Ugniagesių muziejus – Šiaulių garbės reikalas

Ug­nia­ge­sių mu­zie­jus – Šiau­lių gar­bės rei­ka­las

Jei vis­kas vyks kaip su­ma­ny­ta, po ke­le­rių me­tų Šiau­liai ga­lės di­džiuo­tis vie­nin­te­liu ša­ly­je Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių mu­zie­ju­mi. Jis bū­tų įkur­tas mies­to Sa­vi­val­dy­bės pa­šo­nė­je esan­čio­je Šiau­lių se­no­jo­je gais­ri­nė­je.

Idė­jos au­to­riams da­bar trūks­ta ke­lių da­ly­kų: Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to pa­lai­mi­ni­mo bei lė­šų. La­bai pra­vers­tų ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­lai­ky­mas.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Idė­ja uni­ka­liam mu­zie­jui

Idė­ja įkur­ti vie­nin­te­lį Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių mu­zie­jų Šiau­liuo­se prieš ke­le­rius me­tus gi­mė il­ga­me­čiui Šiau­lių gais­ri­nės va­do­vui, vi­daus tar­ny­bos at­sar­gos pul­ki­nin­kui Rim­gau­dui Mic­kui. Min­ti­mis jis pa­si­da­li­jo su Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­riu­mi Rai­mun­du Bal­za. Abu priė­jo vie­nos iš­va­dos „rei­kia“. Juo­lab kad mu­zie­jus yra su­kau­pęs tūks­tan­čius eks­po­na­tų, su­si­ju­sių ne tik su Šiau­lių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos ug­nia­ge­sy­ba nuo se­niau­sių lai­kų.

Pa­sak R. Bal­zos, spe­cia­li­zuo­to Ug­nia­ge­sių mu­zie­jaus, ku­ris nuo­sek­liai at­spin­dė­tų vie­nos gar­bin­giau­sių pro­fe­si­jų praei­ties da­lį, Lie­tu­vo­je nė­ra.

Be Vil­niaus ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos prieš­gais­ri­nės tech­ni­kos pa­ro­dos ir kai ku­rių Lie­tu­vos mu­zie­jų eks­po­zi­ci­jų frag­men­tų, „Auš­ros“ va­do­vo žo­džiais, Lie­tu­vo­je nė­ra gel­bė­to­jų is­to­ri­ją, uni­ka­lią gais­ri­nin­kų kul­tū­rą ir tra­di­ci­jas pri­sta­tan­čio spe­cia­li­zuo­to mu­zie­jaus.

„Šau­liams at­si­ra­du­si pro­ga to­kį mu­zie­jų tu­rė­ti ir su­lauk­ti iš­skir­ti­nio dė­me­sio“, – įsi­ti­ki­nęs R. Bal­za.

Vie­ta – se­no­ji gais­ri­nė

Va­rian­tų, kur bū­tų ga­li­ma įkur­ti mu­zie­jų, svars­ty­ta įvai­riau­sių.

Ga­liau­siai ap­si­spręs­ta, kad pa­to­giau­sia ir is­to­ri­niu po­žiū­riu ver­tin­giau­sia vie­ta yra se­no­sios gais­ri­nės pa­sta­tas, esan­tis prie Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės, Gais­ri­nin­kų gat­vė­je 3.

Šį dviaukš­tį maž­daug 1 200 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to sta­ti­nį 2013 me­tų gruo­džio 2 die­ną Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nė gel­bė­ji­mo val­dy­ba per­da­vė „Auš­ros“ mu­zie­jui kaip is­to­riš­kai ver­tin­gą ob­jek­tą.

„Šir­dis skau­da, kai ma­tau, kaip di­de­lę is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­tis Se­no­sios gais­ri­nės pa­sta­tas irs­ta, nyks­ta, o prie jo kau­pia­mos krū­vos šiukš­lių“, – sa­kė R. Mic­kus, šia­me pa­sta­te ir pa­ts ka­dai­se pra­dė­jęs pro­fe­si­nę kar­je­rą.

R. Mic­kui keis­ta, kad aky­se irs­tan­tis is­to­ri­nis Šiau­lių mies­to ob­jek­tas ne­jau­di­na Sa­vi­val­dy­bės va­do­vų. Juo­lab gais­ri­nė, kaip stra­te­gi­nis, mies­to reik­mėms tar­na­vęs sta­ti­nys, 1927 me­tais ir bu­vo pa­sta­ty­ta vie­tos sa­vi­val­dy­bės bei mies­tie­čių lė­šo­mis, o šiuo me­tu yra Šiau­lių mies­to sau­go­ti­nų ob­jek­tų są­ra­še.

„Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­riui R. Bal­zai rū­pi ne tik se­no­sios gais­ri­nės pa­sta­tas, bet ir mu­zie­jaus su­kaup­ti gau­sūs prieš­gais­ri­nės sau­gos eks­po­na­tai. Juos „Auš­ros“ mu­zie­jus da­bar dėl vie­tos sto­kos pri­vers­tas „iš­kai­šy­ti“ įvai­rio­se Šiau­lių vie­to­se. Da­lis ver­tin­gų eks­po­na­tų te­bė­ra pa­lik­ti Ch. Fren­ke­lio vi­los kie­me. Mu­zie­ji­nin­kams ne­ra­mu, kad po at­vi­ru dan­gu­mi sto­vin­ti tech­ni­ka ir in­ven­to­rius ne­su­nyk­tų dėl ne­pa­lan­kių oro są­ly­gų.

„Krei­piuo­si į gy­ven­to­jus ir įmo­nes, gal­būt ga­lin­čius pri­si­dė­ti prie is­to­ri­jos iš­sau­go­ji­mo ir lai­ki­nai, kol eks­po­na­tai su­ras vie­tą Ug­nia­ge­sių mu­zie­ju­je, pri­glaus­ti juos sa­vo pa­tal­po­se ar bent po sto­gi­nė­mis. Taip pa­dė­tu­mė­te ap­sau­go­ti nuo su­ny­ki­mo“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius.

R. Bal­zos įsi­ti­ki­ni­mu, Šiau­lių se­no­ji gais­ri­nė bū­tų tin­ka­miau­sia vie­ta, ku­rio­je tilp­tų vi­si (apie 300) tu­ri­mi is­to­ri­niai prieš­gais­ri­nės sau­gos eks­po­na­tai: ke­lios de­šim­tys gais­ri­nių au­to­mo­bi­lių, ug­nia­ge­sių eki­pi­ruo­tė, in­ven­to­rius, smul­ki tech­ni­ka, do­ku­men­tai, fo­tog­ra­fi­jos.

Pre­li­mi­na­rus pla­nas yra

Pa­gal pre­li­mi­na­rų Ug­nia­ge­sių mu­zie­jaus įren­gi­mo su­ma­ny­mą, re­konst­ruo­ta­me pir­ma­ja­me se­no­sios Šiau­lių gais­ri­nės pa­sta­to aukš­te, ku­rio bend­ras plo­tas kiek di­des­nis nei 525 kvad­ra­ti­nio met­ro, gal­vo­ja­ma įreng­ti eks­po­zi­ci­jų sa­les. Jo­se bū­tų eks­po­nuo­ja­mi gais­ri­niai au­to­mo­bi­liai (čia tilp­tų 8-10 di­džiau­sių ga­ba­ri­tų ma­ši­nų). Čia pat bū­tų įreng­ta lan­ky­to­jų ap­tar­na­vi­mo zo­na, rū­bi­nė, ka­vi­nė, į vi­sus aukš­tus ke­lian­tis lif­tas ir kt.

Ant­ra­ja­me pa­sta­to aukš­te, ku­rio bend­ras plo­tas 507,5 kvad­ra­ti­nio met­ro, pla­nuo­ja­ma įreng­ti eks­po­zi­ci­nes sa­les. Jo­se lan­ky­to­jams bū­tų de­monst­ruo­ja­ma ma­žes­nių ga­ba­ri­tų prieš­gais­ri­nė tech­ni­ka bei ki­ti su ug­nia­ge­sy­ba su­si­ję eks­po­na­tai – nuo­trau­kos, do­ku­men­tai ir t.t. Pa­si­tel­kiant in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, bū­tų pri­sta­to­ma Lie­tu­vos ug­nia­ge­sy­bos is­to­ri­ja.

Be eks­po­zi­ci­jų sa­lių ant­ra­me aukš­te gal­vo­ja­ma įreng­ti ir edu­ka­ci­jų erd­ves, ku­rio­se bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mos sau­gaus el­ge­sio su ug­ni­mi ir ki­tos su prieš­gais­ri­ne tech­ni­ka su­si­ju­sios edu­ka­ci­nės pro­gra­mos.

Se­no­sios gais­ri­nes man­sar­do­je gal­būt bū­tų įreng­tos kul­tū­ros ver­ty­bių sau­gyk­los, o bokš­te – ap­žval­gos aikš­te­lė su in­te­rak­ty­vio­sio­mis in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis.

Veik­lai – at­vi­ros du­rys

„Auš­ros“ mu­zie­jaus va­do­vas ti­ki­si, kad, įgy­ven­di­nus tai, kas su­ma­ny­ta, Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių mu­zie­jus taptų Lie­tu­vos prieš­gais­ri­nės ir gel­bė­ji­mo tar­ny­bos rep­re­zen­ta­ci­ne vie­ta, ku­rio­je vyk­tų ofi­cia­lūs ren­gi­niai, ap­do­va­no­ji­mai, mi­nė­ji­mų ce­re­mo­ni­jos.

R. Bal­za vi­lia­si, kad į bū­si­mus Ug­nia­ge­sių mu­zie­jaus ren­gi­nius ir pro­jek­tus ak­ty­viai įsi­jungs Šiau­lių mies­to ir re­gio­no ug­dy­mo įstai­gos. Pla­nuo­ja­ma bend­ra­dar­biau­ti ir su aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis, ku­rios ren­gia prieš­gais­ri­nės sau­gos spe­cia­lis­tus. Esa­mi (Šiau­lių se­no­ji gais­ri­nė yra ne tik Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės, bet ir Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 2-osios ko­man­dos kai­my­nys­tė­je) ir bū­si­mi spe­cia­lis­tai čia ga­lė­tų skai­ty­ti pa­skai­tas, or­ga­ni­zuo­ti mo­ky­mus ir da­ly­tis pa­tir­ti­mi apie ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų su­val­dy­mą.

Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių mu­zie­jaus su­ma­ny­to­jai per me­tus mu­zie­ju­je ke­ti­na su­lauk­ti vi­du­ti­niš­kai 15 tūks­tan­čių lan­ky­to­jų.

Jie ti­ki­si gy­ven­to­jų, mies­to ir ša­lies ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų, įmo­nių, vers­li­nin­kų fi­nan­si­nio pa­lai­ky­mo – idė­ja yra idė­ja, bet šiais lai­kais juk nie­ko ne­pa­da­ry­si be pi­ni­gų.

Pre­li­mi­na­riais pa­skai­čia­vi­mais, pa­reng­ti tech­ni­nį pro­jek­tą, re­konst­ruo­ti pa­sta­tą, įreng­ti eks­po­zi­ci­ją, su­tvar­ky­ti ap­lin­ką ir įreng­ti par­ka­vi­mo aikš­te­lę ga­li pri­reik­ti maž­daug mi­li­jo­no eu­rų.

„Tu­rė­ti to­kį mu­zie­jų ir Šiau­liuo­se – ne tik šiau­lie­čių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos gar­bės rei­ka­las“, – ak­cen­ta­vo „Auš­ros“ mu­zie­jaus va­do­vas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šim­tai gais­ri­nių eks­po­na­tų da­bar sau­go­ma „kur ku­ris“.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za tu­ri konk­re­čią Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių mu­zie­jaus vi­zi­ją, ku­ri pa­dė­tų iš­sau­go­ti ne tik su­kaup­tus prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos eks­po­na­tus, bet ir is­to­ri­nį pa­sta­tą.

Se­no­ji mies­to gais­ri­nė šian­dien. Prieš 90 me­tų sta­ty­tam pa­sta­tui rei­ka­lin­ga nea­ti­dė­lio­ti­na rea­ni­ma­ci­ja.

Kul­tū­ros ver­ty­bės – gais­ri­nės – pa­šo­nė­je esan­tis ap­leis­tas pa­sta­tas, nuo­lat lan­ko­mas tik neaiš­kių tiks­lų tu­rin­čių as­me­nų.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus nuo­tr.

Se­no­ji Šiau­lių gais­ri­nė iš Gais­ri­nin­kų gat­vės pu­sės apie 1927–1937 me­tus, ŠAM T-F2009.