Naujausios
Užsieniečiai pildo darbo rinką
Prastų darbo sąlygų nebenorinčius lietuvius darbo rinkoje keičia ukrainiečiai ar baltarusiai. Tolimųjų reisų vairuotojais dirbančių užsieniečių Šiaulių krašto įmonėse kasmet daugėja. Lietuviai sotesnio kąsnio ieško Europoje, o pigesnę trečiųjų šalių piliečių darbo jėgą ypač pamėgo vietos verslininkai.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Laisvos darbo vietos – užsieniečiams
2013 metais Lietuvos darbo birža Šiaulių miesto ir rajono darbdaviams išdavė 930 leidimų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Pernai dirbti leista jau 1181 užsieniečiui.
Daugiau nei pusė jų – ukrainiečiai. Nemažai darbuotojų atvyksta iš Baltarusijos, kiek mažiau – iš Moldovos. Darbuotojų pasitaiko ir iš Rusijos, Pakistano, Kinijos, Serbijos, Kazachstano ir Uzbekistano.
Iš ten atvykę užsieniečiai dirba tolimųjų reisų vairuotojais – tokių Šiaulių miesto ir rajono įmonėse daugiausia. Pavieniai atvykėliai įdarbinami autobusų vairuotojais, vadybininkais, rinkodaros specialistais, siuvėjais, virėjais, inžinieriais.
Jiems leidimai dirbti išduodami tik tuomet, jei darbdavys esą neranda laisvą darbo vietą galinčio užimti lietuvio ar Europos Sąjungos piliečio.
Verslininkas pirmiausia privalo laisvą darbo vietą užregistruoti teritorinėje darbo biržoje, tačiau po mėnesio reikalingo specialisto gali dairytis trečiosiose šalyse.
Tvarka liberali
Specialistai tikina, kad trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje niekuomet nebuvo sudėtinga.
„Tam didelių reikalavimų niekada nebuvo. Svarbiausi dokumentai – užsieniečio kvalifikaciją, patirtį, gebėjimą vairuoti sunkvežimį liudijančios pažymos. Jas pateikus belieka užpildyti prašymą ir teritorinė darbo birža išduoda leidimą dirbti. Jį pateikia migracijos tarnybai, kuri iškart išduoda leidimą gyventi“, – paaiškino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Lina Kiaunienė.
Nuo šių metų kovo 1 dienos palengvintos leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo procedūros. Iki šiol Migracijos skyriaus specialistų išduotas leidimas gyventi negalėdavo trukti ilgiau metų. Dabar jo trukmė galės siekti ir dvejus metus.
Lietuviai geresnio darbo ieško Europoje
Tolimųjų reisų vairuotojų pastaraisiais metais itin trūksta.
2014 metais Šiaulių teritorinėje darbo biržoje įmonių savininkai užregistravo 1872 laisvas vietas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, o galinčių jais dirbti buvo tik 18.
Kodėl tokių specialistų mažai? Juos ruošiančių vairavimo mokyklų atstovai sako, kad dėl prasto uždarbio dauguma vilkikų vairuotojų išvažiuoja.
Šiaulių darbo rinkos mokymo centre norinčių įgyti C ir CE kategorijas, būtinas vairuoti sunkvežimius, skaičius kasmet beveik nekinta. Vien čia pernai reikalingus mokslus baigė 400 asmenų.
Vairuotojų mokymo skyriaus vadovės Jolitos Paulauskienės žiniomis, dauguma jų dėl geresnių darbo sąlygų ir atlygio išvyko dirbti į Angliją, Vokietiją, Norvegiją.
Vairavimo mokyklos „Autoreidas“ direktorius Rimas Labanauskas sako, kad čia pernai instruktoriai paruošė 60 vilkikų vairuotojų. Daugiausia jų – jaunuoliai. Vis dažniau tokiems mokslams ryžtasi ir moterys.
„Viena moteris, pernai įgijusi reikiamas kategorijas, kartu su vyru, tolimųjų reisų vairuotoju, važinėjo į Angliją. Kita mergina dirbo Norvegijos oro uoste, vairavo sunkiasvorę mašiną“, – pasakojo R. Labanauskas.
Ukrainiečiai ir baltarusiai – pigi darbo jėga
R. Labanauskas pats dirbo tolimųjų reisų vairuotoju keliose Šiaulių įmonėse trylika metų. Jis krovinius gabendavo ir į Rusiją, ir į Ispaniją. Tada atlyginimu nesiskundė – per mėnesį uždirbdavo 5000 litų ir daugiau.
Prastesni laikai prasidėjo prieš dešimt metų, kai į vietinę darbo rinką ėmė veržtis trečiųjų šalių piliečiai.
„Kai pasirodė baltarusiai, ukrainiečiai, darbdaviai pradėjo nesiskaityti su lietuviais. Buvo mažinami atlyginimai. Tiksliau, darbdaviai sugalvodavo, kaip algas sumažinti: išskaičiuodavo pinigų už sugadintą padangą, per daug išdegintą kurą. Todėl daug gerų, patyrusių vairuotojų iš didelių įmonių išėjo“, – patirtimi dalijosi vyras.
Kad verslininkai užsieniečius pamėgo dėl jų pigumo, neslepia ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
„Užsieniečių paklausą paskatino ir Rusijos embargas. Kai Rusija uždraudė Europos Sąjungos produktų importą, sumažėjo logistikos verslo teritorija. Kad netektų branginti pervežimų ir išlaikytų savo verslą konkurencingą, įmonės samdo trečiųjų šalių piliečius, kurie yra kur kas pigesnė darbo jėga“, – aiškino A. Jonuška.
Pasak jo, lietuviai krovinių vežti į tokias šalis kaip Rusija, Ukraina ir Kazachstanas nenori. Esą ten vairuotojus kamuoja blogi keliai. Jie prie sienos sugaišta daug laiko, todėl mažiau dirba ir uždirba.
Tokių darbo sąlygų atsisakiusius lietuvius pakeičia ukrainiečiai ir baltarusiai. Esą jie prie tokios tvarkos pripratę, todėl ir dirbti lengviau.
PATIRTIS: Trylika metų tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs Rimas Labanauskas žino, kad pradėję samdyti trečiųjų šalių piliečius darbdaviai ėmė karpyti lietuvių atlyginimus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VERSLAS: Tolimųjų reisų vairuotojais dirbantys ukrainiečiai ir baltarusiai verslininkų vertinami kaip pigi darbo jėga.
UŽSIENIEČIAI: Šiaulių miesto ir rajono įmonėse dirba 721 ukrainietis, 190 baltarusių, 42 Moldovos Respublikos piliečiai.
