
Naujausios
Už Šiaulius atsakingi esame visi
Ką daryti, kad Šiauliai klestėtų? Kas pagyvintų mūsų miesto veidą ir kokios idėjos galėtų suburti šiauliečius bei paskatintų juos tapti Šiaulių ambasadoriais?
Penktadienį „Presto“ arbatinėje vyko pirmasis renginių ciklo „Šiaulių bulvaro vasara“ renginys. Apie miesto dabartį, ateitį diskutavo ir miesto sėkmės receptais dalijosi Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, garbūs miesto ir jo įvaizdžio kūrėjai, šiauliečiai. Diskusijoje pasigesta tik Šiaulių miesto valdžios.
Justė BUDINAITĖ
edita@skrastas.lt
Kokios šiauliečių mintys? Ko stinga ir ką reikėtų nuveikti, kad Šiauliai taptų spalvingu, jaunimui patraukliu miestu – diskusijos dalyvių teiravosi Giedrė Brazlauskaitė, EP nario Valentino Mazuronio atstovė Šiaulių miestui.
Diskusijoje pasigedo valdžios atstovų
Daugiau nei valandos trukmės diskusijoje miesto valdžia, sakė europarlamentaras Valentinas Mazuronis, tikrai išgirstų ne naudingą mintį.
„Kur jie, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai? Kodėl jų nėra, jei susirinkome pasikalbėti, ką reikėtų nuveikti ir ko siekti, kad Šiaulių miestas patrauklus išliktų ir šiauliečiams, ir čia studijuoti atvykstančiam jaunimui, ir verslui?“, – retoriškai į susirinkusiuosius, Zenoną Sabalį, Šiaulių miesto garbės pilietį, inžinierių, miestui pastačiusį Dviračių ir Televizorių gamyklas, Pieno ir mėsos kombinatus, „Nukloną“ ir daug kitų strateginių objektų, Vilių Puroną, dailininką, miesto dizainerį, menotyrininką Vytenį Rimkų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentą Vidmantą Japertą, kitus diskusijos dalyvius kreipėsi europarlamentaras V. Mazuronis.
Būtina gerinti įvaizdį
Europos Parlamento nario nuomone, šiandieninė Šiaulių situacija, palyginus, kaip kažkada miestas vystėsi ir klestėjo, kokia jo vieta buvo Lietuvoje ir kokia svarba Lietuvai, yra prasta.
„Manau, kad šiandien pati silpniausia vieta ir ką tikrai reikėtų taisyti – tai prastas Šiaulių įvaizdis“, – akcentavo politikas.
Pasak jo, vien žvilgtelėjus internetą, galima tik ir skaityti, kad Šiauliai – mirštantis miestas, kad Šiauliuose nėra darbo, kad čia „apvogė“, „sumušė“, kad čia blogai tvarkomasi, nyksta, naikinama, kad Šiaulių universitetas pats prasčiausias...
Jis paminėjo buvusio Vykdomojo komiteto pirmininko Viliaus Antano Kazanavičiaus laikus: „Gerai ar blogai, bet ėmė ir nudažė fasadus pusiau kalkėmis – miestas atrado spalvą, ir pradėta kalbėti, kad Šiauliuose kažkas darosi.“
Šiandien kuriamas įvaizdis, kad Šiauliai – pats prasčiausias miestas.
Už miestą nepastovima
Politikas sakė neginantis Šiaulių universiteto, tačiau kai kurių valdininkų mintys verčia sudvejoti, ar ši aukštoji mokykla kam nors išties rūpi.
„Kad ir mero mintis, kad esą gal nieko čia tokio, kad universitetas bus prijungtas, sujungtas, vis tiek studentams aukštasis mokslas liks. Betgi, ponai, Šiaulių universiteto vardo nebeliks. Taigi braukia Šiaulių universitetą iš istorijos – tyla. O žiūrėkite, kai tik pasakė, kad braukia Klaipėdos universitetą, to miesto meras šoko, studentai išėjo į demonstracijas: kaip čia gali būti, kad regione nebeliks mūsų universiteto!? O Šiauliai, ką? Prijungs? A... nu tai gal dar ir geriau... Studentai gaus tada Vilniaus universiteto diplomą...“, – ironizavo V. Mazuronis.
Jis sakė, kad jeigu kas imtų ir sumanytų atimti netgi Šiaulių vyskupiją, teatrą, audros nesukeltų. Ir kam gi tas Šiaulių teatras, jei gali iš kito miesto atvažiuoti ir parodyti?
Menotyrininkas prof. Vytenis Rimkus sutinka, kad Šiauliai išties praradę savo istoriškai susiformavusį svarbaus pramoninio miesto veidą. Tačiau miestas galintis didžiuotis tuo, kad daug iškilių, protingų žmonių, menininkų, politikų po Lietuvą pasklidę būtent iš Šiaulių.
„Miestas gyvas. Ir aš nesutinku, kad Šiaulių mirtis jau čia pat. Tačiau tuo pat pritariu, kad dėl Šiaulių universiteto reikia pakovoti“, – sakė profesorius.
Pasak V. Mazuronio, šiandien pagal studijų programą Šiaulių universiteto menų programoms neskirta nė viena vieta.
„Nereikia kalbėti apie politikus. Bent jau akademinė bendruomenė turėtų susitarti, ko ji nori, ką ji gali parodyti, ką turi. Juk būtent Šiaulių universitetas, ne Vilniaus, ne kiti stipriausius pedagogus ruošdavo. Dabar kai reikia pakovoti, tas pats universitetas klusniai laukia prijungimo“, – sakė Nacionalinės regionų plėtros agentūros atstovė Akvilė Jagučanskytė.
Šansas – ES pinigai
Pramonininkas Vidmantas Japertas susirinkusiesiems pateikė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimo išvadas, kuriomis teigiama, kad kvalifikuotų specialistų šiuo metu reikia tik keturiems Lietuvos regionams: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.
„Informacija praėjo, kad Šiaulių regionui, kaip ir Telšių, Tauragės ar Marijampolės regionams, kvalifikuotų specialistų nereikia. Bet aš ne apie tai. Aš girdžiu signalą, jog yra leidžiama, kad į tavo nugarą kažkas kojas valytųsi. Ką reiškia, kad Šiauliams specialistų nereikia? Jau nekalbant apie ekonomiką, nereikia meno, kultūros profesionalų? Ir apmaudu, kad paskleidus tokias regioną kompromituojančias išvadas nėra jokios reakcijos – visiems vienodai. Tarsi norma“.
Jį papildydamas V. Mazuronis išsakė mintį, kad didžiausias Šiaulių praleistas šansas – ES pinigai.
„Šiauliuose tragiškai panaudojamos ES lėšos. Dar blogiau – kai jos visai nepanaudojamos. Kalbu apie „Menų inkubatoriaus“ projektą – sužlugdytas. Dėl to turime nesutvarkytą pakrantę, pastato griaučius už kurių apsaugą dabar moka visi šiauliečiai, o veikla ten nevyksta. Pinigai nukeliavo kitiems miestams“, – teigė politikas.
„Nenoriu būti blogu pranašu, bet jau panašu, kad ir Prisikėlimo aikštės, Vilniaus gatvės, ežerų pakrančių tvarkymo darbus ištiks inkubatoriaus likimas. Meras, Savivaldybė turi suvokti, kad ES pinigai – tai didžiulė galimybė prikelti Šiaulius, vykdyti gerus projektus ir pritraukti jaunų žmonių, įvairių specialistų, apie kuriuos kalba pramonininkai. Jeigu nesugebėsime jų panaudoti tikslingai ir efektyviai – toliau bus tik dar blogiau. Kiti miestai kelsis, stosis, o Šiauliai – stagnuos“, – įsitikinęs V. Mazuronis.
Pasigenda bendrystės
Šiaulių bėda, pasak A. Jagučanskytės, yra ta, kad dauguma neišeina iš savo darbo ribų. Taip, mes vieni kitus pažįstame, pasisveikiname, tačiau bendrų darbo projektų, bendros veiklos nėra. Ar bent viena miesto įstaiga galėtų pasakyti, ko reikia Šiauliams, ko trūksta? „Aušros“ muziejus galėtų pasakyti, ko reikia „Aušros“ muziejui, Teatras pasakytų, ko reikia Teatrui, Kultūros centras – ko jam reikia. O ko reikia Šiauliams?
„Nesuvokiame, kad menininkas gali dirbti su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Ar bent vienas projektas įvyko ir pavyko?“ – retoriškai klausė A. Jagučanskytė.
Šiaulių miesto pėsčiųjų zona, Lapė ant Talkšos ežero pakrantės, Slibinas mirksinčiomis akimis, kontratakavo šių darbų autorius dizaineris Vilius Puronas.
„Ne daiktus aš projektavau, buvo projektuojamas Šiaulių miesto patriotizmo jausmas. Ta Lapė buvo kuriama tam, kad studentus suvienytų patriotizmo miestui dvasia ir tam, kad turistai imtų klausinėti, kodėl stovi būtent Lapė. Kam tas Slibinas, kuris akis varto ir šneka? Ogi tam, kad studentai susivieniję su pramonininkais galėtų Lietuvai pasirodyti, ką Šiauliai gali ir turi“, – kalbėjo V. Puronas.
Trūksta dėmesio aukšto lygio kultūrai
Inžinierius Z. Sabalys galvoja, kad Šiaulių miestui reikia atsakingesnio kultūros suvokimo.
„Jei kultūrą įsivaizduotume kaip piramidę, tai Šiauliuose piramidės smaigalio nebeliko. Na, gerai, dar turime „Dagilėlį“, turime „Polifoniją“, turime konservatoriją, tiesa, nebe konservatoriją, o gimnaziją, turime pianistų, akordeonistų, smuikininkų. Bet kokios jiems sąlygos sudaromos, ar kas klausia, ko menininkams, kūrėjams reikia, kuo jie alsuoja?“ – sakė Z. Sabalys.
„Klausiu: ar reikia Šiauliams dainų švenčių. Dabar jau užkoduota, kad viską galima panaikinti ir estradą išardyti, – sakė nusipelnęs inžinierius. – O aš manau, kad miestui labai trūksta aukšto lygio kultūros, tokios, kuri būtų kultūros piramidės viršuje. Trūksta pagarbos menui – jei ji būtų, nereikėtų stebėtis, kodėl gi Liepojos simfoninis atsisakė groti jų instrumentams netinkamoje temperatūroje ir išvažiavo“.
Buvo laikai, kai miestas vieną po kitos traukdavo kultūrines vizijas ir idėjas – taip gimė kad ir Saulės Laikrodžio aikštė. Šiandien, anot Z. Sabalio, Šiauliuose nėra net svajonės – tik tyla. Jis abejoja, kad Savivaldybės kultūros skyriuje yra gebančių generuoti kultūros mintį.
„Kada G. Lukošaitis pastatė „Verkiančią mergaitę“, man, kaip architektui, ji netiko ir labai nepatiko. Dabar aš ją matau, kaip šiandieninių Šiaulių simbolį – verkia maža galvytė gatvės viduryje, ne kovoja, ne kaunasi, o tyliai verkia“, – Z. Sabaliui antrino V. Mazuronis.
Sėkmės receptai
Z. Sabalys: „Miesto valdžiai nereikia bijoti kažkiek susluoksniuoti visuomenę. Kad, sakykime, jeigu svarstomi jaunimo reikalai, tai jaunimas ir turi būti kviečiamas diskusijai. Jei kultūros reikalai – diskusijose būtinai turi dalyvauti kultūros asai. Jei parko likimo svarstymas, turėtų dalyvauti dirigentai, įvairių meno sričių atstovai.“
V. Puronas: „Prisikviesti žmogų ateiti ir jį prakalbinti nėra labai paprasta. Tačiau galima pateikti klausimynus rūpimu klausimu. Net neabejoju, kad mūsų miesto valdžia iš jaunimo, iš įvairių sričių profesionalų gautų tikrai dėmesio vertų idėjų“.
V. Mazuronis: „Kol neišsirinksime vadovų, kurių akys degs, kurie turės potencialą, kurie miesto problemas supras ne kaip kuris kuriam interpeliaciją parašyti, tol Šiauliuose nieko gero nebus. Turi atsirasti strateginis mąstymas“.
V. Rimkus: „Kovokime dėl kultūros. Ir prisiminkime praeitį“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis ir būrys aktyvių šiauliečių įvairių sričių profesionalų diskutavo, kas Šiauliuose vyksta ne taip, jog užtikrintų miesto klestėjimą.
Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis: „Būtina atkurti gerą Šiaulių įvaizdį“.
Dailininkas, miesto dizaineris Vilius Puronas: „Ne daiktus aš projektavau, buvo projektuojamas Šiaulių miesto patriotizmo jausmas.“
Nacionalinės regionų plėtros agentūros atstovė Akvilė Jagučanskytė: „Šiaulių bėda yra ta, kad dauguma neišeina iš savo darbo ribų.“
Inžinierius Zenonas Sabalys: „Šiaulių miesto pamatas – kultūra.“
Menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus: „Miestas nėra miręs, didžiuokimės tuo, ką turime.“