Naujausios
Universitetas dar labiau traukiasi
Kasmet besitraukiantis Šiaulių universitetas šiemet sulaukė dar vieno smūgio. Pagrindinio priėmimo pirmo etapo rezultatai rodo, kad čia bakalauro studijų panoro mažiau studentų nei pernai. Nors studentų mažėja ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, jų būrys gausesnis. „Su kolegijomis sunku konkuruoti – čia įstoti sąlygos žymiai palankesnės“, – sako Šiaulių universiteto Studijų prorektorius Remigijus Bubnys.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Skaičiai iliustruoja situaciją
ŠU šiemet studijuoti bakalauro studijų valstybės finansuojamose vietose pakvietė 89 studentus. Pernai nemokamos vietos buvo pasiūlytos 115 jaunuolių. Šiemet dar 154 jaunuoliams išsiųsti kvietimai studijuoti mokamose vietose. Pernai – 262.
Jei visi stojantieji pasirašys sutartis su ŠU, šiemet jame bakalauro studijas krims 243 pirmakursiai. Pernai studijuoti kviesti 377 jaunuoliai.
Kiek iš viso bakalauro studentų sulauks universitetas, paaiškės po papildomo priėmimo etapo, kuris baigsis rugpjūčio 12 dieną. Universitetas papildomai gali gauti 25 tikslinio finansavimo vietas. Pernai jų buvo 54.
R. Bubnys sako, kad mažėjantis studentų skaičius – ne staigmena.
„Vien šiais skaičiais negalima apsiriboti. Juk nuo vasario mėnesio Tęstinių studijų institute jau studijuoja 73 studentai. Be to, tuoj prasidės ir priėmimas į aukštesnius kursus: ateis studentų, kurie norės išsilyginti studijas po kolegijos baigimo“, – sako R. Bubnys.
Šiemet magistrantūros studijų sutartis su ŠU pasirašė 174 studentai. 112 jų studijuos valstybės finansuojamose vietose. Jų skaičius dar gali keistis, nes priėmimas į II laipsnio studijas vyksta iki rugpjūčio 14 dienos. Pernai buvo priimti 226 studentai, iš jų 137 studijavo nemokamai.
Populiariausios magistrantūros studijų programos – edukologija, švietimo kokybės vadyba; muzikos vadyba, viešasis valdymas, specialioji pedagogika. Mažiau studentų dėmesio sulaukė literatūrologija, gretinamoji kalbotyra.
Sustabdė dvi programas
R. Bubnys sako, kad populiariausi tarp bakalauro studijų – socialiniai mokslai. Būsimi studentai aktyviai rinkosi kūno kultūros, specialiosios pedagogikos, muzikos studijų programas.
Išskirtinio dėmesio sulaukė ir biomedicinos srities studijų programa – kineziterapija. Į valstybės nefinansuojamas vietas priimta 20 studentų.
R. Bubnio teigimu, lietuvių filologiją ir komunikaciją pasirinko 10 stojančiųjų. Tai minimalus studentų skaičius, būtinas studijų programai veikti.
Anksčiau buvusios labai paklausios ekonomikos, finansų, verslo, administravimo krypčių studijų programos šiemet sulaukė mažesnio stojančiųjų srauto.
Kai kurios menų srities studijų programos nesulaukė stojančiųjų. Atsisakyta taikomosios dailės ir verslo, dailės ir dizaino studijų programų. Nedaug dėmesio sulaukia ir technologijos mokslai.
„Tai ženklas, kad menų ir technologijos srityse turime pateikti mažiau studijų programų. Skaičiai rodo, kad kai vienoje kryptyje yra daug studijų programų, studentai išsibarsto į skirtingas vietas. Tada surinkti reikiamą jų skaičių, būtiną programoms veikti, darosi sudėtinga“, – aiškino R. Bubnys.
Į kolegijas įstoti lengviau
Kodėl kasmet ŠU sulaukia mažiau studentų?
R. Bubnys pabrėžia, kad studentų mažėja visose aukštosiose mokyklose. Viena priežasčių – gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Jis pripažįsta, kad ŠU siūlo per daug studijų programų. Be to, jaunuoliai mieliau renkasi didesniuose miestuose esančias, o ne regionines mokyklas. Universitetui nelengva konkuruoti ir su kolegijomis.
„Tos pačios arba panašios programos egzistuoja ir kolegijose. Į jas stoti ir pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą studentams sudarytos sąlygos – palankesnės. Neprivalomi valstybiniai egzaminai – jų universitetai reikalauja. Ten stodami jaunuoliai turi daugiau šansų gauti valstybės finansuojamą vietą. Nes tam reikalingas minimalus balas yra kur kas mažesnis nei reikalauja universitetai. Todėl didžioji dalis stojančiųjų nukeliauja ten“, – aiškino R. Bubnys.
Jis lygina: ŠU minimalus pakviestųjų studijuoti finansuojamose vietose balas buvo 4,28, Šiaulių valstybinėje kolegijoje – 1,7.
„Stojantieji tikėjosi lengviau patekti į kolegijas, todėl pirmu numeriu jas ir įrašė. Smuko Šiaulių universiteto populiarumas“, – sako R. Bubnys.
Studijų prorektoriaus teigimu, šiemet universitete ruošiamos pertvarkos. Planuojama peržiūrėti studijų programas: stiprinti populiarias, jungti mažai studentų pritraukiančias, kai kurias vykdyti kas kelis metus.
Dėl studentų mažėjimo bus apkarpomi ir dėstytojų, darbuotojų etatai.
Kolegijoje studentų daugiau
Šiaulių valstybinė kolegija pritraukė 667 stojančiuosius. Studijuoti bakalauro studijų valstybės finansuojamose vietose pakvietė 407 studentus, pernai jų buvo – 471. 259 stojantiesiems išsiųsti kvietimai studijuoti mokamose vietose.
Populiariausios – automobilių techninio eksploatavimo, kosmetologijos studijos. bendrosios praktikos slauga, statyba. Nepaklausios – inžinerijos programos, pavyzdžiui, elektros inžinerija.
Pasak Šiaulių valstybinės kolegijos studentų priėmimo specialistės Rasos Bražienės, galutinis studentų skaičius paaiškės rugpjūtį. Pernai kolegija į valstybės finansuojamas vietas priėmė 439 studentus, į mokamas – 269.
Šiaurės Lietuvos kolegijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Nakčiūnienė informavo, kad kolegija kol kas pakvietė 52 studentus. Iš jų keturiems pasiūlytos valstybės finansuojamos vietos, 48 – mokamos.
Kolegija vykdo ne tik bendrąjį, bet ir tiesioginį priėmimą, todėl galutinis norinčių studijuoti skaičius gali būti didesnis.
Nemažai dėmesio sulaukė nauja studijų programa – rinkodara. Populiarios – teisės, multimedijų bei kompiuterinių tinklų administravimo studijų programos.
Šiaulių universitetas – 12 vietoje
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti atstovės spaudai Aldonos Steponavičiūtės teigimu, 21 universiteto sąraše ŠU pagal populiarumą atsidūrė 12 vietoje, jį pirmuoju prioritetu rinkosi 389 abiturientai.
ŠU aplenkė Vilniaus dailės akademija, kurią pirmąja pasirinkimų sąraše įrašė 398 stojantieji. Aukštesnes vietas užėmė ir Lietuvos sporto, Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio universitetai.
Klaipėdos universitetas užėmė septintą vietą. Jį pirmuoju prioritetu rinkosi 941 stojantysis. Šeštas pagal populiarumą – Vytauto Didžiojo universitetas.
Penketuke atsidūrė Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos, Vilniaus universitetai.
Šiaulių valstybinė kolegija tarp kolegijų atsidūrė penktoje vietoje. Ją pirmu numeriu pasirinko 700 stojančiųjų.
Jono TAMULIO nuotr.
KONKURENCIJA: Šiemet Šiaulių universitete nemokamai galės studijuoti 89 studentai, Šiaulių valstybinėje kolegijoje – 407 jaunuoliai.
PRIEŽASTYS: „Studentų mažėja, nes mažėja gyventojų. Be to, siūlome per daug studijų programų, sudėtinga konkuruoti su kolegijomis, kurias stojantieji renkasi dėl mažesnių reikalavimų“, – mažėjantį stojančiųjų skaičių grindė Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys.
Vakar Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape prašymus pateikė 33 198 stojantieji (2014 m. – 35 550), iš jų 20 466 stojantieji yra šių metų abiturientai. 61 proc. stojančių aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. kolegijų.
Liepos 23 dieną studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta 14 516 asmenų (2014 m. – 14 922), į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.
LENTELES
Aukštoji mokykla Kvietimų studijuoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas (vf+vnf/st) skaičius Kvietimų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas (vnf) skaičius*
2015 2014 2015
Universitetai
Aleksandro Stulginskio universitetas 179 317 489
Balstogės universiteto filialas Vilniuje 1 2 19
Europos humanitarinis universitetas 0 0 15
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 68 70 0
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 67 94 159
Kauno technologijos universitetas 1449 1485 448
Kazimiero Simonavičiaus universitetas 4 37 86
Klaipėdos universitetas 187 233 468
LCC tarptautinis universitetas 1 3 3
Lietuvos edukologijos universitetas 262 311 309
Lietuvos muzikos ir teatro akademija 111 141 44
Lietuvos sporto universitetas 105 108 394
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 437 495 741
Mykolo Romerio universitetas 118 352 1200
Šiaulių universitetas 89** 169 154
Vilniaus dailės akademija 181 243 81
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1207 1232 785
Vilniaus universitetas 2502 2444 1237
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla 2 0 44
Vytauto Didžiojo universitetas 469 535 779
Iš viso universitetuose 7439 8271 7455
Kolegijos
Alytaus kolegija 124 107 73
Kauno kolegija 1512 1535 800
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 241 251 62
Kauno technikos kolegija 418 403 194
Klaipėdos valstybinė kolegija 704 708 442
Kolpingo kolegija 28 46 74
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 253 262 111
Lietuvos verslo kolegija 19 29 132
Marijampolės kolegija 142 117 114
Panevėžio kolegija 229 182 170
Socialinių mokslų kolegija 137 118 578
Šiaulių valstybinė kolegija 408 471 259
Šiaurės Lietuvos kolegija 4 7 48
Šv. Ignaco Lojolos kolegija 15 20 158
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 35 58 134
Utenos kolegija 194 236 222
V.A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 6 16 46
Vilniaus dizaino kolegija 35 34 74
Vilniaus kolegija 1762 1808 650
Vilniaus kooperacijos kolegija 51 77 59
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 663 719 388
Vilniaus verslo kolegija 29 35 171
Žemaitijos kolegija 68 73 29
Iš viso kolegijose 7077 7316 4988
* Šiais metais stojantiesiems teikiamas tik vienas kvietimas studijuoti valstybės finansuojamoje arba nefinansuojamoje vietoje (praėjusiais metais stojantieji galėjo gauti du kvietimus: vieną į valstybės finansuojamą vietą, kitą – į valstybės nefinansuojamą vietą), todėl duomenys apie 2014 m. pakviestuosius į vnf vietas nepateikti.
** Be tikslinio finansavimo vietų.
Didžiausią valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų skaičių surinkusios studijų programos:
Eil. nr. Mokykla Programa Pakviestųjų į vf vietas sk.
Universitetai
1. Kauno technologijos universitetas Programų sistemos 200
2. Vilniaus universitetas Ekonomika 173
3. Vilniaus universitetas Programų sistemos 149
4. Vilniaus universitetas Medicina 137
5. Vilniaus universitetas Teisė 132
6. Vilniaus universitetas Politikos mokslai 130
7. Vilniaus Gedimino technikos universitetas Multimedija ir kompiuterinis dizainas 129
8. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicina 123
9. Kauno technologijos universitetas Informatikos inžinerija 115
10. Vilniaus Gedimino technikos universitetas Statybos inžinerija 86
Kolegijos
1. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Miško ūkis 145
2. Vilniaus kolegija Programų sistemos 143
3. Vilniaus kolegija Bendrosios praktikos slauga 121
4. Vilniaus kolegija Tarptautinis verslas 115
5. Kauno technikos kolegija Automobilių techninis eksploatavimas 109
6. Vilniaus kolegija Buhalterinė apskaita 106
7-8. Kauno kolegija Kompiuterinių tinklų administravimas 103
7-8. Kauno technikos kolegija Statybos inžinerija 103
9-11. Vilniaus kolegija Informacijos sistemos 97
9-11. Kauno kolegija Multimedijos technologija 97
9-11. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla Jūrų laivavedyba 97
