Naujausios
Valdžios kirtis mokyklai: atimti ir padalinti
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis nesipuikuoja aukštu gimnazijos reitingu. Vadovas išgyvena dėl to, kad mokyklose mažėja humanistinės dvasios, vyrauja laukinė konkurencija. „Gal ne tuo keliu pasukome?“ – klausia R. Budraitis.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
„Reitingas neparodo ugdymo visumos“
– Pagal žurnalo „Veidas“ paskelbtą 2013 metų šalies gimnazijų reitingą J. Janonio gimnazija patenka į geriausių šalies gimnazijų dešimtuką. Ką manote apie tokį įvertinimą?
– Mes džiaugiamės, kad esame aukštoje pozicijoje. Geriausių mokyklų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į gimnazijų ugdymo kokybę. Skaičiuojama, kiek gimnazijos mokinių įstojo į aukštąsias mokyklas pagal pirmąjį pasirinkimą, koks yra gimnazistų pažymių vidurkis. Bet reitingas neparodo ugdymo visumos.
Iki šiol Lietuvoje nėra aišku, kas yra gera mokykla ir kokybiškas ugdymas. Vis iš naujo bandoma sudėlioti geros mokyklos kriterijus. Aš, kaip vadovas, manau, kad mokyklos sėkmę pirmiausia lemia stiprūs mokytojai ir geri mokiniai.
Svarbu, kokie mokiniai ateina į mokyklą ir kaip jie sutelkiami darbui. Tuose Šiaulių miesto gyvenamuosiuose rajonuose, kur žmonės gyvena sunkiau, ir gerų mokinių mažiau. Ar ten gimnazija dirba blogiau, jeigu mažiau mokinių įstoja į universitetus? Abejoju. Juk daug ką lemia, iš kokių šeimų ateina vaikai, ir jie dėl to nekalti.
Arba – Jaunimo vidurinė mokykla. Iš jos neįstoja, bet gal ji pati geriausia Lietuvoje? Ugdymo kokybę reikėtų vertinti pagal tai, kokią pažangą padarė mokinys, klasė, mokykla.
Geriausios pagal reitingą – Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija – yra mokyklos, kurios gali pasirinkti mokinius. Jų statusas – gabiųjų mokyklos. Kai kurios mokinius renkasi net iš visos Lietuvos. Tad ar įmanoma visas mokyklas sudėlioti į vieną reitingų sąrašą?
Valdžios principas – atimti ir padalinti
– Ar J. Janonio gimnazija irgi gali atsirinkti mokinius?
– Dalį mokinių, kurie ateina į laisvas vietas. Dauguma klasių suformuojamos iš „Juventos“ progimnazijos mokinių pagal bendradarbiavimo sutartį. Praėjusiais metais priėmėme šešias klases, iš jų dvi rinkome iš viso miesto.
Šiais metais miesto Taryba mums labai skaudžiai nukirto, tvirtindama klasių skaičių – galėsime priimti tik keturias klases. Priėmę „Juventos“ progimnazijos mokinius, tik vieną klasę galėsime surinkti iš miesto pagal mokinių mokymosi vidurkį.
– Ką reiškia J. Janonio gimnazijai nurodymas rinkti dviem klasėmis mažiau?
– Visoms Šiaulių gimnazijoms buvo suvienodintas mokinių skaičius – leista rinkti po penkias klases. Daliai gimnazijų labai trūksta mokinių. Įvedamas principas mokinius atimti ir padalinti. Su tuo nesutinkame. Nemanau, kad miesto valdžia gerai nusprendė apribodama šiauliečių šeimų pasirinkimą, į kurią gimnaziją vesti vaikus.
Pasirinkimo laisvės turėtų būti daugiau, juk galimybė rinktis – viena iš pagrindinių žmogaus teisių.
Nebesuprantama, kaip priimami su mokyklomis susiję miesto valdžios sprendimai. Ir dėl renovacijos, ir dėl klasių skaičiaus. Anksčiau ar vėliau reikės daryti sunkius strateginius sprendimus. Faktas, kad Šiauliuose gimnazijų pristeigta per daug.
Nors visos miesto gimnazijos yra stiprios ir užtikrina aukštą ugdymo kokybę, vienos pritraukia, o kitos nepritraukia mokinių. Kodėl taip yra, sunku pasakyti. Visos gimnazijos turi bendradarbiavimo sutartis net su keliomis progimnazijomis. Svarbi ir gimnazijų geografinė padėtis, didelę įtaką daro demografinė situacija – mažėja mokinių skaičius.
Kadangi J. Janonio gimnazijai šiemet leista rinkti mažiau klasių, mažės mokytojų krūviai, atlyginimai – nukentės visi.
Mokinys – ne papūga
– Ar reikia gimnazistams privalomo matematikos egzamino ir didesnio dėmesio tiksliesiems mokslams?
– Matematikos Lietuvos jaunimui reikia daugiau. Pavyzdžiui, JAV visada buvo akcentuojama matematika ir tikslieji mokslai.
Mūsų šalyje susidarė nenormali padėtis, kai jaunimas daugiausiai renkasi studijuoti teisę, vadybą, ekonomiką, o paskui papildo bedarbių gretas. Techninio profilio darbuotojams, inžinieriams darbo yra. Seniai kalbama, kad padėtį reikia taisyti, bet niekas nesikeičia.
Lietuva tik protu gali konkuruoti su kitomis šalimis – daugiau išteklių neturime. Investuoti į lazerius, biotechnologijas.
Nevalia pamiršti ir humanistinių vertybių, nuo kurių trečiajame Nepriklausomybės dešimtmetyje nutolo ir mokykla, ir visuomenė...
– J. Janonio gimnaziją mokiniai ir jų tėvai renkasi ir dėl mokyklos istorijos, tradicijų, čia tarpstančios humanistinės dvasios...
– Norint sukurti ateitį, reikia žinoti ir branginti praeitį.
Mokyklos muziejuje ir bibliotekoje glūdi dideli lobiai. Svečiai stebisi, siūlo rašyti gimnazinius mokslinius darbus, ką ir stengiamės daryti. Čia – P. Višinskis, S. Šalkauskis, trys broliai Biržiškos, trys broliai Vileišiai. Nei Vilnius, nei Kaunas neturi tokios gimnazijos, kurioje mokėsi keturi Vasario16-osios Nepriklausomybės akto signatarai.
Reikėtų atsigręžti į praeitį ir iš jos pasimokyti vertingų dalykų. Pamiršome Meilės Lukšienės tautinę mokyklą, bendrąsias programas, kurios buvo sukurtos Atgimimo pradžioje. Jų lygiu stebėjosi Europa.
Gal ne tuo keliu pasukome? Dabar mokyklose labai svarbios tapo procedūros, komandos, tvarkos.
Estija ir Lenkija vejasi švietimo srityje pasaulyje pirmaujančią Suomiją, o Lietuva džiaugiasi, kad nustojo kristi pasaulio mokyklų reitinguose.
Šie profesionalūs reitingai vertina ne tik mokinių žinias siaurąja prasme, bet sugebėjimą jas suvokti, panaudoti ir net spręsti problemas. Tai ypač svarbu šiuolaikiniam žmogui. Egzaminai pas mus vyksta papūgos principu – mokiniui svarbu atkartoti žinias, o ne jas suvokti ir taikyti.
Mūsiškiai, nuvažiavę į užsienį, nustebina savo žiniomis, bet jos nieko nevertos, jeigu nėra pritaikomos.
"Norėtųsi gyventi be baimių"
– Kaip jaučiasi mokytojas, kai mažėja mokinių ir yra uždarinėjamos mokyklos?
– Geras mokytojas visada buvo didžiausia vertybė mokyklai, o dabar – ypač. Laukinės konkurencijos sąlygomis tarp mokyklų laimi tos, kurios turi geriausius mokytojus.
Dėl gero mokytojo gali susipykti net mokyklų vadovai: „Nejudinkite mano mokytojo, nebandykite vilioti.“ Jeigu kuris mokytojas išeina į pensiją arba suserga, būna didžiulis galvosūkis rasti kitą. Laisvų ar tarp bedarbių nėra tokių mokytojų, kurie galėtų dirbti su abiturientais. Didžiulė nelaimė, jeigu geras mokytojas išeina iš mokyklos arba suserga.
– Ne visose šalyse toleruojama laukinė konkurencija tarp mokyklų ir mokytojų. Norvegai jos visai atsisako, kad nežlugdytų kūrybiškumo...
– Mes pasukome ne į Vakarus, o į Rytus – pagal mąstymą ir demokratiją, kuri pas mus neaišku ką reiškia. Šita konkurencija ir įtampa, pakeitusi santykius tarp mokyklų vadovų, duos blogų rezultatų.
Kitoks bendravimas su kolegomis iš kitų miestų. Su Panevėžiu palaikome gerus ryšius, su kitais miestais. Dalijamės patirtimi, pasiekimais, net studijuojame vieni kitų dokumentus – ir taip būdavo visada.
Kai pirmieji mieste ir apskrityje kūrėme gimnaziją, atvažiuodavo mokytojų ir mokyklų vadovų iš visos šalies. Koks malonumas būdavo dalintis! Dabar to nebeliko.
Nors mūsų tikslas yra besimokanti, atvira ir bendradarbiaujanti mokykla, būna taip, kad net mokinių į kitos mokyklos renginius nebenorima leisti. Sklando gandai, kad mokiniai agituojami ar verbuojami pereiti į kitą mokyklą.
Norėtųsi gyventi be baimių, bet laikai keičiasi.
Jono TAMULIO nuotr.
ĮVERTINIMAS: Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis džiaugiasi aukštu gimnazijos įvertinimu, bet mano, kad reitingas neparodo ugdymo kokybės visumos.
KONKURENCIJA: „Nors mūsų tikslas yra besimokanti, atvira ir bendradarbiaujanti mokykla, būna taip, kad net mokinių į kitos mokyklos renginius nebenorima leisti. Sklando gandai, kad mokiniai agituojami ar verbuojami pereiti į kitą mokyklą“, – apie mokyklų kovą dėl kiekvieno mokinio pasakoja Rimas Budraitis.
