
Naujausios
Ūkio ministras – už dialogą su verslu
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinėje asamblėjoje, kuri įvyko praėjusį penktadienį, dalyvavo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Diskusijoje su ministru gvildentos aktualijos: nuo regionų specializacijos, žmogiškųjų išteklių rengimo iki probleminių verslo apmokestinimo klausimų.
Danutė Užmiškytė
Žmonės – svarbiausia
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai jungia 183 narius. Tarp jų – ne tik Šiaulių regiono, bet ir Telšių, Mažeikių verslo atstovus.
Rūmų prezidentas Vidmantas Japertas pasidžiaugė ministro dėmesiu svarbiausiam rūmų metų renginiui.
„Pirmiausia tai reiškia, jog ministras vertina rūmų sistemą, kaip atsakingą asociaciją, kuri kartu su Vyriausybe prisiima atsakomybę už Lietuvos ateitį, ir supranta Šiaulių regiono reikšmę“, – pabrėžė V. Japertas.
V. Sinkevičius apsilankė sėkmingai dirbančiose miesto įmonėse – UAB „Statga“, UAB „Bodesa“, UAB „Vilmers“, pasidžiaugė čia taikomomis naujomis technologijomis.
Asamblėjoje ministras pirmiausia akcentavo žmogiškųjų išteklių svarbą.
„Svarbus dalykas tiek Šiauliams, tiek Šiaulių regionui yra žmonės, – sakė V. Sinkevičius. – Verslą sudėtinga kurti be žmonių, o jeigu žmonės mokyklose, kolegijose, aukštosiose mokyklose paruošiami taip, kad jų kvalifikacija negali būti pritaikoma jūsų įmonėse, vadinasi jie rengiami Vilniui, Kaunui ar emigracijai“.
Jis teikė teigiamą pavyzdį, jog Šiaulių universitetas (ŠU) pernai parengė apie 40 inžinierių, ir visi įsidarbino Šiauliuose ar aplink Šiaulius. Diskusijoje pabrėžė, jog ŠU prisijungiant prie Vilniaus universiteto labai svarbu būtų išlaikyti tų specialybių, kurios reikalingos regionio verslui, studijų programas.
„Labai svarbu, kad žmonės neišvyktų iš regiono“, – akcentavo ministras.
Išsakydamas nuomonę dėl būsto jaunoms šeimoms paramos, teigė, jog ji turėtų būti taikoma ir Šiauliuose. Dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu Šiauliai, skirtingai nei Panevėžys, patenka tarp keturių didžiųjų miestų, kuriuose ši parama netaikoma.
„Šiauliams ta parama turi būti skiriama, nes Šiauliai – labai svarbus Šiaurės Lietuvos centras, o pozicijas be jaunų žmonių būtų labai sunku atsikovoti“, – tvirtino ministras.
Regionams – prioritetas
Jis pabrėžė dialogo tarp verslo, mokslo įstaigų bei valdžios institucijų svarbą. Jo žodžiais, savivaldybė privalo viską padaryti, kad verslas nebūtų „įvyniotas į biurokratiją“, ir netrukdyti verslui plėstis. Tokios nuostatos laikosi ir pati Ūkio ministerija.
Kalbėdamas apie priemones skatinti ir palaikyti verslą, patikino, jog ministerija orientuosis į regionus.
„Pavyzdžiui, Vilnius, Kaunas turės galimybę kompensuoti 40–50 procentų paskolų palūkanų, o regionai apie 95 procentus, – teikė pavyzdį V. Sinkevičius. – Ir kitos priemonės bus tokiu principu taikomos, kad daugiau paramos lėšų pasiektų regionus.“
Ministro klausta nuomonės apie regionų plėtros „Baltąją knygą“ ir regionų specializaciją. Pagal ją ketinama dalyti paramą projektams.
Asamblėjoje išmaniu balsavimu buvo atlikta apklausa, klausiant, ar regionų specializacija suteiks proveržį? Nuomonių, kad suteiks, buvo šiek tiek daugiau nei skeptiškų.
„Pernai tokioje apklausoje vienareikšmiai vyravo skeptiškos nuomonės, o dabar – pasiskirstė perpus, – atkreipė ministro dėmesį V. Japertas ir klausė: – Ar nemanote, kad kalbėdami apie specializaciją nepasakome, ko siekiame, kokios pridėtinės vertės norime?“
Vidaus reikalų ministerija regionus kuruoja. Pats V. Sinkevičius pasidalijo turįs kitokią nuomonę, kokia ministerija regionais turėtų užsiimti.
„Ūkio ministerija atsargiai žiūri į regionų specializaciją", – prisipažino ministras, nes kai kur, jo žodžiais, renkamasi „keistas specializacijas“ – pavyzdžiui, kirpimo paslaugas.
„Ūkio ministerija esame pasiryžę, specializuojantis regionui, skirti papildomus balus, bet turi būti orientuojamasi į aukštą pridėtinę vertę, – pabrėžė V. Sinkevičius. – Specializacijos tikslas – išgryninti ir sutarti dėl regionų plėtros krypties.“
Jo nuomone, specializacijoje svarbūs dar du dalykai: kiek prioritetinė kryptis darbuotojų apima ir kokios algos jiems mokamos.
„Manau, jog specializacijos tikslas – kurti darbo vietas ne už 400 eurų, o tokias, kuriose sukuriamas aukštos pridėtinės vertės produktas, kad galima būtų ir pasidalyti pinigais su darbuotojais, ir verslą plėsti. Tai galėtų prisidėti ir prie regiono išlikimo – toks būtų tikslas“, – akcentavo V. Sinkevičius.
Jis pastebėjo, jog Šiaulių regionas, pavyzdžiui, pirmiausia esąs žemės ūkio regionas.
„Bet vienam dirbančiajam čia sukuriama tik 4 000 eurų pridėtinės vertės, – reagavo į ministro žodžius V. Japertas. – Jeigu Šiaurės Lietuvos ateitį statytume ant žemės ūkio, tai liūdna ateitis būtų. Todėl mes kaip strateginę kryptį esame pasirinkę ne žemės ūkio gamybą, o žemės ūkio produkcijos perdirbimą.“
Apie kitas aktualijas
Diskusijoje kelta žmogiškųjų išteklių rengimo aktualija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tam daugiausia instrumentų, bet ar darbuotojų rengimas jai nėra antraeilis dalykas? Ar Vyriausybei ne laikas peržiūrėti ir šią ministerijų kuravimo sritį?
Ministras pritarė: „Jeigu valstybė neturės efektyvaus darbuotojų perkvalifikavimo įrankių, turėsime didelių problemų.“ Pats kausė: „Ar darbo biržai reikia perkvalifikuoti virėjus į grožio specialistus ir atvirkščiai? Perkvalifikuoti reikia pagal laisvas darbo vietas, kad darbuotojai kuo greičiau būtų grąžinami į darbo rinką.“
V. Sinkevičius paragino verslininkus plačiau taikyti pameistrystę įmonėse. Kvietė verslininkus ateiti dalininkais į profesines mokyklas, padėti rengti studijų programas.
Atsakydamas į klausimą dėl smulkiojo verslo skatinimo, įvardijo, jog yra dėliojamos vadinamųjų „verslo laiptų“ priemonės.
„Tai – įstatinio kapitalo draudimo, mokesčių atostogų, vėliau rinkos paieškos, konsultacijų – visa tai dar šiemet norime sudėlioti, kad valstybė turėtų ką pasiūlyti mažoms įmonėms,“ – sakė ministras.
V. Sinkevičiui buvo išsakytas ir verslininkų nerimas dėl ketinimų apmokestinti verslo plėtrą.
„Mums rūpestį kelia ketinimas priimti įstatymo pataisas, pagal kurias, jei nori investuoti į savo verslą, plėsti įmonę, tai turėsi sumokėti 20 procentų turto mokesčių“, – sakė Alfredas Jonuška, rūmų generalinis direktorius.
V. Sinkevičius patikino, jog dėl to dar vyksta diskusija su Žemės ūkio ministerija, ir Seime dar vyks.
„Sutinku, kad negalima viena ranka sakyti, kad esu už verslo plėtrą, o kita – apmokestinti tą plėtrą 20 procentų, – teigė ministras. – Bet orientuojamasi į Vilnių, Kauną, kai išperkama pastogė, o pasistato pastatą – apie tokius atvejus kalbame. Bet kalbėkimės, jeigu matote, kad įstatymas stabdytų verslo plėtrą.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas (dešinėje) generalinėje asamblėjoje inicijavo diskusiją su ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi.