Naujausios
Venera išbučiuos Saulę
Ankstų birželio 6-osios rytą, jei tik bus giedra, galėsime tekančioje saulėje matyti juodą taškelį. Rekomenduotina tai daryti per žiūronus ar teleskopą su specialiais filtrais. Tas taškelis – tai Veneros kelionė Saulės disku.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Dviejų planetų paradas
Šiaulių universiteto astronomijos dėstytojas Vacys Jankus sako, kad Veneros tranzito Saulės disku astronomai labai laukia. Ne visiems jį pavyksta savo gyvenime pamatyti.
Vienas tranzitas įvyko prieš aštuonerius metus. Kitas – rytoj. O dar kitas bus tik 2117 metais.
Saulė tekės 4 valandą 44 minutės. Venera jau tuo metu bus įpusėjusi savo kelionę Saulės diske. Venera panirs į Saulės diską ir juo keliaus apie 7 valandas.
Jei bus giedra, galėsime šiuo procesu džiaugtis trejetą valandų. Žemės ir Veneros orbitos kurį laiką sutaps – tai bus dviejų planetų paradas Saulės link.
Astronomas primena, kad rytinė Saulė – nekaršta. Spinduliai skrodžia labai storą atmosferos sluoksnį. Kol saulė vos išlindusi iš už horizonto, ją galima stebėti be jokių filtrų, tačiau netrukus ji pakyla ir gali rimtai sužaloti akis.
„Reikia naudoti bent jau suvirinimo aparato stikliuką, tačiau būna ir specialūs filtrai, kurie sugeria visus pavojingus spindulius. Per juos saulė matoma kaip gražus baltas diskas. Per mūsų turimus filtrus saulė bus oranžinės spalvos. Man tokia dar gražesnė“, – sakė astronomas.
Galimybė pažinti nenuskridus
Dėstytojas sako, kad su studentais bus pasiruošęs stebėti Venerą ne tik per teleskopą. Specialiu projektoriumi galima perkelti stebimą vaizdą ant bet kokio paviršiaus.
„Astronomai šito reiškinio laukia nekantriai. Pirmiausia – tai įspūdingai atrodo. Antra –- tai puiki galimybė patyrinėti Venerą, į ją nenusiuntus zondo. Neabejoju, kad daugybė mokslininkų Žemėje kruopščiai fotografuos ir kitaip fiksuos Veneros tranzitą. Iš lūžtančių saulės spindulių galima daug ką nustatyti“, –- akcentavo V. Jankus.
V. Jankus priminė, kad rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas tokio tranzito metu pirmasis nustatė, jog Venera turi atmosferą. Jis pastebėjo, kad į Saulės diską įeinant Venerai spinduliai lūžta ne tiksliai ties paviršiumi: iškreipiami Saulės spinduliai.
Veneros kelionė Saulės disku buvo stebima 2004-aisiais. Tuomet buvo galimybė stebėti visą septynių valandų tranzitą, tačiau pusę šio laiko danguje tvyrojo debesys.
Kai Venera pakartos savo kelionę 2117 metais, ji tą patį padarys dar po aštuonerių metų.
Toliau Veneros bučinio Saulei mokslininkai vėl lauks daugiau nei šimtmetį. Paskutinysis Veneros dvigubas tranzitas vyko 1874 ir 1882 metais.
Autoriaus nuotr.
CIKLAS: Astronomas Vacys Jankus primena, kad kito Veneros bučinio Saulei teks laukti ilgiau nei šimtmetį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
STEBĖJIMAS: Studentai ir moksleiviai Veneros tranzitą stebėjo prieš aštuonerius metus.
KELIONĖ: Venera Saulės disku judės apie septynias valandas.
