. Mo­te­riai ne­ra­mu, kad neim­tų verž­tis ir į na­mo vi­dų.

Kai­my­nas Pet­ras Prans­kai­tis kai­my­nų ap­lan­ky­ti bren­da per pa­žliu­gu­sias pie­vas.

„Au­gin­čiau ry­žius, bet kad sėk­los il­gai tek­tų lauk­ti“, – sa­ko Pet­ras Prans­kai­tis. Jo tei­gi­mu, dėl vie­ti­nio po­tvy­nio jis jau ke­lin­ti me­tais ne­beau­gi­na dar­žo­vių.

Al­do­na Šio­pie­nė ir kai­my­nas Pet­ras Prans­kai­tis sa­ko esan­tys be­veik tik­ri, kad jų pro­ble­ma – ne tik dėl me­lio­ra­ci­jos, bet ir van­dens tink­lų ge­di­mo.