Naujausios
Varpo gatvėje rastas seniausias kaliošas
Remontuojant Varpo gatvę Šiauliuose netikėtai rasti archeologų radiniai padeda daugiau sužinoti apie Šiaulių miesto istoriją.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Kaliošas gerai išsilaikęs
Liepos mėnesį pradėta rekonstruoti Varpo gatvė. Ją nuspręsta praplėsti, nutiesti naujas komunikacijas. Kadangi dalis šios gatvės — Šiaulių istorinio senamiesčio ribose, kelininkų darbą prižiūrėjo istorijos specialistai.
Archeologai nelabai tikėjo, kad šioje atkarpoje bus įdomių atradimų. Nes gatvės rekonstrukcijos darbai — nedideli. O vietos, kur galėjo būti įdomių atradimų, sovietmečiu buvo sunaikintos: pastatyti santuokų rūmai, daugiabučiai namai.
Rekonstrukcijos metu Šiaulių „Aušros“ muziejaus specialistai įsitikino, kad Varpo gatvė galutinai užstatyta XIX amžiaus pabaigoje.
Archeologiniai tyrimai parodė, kad nuo dabartinės Vytauto gatvės iki Varpo gatvėje stovinčios Vaikų poliklinikos, buvo gana žema vieta, joje plytėjo nedidelis vandens telkinys. Miestui plečiantis, jis užpiltas.
Šią teritoriją betyrinėjantis „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus muziejininkas Ernestas Vasiliauskas “Šiaulių kraštui“ sako, jog čia praėjusį mėnesį surasta daug koklių pavyzdžių, avalynės, medžio liekanų.
Šioje vietoje rastas ir gerai išsilaikęs kaliošas, kuris gali būti seniausias ir geriausiai išsilaikęs iš kada nors rastų Šiauliuose.
Pasak pono Ernesto, kaliošo atradimas įrodo, jog Šiauliuose jau XIX amžiuje buvo domimasi madomis ir kaliošai atsivežami iš Rygos kaliošų fabriko, įkurto 1888 metais. Kaliošai Lietuvoje pradėti gaminti tik 1939 metais Kaune.
Plombos atskleis istoriją
Atkarpoje nuo dabartinės „Norfos“ iki Vilniaus gatvės atradimų daugiau, nes ji buvo aukščiau, nei kita dabartinės Varpo gatvės dalis. Didžiausias netikėtumas — atkasta pirklio gyvenamoji vieta, kurioje rastos muitinės plombos.
„Viena jų — Narvos barono Aleksandro Liudvigo fon Štiglico tekstilės ir linų fabriko, antroji — Virbalio muitinės, 1881 metų. Narvos plomba gali praturtini Šiaulių istoriją.
Skaitant miesto istoriją apie to meto tekstilę, randame vienintelį sakinį: „Tekstilės, mineralinių medžiagų ir chemijos pramonės šakos didesnių įmonių mieste neturėjo“. O kalbant apie prekybą randame pusę sakinio: “Čia veikė keletas tekstilės prekybos įmonių“, — sako istorikas.
Dabar, turint Narvos tekstilės fabriko plombą ir žinant jos unikalų numerį, nuspręsta kreiptis į Rusijos ar Estijos archyvus tikintis, jog knygos, kuriuose užfiksuoti siuntiniai iš fabriko, išliko. Tuomet užsipildytų istorinė spraga, ir būtų žinoma, kokiais tekstilės audiniais prekiauta, būtų išsiaiškinta, kam priklausė atrastoji gyvenamoji vieta.
E. Vasiliauskas jau išsiaškino, kad Lietuvos nacionaliniame muziejuje yra viena plomba iš Virbalio. Muziejininkas susisiekė su Rygos laivybos muziejumi ir Narvos muziejumi, bet atėjo atsakymas, jog Narvos fabriko plombų jie neturi, belieka laukti atsakymo iš Rusijos.
E. Vasiliausko teigimu, labai įdomi ir paties barono Aleksandro Liudvigo fon Štiglico asmenybė. Jis buvo žymiausias finansininkas Rusijoje, vadovavo Rusijos bankui (1860— 1866), mecenatas ir slaptasis Rusijos caro patarėjas.
Gatvė dar turi paslapčių
Pasak istoriko, nors tirtoji teritorija itin nedidelė, bet tarp įdomesnių radinių — nesudaužytas tuščias rudos spalvos vyno butelis iš Zalcburgo. Tai rodo, jog mieste vyko intensyvi prekyba alumi ir vynu, nes Šiauliai XIX amžiuje sparčiai plėtėsi.
Tiriamojoje teritorijoje surasta ir Olandijoje pagaminta molinė balkšvos spalvos pypkutė. Istorikams nekyla abejonių dėl pypkės kilmės: tokio molio Lietuvoje nėra. O tokių pypkučių Rygos ir Klaipėdos senamiesčiuose randama šimtai, tuo tarpu Šiauliuose — bene pirmas kartas.
Visiškai netoli gatvės istorikai aptiko senesnių kultūrinių sluoksnių, kurių amžius siekia XVI amžiaus pabaigą, XVIII amžiaus pradžią. Šioje teritorijoje rasta labai daug keramikos pavyzdžių. Įdomesni radiniai — galąstuvas ir antpirštis.
Prieš kelias dienas specialistas surado Carinės Rusijos Nikolajaus I monetas: viena — 1,4 kapeikos, išleista 1842 metais, kita — 1 kapeika apie 1830-1838 metų.
Šiomis dienomis istorikas su metalo ieškikliu tyrinėja atidengtą žemę ir ieško galimų naujų radinių.
KALIOŠAS: Manoma, jog tai — seniausias surastas šiauliečio avėtas kaliošas, pagamintas Rygos kaliošų fabrike.
RADINYS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus muziejininko Ernesto Vasiliausko rankose XIX amžiaus butelis iš Zalcburgo. Ant butelio dugno — gamyklos įspaudas.
PLOMBOS: Narvos barono Aleksandro Liudvigo fon Štiglico tekstilės ir linų fabriko ir Virbalio muitinės plombos gali padėti išsiaiškinti, kokiais tekstilės audiniais prekiavo Šiaulių prekybininkai XIX amžiuje.
REKONSTRUKCIJA: Vykdant remonto darbus Varpo gatvėje, istorijos specialistai rado Šiaulių istorijai svarbių radinių.
RŪKALIAI: Varpo gatvėje atrasta Olandijoje pagaminta pypkutė.
SIUVIMAS: Vienas įdomiausių radinių — antpirštis, muziejininkai jį ketina konservuoti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
