
Naujausios
Ugniagesių muziejus – Šiaulių garbės reikalas
Jei viskas vyks kaip sumanyta, po kelerių metų Šiauliai galės didžiuotis vieninteliu šalyje Lietuvos ugniagesių muziejumi. Jis būtų įkurtas miesto Savivaldybės pašonėje esančioje Šiaulių senojoje gaisrinėje.
Idėjos autoriams dabar trūksta kelių dalykų: Kultūros ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento palaiminimo bei lėšų. Labai praverstų ir Šiaulių miesto savivaldybės palaikymas.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Idėja unikaliam muziejui
Idėja įkurti vienintelį Lietuvos ugniagesių muziejų Šiauliuose prieš kelerius metus gimė ilgamečiui Šiaulių gaisrinės vadovui, vidaus tarnybos atsargos pulkininkui Rimgaudui Mickui. Mintimis jis pasidalijo su Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriumi Raimundu Balza. Abu priėjo vienos išvados „reikia“. Juolab kad muziejus yra sukaupęs tūkstančius eksponatų, susijusių ne tik su Šiaulių, bet ir visos Lietuvos ugniagesyba nuo seniausių laikų.
Pasak R. Balzos, specializuoto Ugniagesių muziejaus, kuris nuosekliai atspindėtų vienos garbingiausių profesijų praeities dalį, Lietuvoje nėra.
Be Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės technikos parodos ir kai kurių Lietuvos muziejų ekspozicijų fragmentų, „Aušros“ vadovo žodžiais, Lietuvoje nėra gelbėtojų istoriją, unikalią gaisrininkų kultūrą ir tradicijas pristatančio specializuoto muziejaus.
„Šauliams atsiradusi proga tokį muziejų turėti ir sulaukti išskirtinio dėmesio“, – įsitikinęs R. Balza.
Vieta – senoji gaisrinė
Variantų, kur būtų galima įkurti muziejų, svarstyta įvairiausių.
Galiausiai apsispręsta, kad patogiausia ir istoriniu požiūriu vertingiausia vieta yra senosios gaisrinės pastatas, esantis prie Šiaulių miesto savivaldybės, Gaisrininkų gatvėje 3.
Šį dviaukštį maždaug 1 200 kvadratinių metrų ploto statinį 2013 metų gruodžio 2 dieną Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba perdavė „Aušros“ muziejui kaip istoriškai vertingą objektą.
„Širdis skauda, kai matau, kaip didelę istorinę vertę turintis Senosios gaisrinės pastatas irsta, nyksta, o prie jo kaupiamos krūvos šiukšlių“, – sakė R. Mickus, šiame pastate ir pats kadaise pradėjęs profesinę karjerą.
R. Mickui keista, kad akyse irstantis istorinis Šiaulių miesto objektas nejaudina Savivaldybės vadovų. Juolab gaisrinė, kaip strateginis, miesto reikmėms tarnavęs statinys, 1927 metais ir buvo pastatyta vietos savivaldybės bei miestiečių lėšomis, o šiuo metu yra Šiaulių miesto saugotinų objektų sąraše.
„Aušros“ muziejaus direktoriui R. Balzai rūpi ne tik senosios gaisrinės pastatas, bet ir muziejaus sukaupti gausūs priešgaisrinės saugos eksponatai. Juos „Aušros“ muziejus dabar dėl vietos stokos priverstas „iškaišyti“ įvairiose Šiaulių vietose. Dalis vertingų eksponatų tebėra palikti Ch. Frenkelio vilos kieme. Muziejininkams neramu, kad po atviru dangumi stovinti technika ir inventorius nesunyktų dėl nepalankių oro sąlygų.
„Kreipiuosi į gyventojus ir įmones, galbūt galinčius prisidėti prie istorijos išsaugojimo ir laikinai, kol eksponatai suras vietą Ugniagesių muziejuje, priglausti juos savo patalpose ar bent po stoginėmis. Taip padėtumėte apsaugoti nuo sunykimo“, – kalbėjo direktorius.
R. Balzos įsitikinimu, Šiaulių senoji gaisrinė būtų tinkamiausia vieta, kurioje tilptų visi (apie 300) turimi istoriniai priešgaisrinės saugos eksponatai: kelios dešimtys gaisrinių automobilių, ugniagesių ekipiruotė, inventorius, smulki technika, dokumentai, fotografijos.
Preliminarus planas yra
Pagal preliminarų Ugniagesių muziejaus įrengimo sumanymą, rekonstruotame pirmajame senosios Šiaulių gaisrinės pastato aukšte, kurio bendras plotas kiek didesnis nei 525 kvadratinio metro, galvojama įrengti ekspozicijų sales. Jose būtų eksponuojami gaisriniai automobiliai (čia tilptų 8-10 didžiausių gabaritų mašinų). Čia pat būtų įrengta lankytojų aptarnavimo zona, rūbinė, kavinė, į visus aukštus keliantis liftas ir kt.
Antrajame pastato aukšte, kurio bendras plotas 507,5 kvadratinio metro, planuojama įrengti ekspozicines sales. Jose lankytojams būtų demonstruojama mažesnių gabaritų priešgaisrinė technika bei kiti su ugniagesyba susiję eksponatai – nuotraukos, dokumentai ir t.t. Pasitelkiant informacines technologijas, būtų pristatoma Lietuvos ugniagesybos istorija.
Be ekspozicijų salių antrame aukšte galvojama įrengti ir edukacijų erdves, kuriose būtų organizuojamos saugaus elgesio su ugnimi ir kitos su priešgaisrine technika susijusios edukacinės programos.
Senosios gaisrines mansardoje galbūt būtų įrengtos kultūros vertybių saugyklos, o bokšte – apžvalgos aikštelė su interaktyviosiomis informacinėmis technologijomis.
Veiklai – atviros durys
„Aušros“ muziejaus vadovas tikisi, kad, įgyvendinus tai, kas sumanyta, Lietuvos ugniagesių muziejus taptų Lietuvos priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos reprezentacine vieta, kurioje vyktų oficialūs renginiai, apdovanojimai, minėjimų ceremonijos.
R. Balza viliasi, kad į būsimus Ugniagesių muziejaus renginius ir projektus aktyviai įsijungs Šiaulių miesto ir regiono ugdymo įstaigos. Planuojama bendradarbiauti ir su aukštosiomis mokyklomis, kurios rengia priešgaisrinės saugos specialistus. Esami (Šiaulių senoji gaisrinė yra ne tik Šiaulių miesto savivaldybės, bet ir Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos kaimynystėje) ir būsimi specialistai čia galėtų skaityti paskaitas, organizuoti mokymus ir dalytis patirtimi apie ekstremalių situacijų suvaldymą.
Lietuvos ugniagesių muziejaus sumanytojai per metus muziejuje ketina sulaukti vidutiniškai 15 tūkstančių lankytojų.
Jie tikisi gyventojų, miesto ir šalies institucijų, įstaigų, įmonių, verslininkų finansinio palaikymo – idėja yra idėja, bet šiais laikais juk nieko nepadarysi be pinigų.
Preliminariais paskaičiavimais, parengti techninį projektą, rekonstruoti pastatą, įrengti ekspoziciją, sutvarkyti aplinką ir įrengti parkavimo aikštelę gali prireikti maždaug milijono eurų.
„Turėti tokį muziejų ir Šiauliuose – ne tik šiauliečių, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas“, – akcentavo „Aušros“ muziejaus vadovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šimtai gaisrinių eksponatų dabar saugoma „kur kuris“.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza turi konkrečią Lietuvos ugniagesių muziejaus viziją, kuri padėtų išsaugoti ne tik sukauptus priešgaisrinės apsaugos eksponatus, bet ir istorinį pastatą.
Senoji miesto gaisrinė šiandien. Prieš 90 metų statytam pastatui reikalinga neatidėliotina reanimacija.
Kultūros vertybės – gaisrinės – pašonėje esantis apleistas pastatas, nuolat lankomas tik neaiškių tikslų turinčių asmenų.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
Senoji Šiaulių gaisrinė iš Gaisrininkų gatvės pusės apie 1927–1937 metus, ŠAM T-F2009.