Naujausios
Verslo inkubatorius tolsta nuo misijos
Ūkio ministerija kratosi šešiolika metų gyvuojančio Šiaulių verslo inkubatoriaus. Teises į jį perimti siūlo Savivaldybei. Inkubatorius iki šiol priverstas verstis savomis jėgomis, tačiau vis labiau tolsta nuo misijos – konsultuoti pradedančiuosius verslininkus ir teikti jiems pigesnes paslaugas.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Papildomos teisės – daugiau išlaidų
Šiaulių savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas sutikti perimti Ūkio ministerijai priklausančias Šiaulių verslo inkubatoriaus dalininko teises.
Politikams pritarus, Savivaldybė taptų bene vienintele dalininke. Mat tada dar vienas balsas priklausytų tik VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai, kurios pagrindine dalininke yra Savivaldybė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus teigimu, toks sprendimas būtų naudingas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, esą efektyviausiai smulkųjį verslą gali plėtoti tik savivalda.
„Savivaldybė pastaruoju metu neprisidėjo prie Verslo inkubatoriaus veiklos, mažai dėmesio skyrė smulkiojo verslo plėtojimui. Šiauliuose net nėra jokių asocijuojų smulkaus verslo struktūrų. Perėmę dalininko teises, būtume įpareigoti tai daryti“, – mano M. Šiurkus.
Jo teigimu, Šiaulių verslo inkubatoriuje pradedantys verslininkai turėtų gauti daugiau paslaugų. Pagrindine dalininke tapusi savivaldybė turėtų verslo inkubatoriui pavesti daugiau darbų ir už tai skirti atlygį. Kiek miesto biudžeto lėšų bus galima atriekti – dar neaišku.
„Verslo inkubatorius turėtų būti tarpininkas, bendradarbiaujantis su universitetu, kolegija, perduodantis patyrusių verslininkų patirtį, teikiantis įvairius tarptautinius kontaktus ir viską, ko reikia verslui pradėti ir vystyti“, – įsitikinęs M. Šiurkus.
Verčiasi patys
VšĮ Šiaulių verslo inkubatoriaus direktoriaus Aliaus Valio teigimu, Ūkio ministerija jų kratosi jau nebe pirmus metus. Ji iki 2008 metų iš viso skyrė per 2 milijonus litų. Vėliau, kaip ir kitiems šalies verslo inkubatoriams, veiklos finansavimą nutraukė. Nebeskyrė metodinės paramos pradedančiųjų verslininkų konsultacijoms.
Sumažėjo ir verslo inkubatoriams skirtų projektų.
„Dar iki šiol turėjome Vyriausybės moralinį palaikymą, gaudavome labiau sukramtytą informaciją, šioks toks koordinavimas buvo. O dabar nieko nebeliks. Nors ministerijos pozicija mūsų atžvilgiu panaši jau kelias Vyriausybių kadencijas. Neva dabar verslo inkubatoriai jau nebe jų kiaulės, nebe jų pupos, kaip nori, taip tegul sukasi“, – sako A. Valys.
Iki šiol inkubatoriui Šiaulių regiono plėtros agentūra atriekė 30 tūkstančių litų, Savivaldybė – 64 tūkstančius litų. Pastaroji su Verslo inkubatoriumi taip pat bendrauja vangiai – patikėjo vykdyti tik vieną projektą – Jaunimo verslumo skatinimo programą.
„Kelių paskutinių Savivaldybės kadencijų nuomonė – pinigų neprašote, gyvenkite, kaip išmanote. Savivaldybei tapus pagrindine dalininke, tikimės gauti daugiau darbų. Galbūt galėsime lengviau rasti savo vietą po saule“, – teigia A. Valys.
Iš septynių Lietuvoje veikusių verslo inkubatorių liko keturi. Užsidarė Alytaus ir Vilnijos verslo inkubatoriai.
„Grėsmė Šiaulių inkubatoriui taip pat yra. Bet jei Savivaldybė duos darbo, galbūt rasime savo vietą po saule, išgyvensime“, – teigia A. Valys.
Verslo inkubatoriai dar veikia Telšiuose, Visagine, Kaune ir Kazlų Rūdoje.
Pagrindinė misija – išsilaikyti
Dabar Šiaulių verslo inkubatorius išsilaiko iš čia įsikūrusių įmonių patalpų nuomos. Veikia 54 įmonės. Laisvų kabinetų likę du.
Įstaiga uždirba ir iš Vyriausybės skelbiamų projektų. Kitoms bendrovėms, įstaigoms teikia projektų administravimo, rengimo ir kitas paslaugas.
A. Valys sako, kad situacija nėra kritinė. Sąnaudos padengiamos, skolų nėra. Tačiau jis neslepia, kad dabar pagrindinė Verslo inkubatoriaus užduotis – ne skatinti verslumą, o išlaikyti įstaigą. Pradedantiems verslininkams užtikrinti paramą tokią, kokią teikė iš Ūkio ministerijos skirtų lėšų, negali.
Nebeliko lengvatų patalpų nuomai ir įvairioms biuro paslaugoms. Simbolinę 10 procentų nuolaidą gauna tik kelios įmonės. Kitos moka rinkos kainą: vieno kvadrato nuoma kainuoja 5 eurus.
Galimybės pradedantiems verslininkams teikti nemokamas konsultacijas, informavimo paslaugas yra taip pat ribotos. Tokia pagalba prieinama tik verslą pradedančiam jaunimui iki 29 metų. Šias išlaidas už vykdomą projektą dengia Savivaldybė.
„Konsultacijų dabar reklamuoti labai negalime, nes negalime skirti tam pakankamai sąnaudų. Viskas kainuoja. Konsultacijų daugiau galime teikti, kai įgyvendiname atitinkamus projektus ir už tai gauname finansavimą“, – aiškina A. Valys.
Jo žodžiais, Verslo inkubatoriuje dirba penki nuolatiniai darbuotojai. Jiems tenkantis krūvis didelis, nes pusė darbo laiko tenka patalpoms administruoti. Samdyti dar bent vieno žmogaus įstaiga negali, nes neužtikrins nuolatinio atlygio mokėjimo.
Šiemet Šiaulių verslo inkubatorius vykdo tik kelis projektus. A. Valys sako, kad laimėti skelbiamus konkursus – nelengva, nes juose reikalavimai neretai pritaikyti didesnėms įstaigoms, įsikūrusioms Vilniuje, Kaune.
Jono TAMULIO nuotr.
VEIKLA: Šiaulių verslo inkubatoriaus direktoriaus Aliaus Valio teigimu, jau ne vienerius metus pagrindinė įstaigos užduotis – išvengti nuostolių ir išsilaikyti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PARAMA: Šiaulių verslo inkubatoriuje dabar veikia 54 įmonės: pradedantys verslininkai patalpas nuomoja rinkos kaina.
