
Naujausios
Už atliekų deginimą nubausti pažeidėjai: kenkia dėl nesuvokimo, ne iš blogos valios
Nepaisant gausios informacijos apie draudimus deginti atliekas, pažeidėjų vis dar pasitaiko reguliariai. Vien šiemet iki kovo 1 d. Šiaulių regione užfiksuoti 29 tokie nusižengimai. Aplinkosaugos ekspertai teigia, jog dažniausiai pažeidėjai nesupranta darantys kažką bloga – todėl tarp jų patenka toli gražu ne vien patys vargingiausi.
Atvejų padaugėjo
Aplinkos ministerijos atstovų priemonė pagauti kuo daugiau nusižengusiųjų – akcija „Kaminukas“. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai per pusantro akcijos mėnesio surengė beveik 50 reidų ir išaiškino 29 aplinkosauginius pažeidimus.
Šiuos rezultatus galima vertinti prieštaringai, mat viena vertus, pažeidimų skaičius didesnis nei pernai tos pačios akcijos metu, kai buvo užfiksuoti 24 pažeidimai, tačiau kartu ir ženkliai žemesnis, palyginus su 2016 m. pasitaikiusiais 40 neteisėtų deginimo atvejų.
„Kaminuko“ akcijos metu aplinkosaugininkai patikrino daugiau kaip 100 ūkio subjektų ir beveik 100 asmenų Šiaulių regione. Beveik pusę pažeidimų sudarė atvejai, kuomet atliekos panaudojamos kaip kuras. Dažniausiai įmonės ir asmenys aplinkosauginius įstatymus degindami atliekas pažeidė Akmenės rajone – užfiksuoti 4 atvejai. Po tris pažeidėjus pareigūnai nubaudė Joniškio, Plungės ir Šiaulių rajonuose, dar vieną – Pakruojo rajone.
Nepakanka sąmoningumo
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas teigia, jog didžiausias neteisėto atliekų deginimo kaltininkas yra gyventojų nesupratingumas, nemaža jų dalis nesuvokia šios problemos svarbos.
„Kai kuriems žmonėms nepakanka sąmoningumo, o kai kas gal net nenori suvokti, kad degindami atliekas kenkia ne tik aplinkai, bet ir sau, savo artimiesiems, kaimynams. Ne visi žmonės supranta, jog degdamos atliekos išskiria pavojingas medžiagas, kurios ilgainiui kaupiasi ne tik žmogaus organizme, bet ir aplinkoje. Vėliau, tarkime per maistą, jos vėl gali pateikti į organizmą“, – teigia specialistas.
Anot A. Konderausko, galima pastebėti ir kartų skirtumus, kurie sufleruoja, jog judame link visuomenės, nedarančios sau bei gamtai nereikalingos žalos. Tačiau nežinia, kiek tokių pokyčių dar teks laukti.
„Visų pirma reikia keisti žmonių mentalitetą ir mąstymą. Senoji karta yra užaugusi tuomet, kai atliekos buvo surenkamos nemokamai ir apie rūšiavimą niekas daug nekalbėdavo, o už priduodamas antrines žaliavas duodavo tualetinio popieriaus ar dangtelių. Jiems sunku suvokti, kad atliekas būtina rūšiuoti, tvarkyti atsakingai ir už tai dar sumokėti. Jaunimas į atliekų tvarkymą žiūri daug atsakingiau“, – aiškina specialistas.
Pažeidėjus gaudo ištisus metus
„Kaminuko“ akcija yra didžiausia atliekų degintojams nubausti skirta iniciatyva, tačiau kova su pažeidėjais vyksta visus metus.
„Kaminukas“ yra savotiška prevencijos priemonė, kuri perspėja gyventojus ir įmones, kad jie bus stebimi ir tikrinami. Tačiau ir be akcijos Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdo patikrinimus ir reaguoja į skundus. Šiemet Šiaulių agentūra nustatė 7 atliekų deginimo atvejus ir tik 3 iš jų per akciją – kiti pažeidimai nustatyti jai dar neprasidėjus“, – apie nuolat sekamą situaciją perspėja A. Konderauskas.
Pažeidėjų padaroma žala vertinama pagal įstatymo nustatytą tvarką, kartais po pirmojo nusižengimo galima išsisukti ir su įspėjimu. Už atliekų deginimą skiriamos baudos svyruoja nuo 30 iki 85 eurų. Atskirai skaičiuojama ir žala gamtai – minimali suma, kurią už tai tenka pakloti pažeidėjams yra 51,07 euro.
Šiemet akcijos „Kaminukas“ metu Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas paskyrė baudų ir apskaičiavo žalų už kiek daugiau nei 700 eurų. Nors pernai individualių pažeidimų fiksuota mažiau, galima pasidžiaugti, kad šiemet jie bent jau smulkesni – pernai baudų išrašyta už daugiau nei 1000 eurų.
Degina tiek kaime, tiek mieste
Įdomu tai, jog atliekų deginimas – toli gražu ne vien kaimo gyventojų daromas pažeidimas. Kone taip pat dažnai baudžiami ir miestų bei miestelių žmonės, rodos, turintys visas galimybes atliekų atsikratyti lengvai bei patogiai. Specialistas tai aiškina faktu, jog tik išimtiniais atvejais pažeidėjams iš tiesų svarbi išskiriama šiluma – dažniau deginama dėl nesupratimo.
„Žinoma, pasitaiko ir atvejų, kuomet dėl nepritekliaus neturėdami kuo šildytis žmonės degina viską, kas tik papuola: pakuotes, plastiką, išmestus baldus ir net drabužius. Du drabužių deginimo atvejai buvo užfiksuoti pernai Kelmėje“, – teigia A. Konderauskas, primenantis, jog tai vis dėlto daugiau išimtys iš taisyklės.
Dar vienas dažnas pažeidimų pavyzdys – žmonių noras panaudoti net akivaizdžiai kenksmingas atliekas: „Šiemet nustatyti keli atvejai, kuomet ūkininkai, tikrai ne dėl nepritekliaus, į kietojo kuro katilus, ant malkų, pylė naudotus tepalus. Nesuvokdami daromos žalos, jie aiškina, jog pylė, kad geriau ir kaitriau degtų. Medžius ar krūmus kertantys žmonės, kad pasišildytų ir sudegintų šakas pakuria senas padangas – iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuvokiama, bet žmonės taip elgiasi. Jei jiems šilta ir gerai dega, jie nesuvokia žalos“.
Užs. Nr. 375060
Shutterstock nuotr.