V. Mazuronis. Sukilkime: neleiskime sunaikinti universiteto!

V. Mazuronis. Sukilkime: neleiskime sunaikinti universiteto!

V. Ma­zu­ro­nis. Su­kil­ki­me: ne­leis­ki­me su­nai­kin­ti uni­ver­si­te­to!

Lie­tu­vo­je tu­ri lik­ti iki pen­kių vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų. Tai pa­skel­bė Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, kar­tu su švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­re Jur­gi­ta Pet­raus­kie­ne. Šiau­lių uni­ver­si­te­tui, pa­na­šu, kad są­ra­še Prem­je­ras ir mi­nist­rė vie­tos ne­pa­li­ko. Tai yra di­de­lė trum­pa­re­gys­tė ir vi­sos re­gio­nų po­li­ti­kos pa­smer­ki­mas.

Va­len­ti­nas Ma­­zu­­ro­­nis

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­­rys

Be abe­jo, sun­ku su­pras­ti gy­ve­nant sos­ti­nė­je ir ana­li­zuo­jant tik skai­čiu­kus, ko čia tie šiau­lie­čiai plė­šo­si dėl to sa­vo uni­ver­si­te­to. Bet gal jau ir tu­rė­tų ne­bes­te­bin­ti. Nau­jie­ji po­li­ti­kai – ar tai bū­tų nau­jie­ji kon­ser­va­to­riai, ar nau­jie­ji „ža­lie­ji-vals­tie­čiai“ – vals­ty­bę ma­to tik vil­nie­čių aki­mis. Vi­sa ki­ta tik de­ta­lės ir len­te­lės. Pa­gal jas jie ir spren­džia, kaip gy­ve­na Lie­tu­va. Dėl to­kių spren­di­mų ir di­dė­ja emig­ra­ci­ja.

Šiau­lių re­gio­nas – ne vien Šiau­lių mies­tas. Ir net ne ra­jo­nas, tai ir ap­lin­ki­niai ra­jo­nai. Jei­gu jau nau­jie­siems Vy­riau­sy­bės na­riams pa­tin­ka vis­ką žiū­rė­ti skai­čiais, tai Šiau­lių re­gio­nui ga­lė­tu­me pri­skir­ti ma­žiau­siai penk­ta­da­lį ša­lies te­ri­to­ri­jos, ki­tais skai­čia­vi­mais – net iki treč­da­lio. Tai di­džiu­lė Lie­tu­vos da­lis, ku­rio­je vis dar gy­ve­na šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių. Jų atei­tis tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ma ne ma­žiau at­sa­kin­gai nei Vil­niaus, Kau­no ar Klai­pė­dos.

Šiau­lių uni­ver­si­te­tas mies­tui ir re­gio­nui vi­suo­met bu­vo dau­giau nei tik mo­ky­mo įstai­ga. Tai ne tik pres­ti­žo rei­ka­las, kaip jau ban­do­ma vie­nur ki­tur teig­ti – ne­va šiau­lie­čiams uni­ver­si­te­to rei­kia tik dėl pa­ties prin­ci­po. Uni­ver­si­te­tas kas­met pa­de­da pri­trauk­ti ir iš­lai­ky­ti jau­nus žmo­nes mies­te ir re­gio­ne, be jų vers­las smar­kiai nu­ken­tė­tų, o ne­li­kus vers­lo – dar dau­giau žmo­nių pa­si­rink­tų kur­ti sa­vo atei­tį sve­tur. Ne­ga­li­me to leis­ti!

Šiau­lių uni­ver­si­te­tas nuo­lat bend­ra­dar­biau­ja su vie­tos vers­lo, val­džios ir ki­to­mis vi­suo­me­ni­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, at­lie­ka moks­li­nius ty­ri­mus, su­da­ro są­ly­gas plė­to­ti pro­fe­sio­na­lų me­ną ir ren­gia aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, vi­so re­gio­no plėt­rai gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­gus spe­cia­lis­tus. Dėl šių prie­žas­čių uni­ver­si­te­tas yra vi­so re­gio­no to­les­nės so­cioe­ko­no­mi­nės, kul­tū­ri­nio vys­ty­mo, tech­no­lo­gi­nės ir ap­skri­tai vi­so­ke­rio­pos pa­žan­gos ga­ran­tas, ką ro­do ir ki­tų Lie­tu­vos re­gio­nų bei vals­ty­bių pa­tir­tis. Tai ro­do ir ES pa­tir­tis.

Dau­ge­ly­je ES vals­ty­bių uni­ver­si­te­tai vei­kia ne vien sos­ti­nė­se ir ne vien di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Taip, ten jų dau­giau­siai – nor­ma­lu, ta­čiau jau nuo vi­du­ram­žių Eu­ro­po­je aiš­ku, kad to­kio ly­gio mo­ky­mo įstai­ga kaip uni­ver­si­te­tas smar­kiai iš­ju­di­na, suak­ty­vi­na, kul­tū­ri­ne, eko­no­mi­ne ir aka­de­mi­ne pra­sme sti­mu­liuo­ja re­gio­nų gy­ve­ni­mą.

Ar ka­da te­ko gir­dė­ti apie Lap­peen­ran­to mies­tą Šve­di­jo­je? Ar Kons­tan­zą Vo­kie­ti­jo­je? Gy­ven­to­jų skai­čiu­mi ma­žes­ni už Šiau­lius, bet tu­rin­tys pui­kius uni­ver­si­te­tus, pa­ten­kan­čius į ge­riau­sių Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tų rei­tin­gus. To­kių uni­ver­si­te­tų vei­kian­čiuo­se ma­žes­niuo­se už Šiau­lius mies­tuo­se – de­šim­tys, jei ne šim­tai vi­so­je ES ir nė vie­nai vals­ty­bei ne­ky­la ran­ka net kal­bė­ti apie jų pa­nai­ki­ni­mą, nes jų ne­te­ki­mas il­gai­niui re­gio­nams pa­da­ry­tų daug di­des­nę ža­lą, nei bū­tų su­tau­py­ti ke­li mi­li­jo­nai eu­rų jų iš­lai­ky­mui.

Be­je, jei­gu jau nau­jo­ji val­džia vis­ką mėgs­ta ver­tin­ti tik pa­gal rei­tin­gus ir fi­nan­sus – te­gu pa­si­žiū­ri Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės rei­tin­gus ir kiek jie kai­nuo­ja. Pa­gal to­kią lo­gi­ką juos reik­tų už­da­ry­ti ne­del­siant.

Sup­ran­tu nau­jo­sios val­džios įsi­pa­rei­go­ji­mus Lie­tu­vo­je pra­dė­ti re­for­mas, bet ne­ga­li­me jiems leis­ti leng­va ran­ka su­nai­kin­ti Šiau­lių uni­ver­si­te­tą, o kar­tu be­veik pa­smerk­ti ir vi­sus Šiau­lius bei re­gio­ną. Jei­gu Vy­riau­sy­bei at­ro­do, kad uni­ver­si­te­tas blo­gai at­lie­ka sa­vo švie­čia­mą­jį ar moks­li­nį dar­bą – gal­vo­ki­me, kaip jį pa­ge­rin­ti, pa­keis­ti. Gal­būt ga­li­me kal­bė­ti ir apie kaž­ko­kį pro­fi­lia­vi­mą, spe­cia­li­za­vi­mą, bet pa­nai­kin­ti – ne. Šiau­liams uni­ver­si­te­tas rei­ka­lin­gas. Taš­kas. Tai tu­ri bū­ti at­skai­tos ri­ba, nuo ku­rios ga­li­me pra­dė­ti dis­ku­si­jas.

Tą tu­ri­me la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, to­dėl ra­gi­nus vi­sus šiau­lie­čius, vers­li­nin­kus, kul­tū­ros, ap­lin­ko­sau­gos, vals­ty­bi­nio ir vi­suo­me­ni­nio sek­to­riaus žmo­nes tam prie­šin­tis vi­sais įsta­ty­mu ne­drau­džian­čiais bū­dais. Pri­va­lo­me su­kil­ti, pri­va­lo­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad uni­ver­si­te­to su­nai­kin­ti ne­lei­si­me. Kad net Vil­niu­je iš­girs­tų. Nes blo­giau­sia, ką ga­li­me pa­da­ry­ti – tai ne­da­ry­ti nie­ko.

Užs. Nr. 340399