Vertingiems pastatams reikia ir architektų kultūros

Ver­tin­giems pa­sta­tams rei­kia ir ar­chi­tek­tų kul­tū­ros

Ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas Si­gi­tas Sa­la­džins­kas įsi­ti­ki­nęs – Šiau­liuo­se yra is­to­ri­ne ir ar­chi­tek­tū­ri­ne pra­sme ver­tin­gų pa­sta­tų, ku­riuos iš­sau­go­ti, be mu­zie­ji­nin­kų, ma­žai kas rū­pi­na­si. To­kia grės­mė da­bar iš­ki­lu­si Šiau­lių pa­štui. S. Sa­la­džins­kas nea­be­jo­ja – ver­tin­gą pa­sta­tą bū­ti­na iš­sau­go­ti, o jį su­pro­jek­ta­vu­sį ar­chi­tek­tą Klau­di­jų Du­šaus­ką-Duž pa­gerb­ti bent at­min­ti­na len­ta.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Ver­tin­gi pa­sta­tai nyks­ta

„Šiau­lių kraš­tas“ ne kar­tą ra­šė, kai re­konst­ruo­jant bu­vo su­ga­din­tas Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro pa­sta­to fa­sa­das: jį už­den­gė me­ta­li­nis kar­ka­sas, su­nai­kin­ti kai ku­rie fa­sa­do lan­gai, au­ten­tiš­kos du­rys.

„Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro pa­sta­tą su­ga­di­no žmo­nės, ne­ži­nan­tys Šiau­lių mies­to is­to­ri­jos. Ko­dėl jį rei­kė­jo su­dar­ky­ti, o ne iš­lai­ky­ti bu­vu­sį ki­no teat­rą „Ka­pi­tol“, ku­ria­me pa­sta­ty­tas pir­ma­sis teat­ro spek­tak­lis C. Goz­zi „Prin­ce­sė Tu­ran­dot“? – re­to­riš­kai klau­sia S. Sa­la­džins­kas. To­kia grės­mė ky­la ir ver­tin­gam Šiau­lių pa­što pa­sta­tui.

Ty­ri­nė­to­jas var­di­ja pa­sta­tus, kur tos pa­čios pro­ble­mos Šiau­liuo­se kar­to­ja­si. Nug­riau­tas žy­maus tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pe­da­go­go Jo­no Mur­kos na­mas, neiš­li­ko ryš­kaus Šiau­lių tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tū­ros kū­rė­jo Vla­do Bi­tės pro­jek­tuo­ta pra­džios mo­kyk­la Gar­di­no (da­bar Gum­bi­nės) gat­vė­je (da­bar – Šiau­lių jau­nų­jų tech­ni­kų cent­ras).

„Ji bu­vo vie­na iš gra­žes­nių mo­kyk­lų ne tik Šiau­liuo­se, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je. Da­bar pa­sta­tas at­ro­do klai­kiai“, – ap­gai­les­tau­ja S. Sa­la­džins­kas. Ar­chi­tek­to­ni­ka su­ga­din­ta V. Bi­tės pro­jek­tuo­to­je se­ne­lių prie­glau­do­je, kur da­bar įsi­kū­ru­si Rė­ky­vos pro­gim­na­zi­ja.

Jam ypač skau­du žiū­rė­ti į Auš­ros alė­ją, ku­ri bu­vo vie­na rep­re­zen­ta­ty­viau­sių Šiau­lių gat­vių – jo­je pra­si­dė­jo mo­der­nie­ji Šiau­liai. Da­bar ap­leis­ti is­to­riš­kai ir ar­chi­tek­tū­riš­kai ver­tin­gi pa­sta­tai, ku­rie pro­jek­tuo­ti žy­mų pėd­sa­ką ne tik Šiau­liuo­se, bet vi­so­je Lie­tu­vo­je pa­li­ku­sių ar­chi­tek­tų.

Pa­vyz­džiui, į mies­to ta­ry­bą ne­beiš­rink­tas tuo­me­ti­nis Šiau­lių mies­to bur­mist­ras Jac­kus Son­dec­kis pra­dė­jo va­do­vau­ti Šiau­lių apy­gar­dos Li­go­nių ka­sos rū­muo­se (da­bar – Auš­ros alė­ja 15). V. Bi­tė sa­vo pro­jek­tuo­tą pa­sta­to ma­ke­tą pa­do­va­no­jo J. Son­dec­kiui. Pa­gal jo sū­naus Sau­liaus Son­dec­kio pa­sa­ko­ji­mą, tė­vas šį ma­ke­tą lai­ky­da­vo ant sta­lo kaip vie­ną gra­žes­nių.

„Ma­ne, gi­mu­sį ir au­gu­sį Šiau­liuo­se, kur vi­sos ma­no šak­nys, ši­tie da­ly­kai la­bai jau­di­na“, – sako S. Sa­la­džins­kas.

Is­to­ri­ja pa­dės iš­veng­ti klai­dų

Ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas džiau­gia­si, jog se­nų­jų ar­chi­tek­tų ir jų pa­li­ki­mo ne­pa­mirš­ta ir dė­me­sį į mies­to ar­chi­tek­tū­ri­nį pa­vel­dą at­krei­pia Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus. Jo kvie­ti­mu, S. Sa­la­džins­kas Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je skai­tė pa­skai­tą apie iš­skir­ti­nio tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ar­chi­tek­to K. Du­šaus­ko-Duž (1891–1959) pa­li­ki­mą, Šiau­liuo­se 1939 m. pa­sta­ty­tus Šiau­lių pa­što rū­mus.

Ma­te­ma­ti­ką ir in­ži­ne­ri­nę gra­fi­ką stu­di­ja­vęs S. Sa­la­džins­kas tech­ni­kos, ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­dą pra­dė­jo in­ten­sy­viai ty­ri­nė­ti nuo 1990 me­tų. K. Du­šaus­ku-Duž su­si­do­mė­jo at­si­tik­ti­nai, ga­vęs už­sa­ky­mą iš Lie­tu­vos stan­dar­ti­za­ci­jos de­par­ta­men­to pa­rengti Lie­tu­vos stan­dar­ti­za­ci­jos is­to­ri­jos bruo­žus.

„Tuo­met pra­si­dė­jo – kuo gi­lyn į miš­ką, tuo dau­giau me­džių“, – šyp­te­li.

Jis at­krei­pia dė­me­sį, jog K. Du­šaus­ko-Duž pa­vel­das Lie­tu­vo­je dar nė­ra pa­kan­ka­mai ty­ri­nė­tas, dėl to at­si­ran­da pro­ble­mų rū­pi­nan­tis pa­vel­do iš­sau­go­ji­mu.

„Jei ne­ži­no­me, ką tu­ri­me – ne­mo­kė­si­me iš­sau­go­ti. Pa­na­šių ty­ri­nė­ji­mų sklai­da ga­li ska­tin­ti po­li­ti­kus ir ar­chi­tek­tus gi­lin­tis į sa­vo kraš­to is­to­ri­ją, kul­tū­rą, pa­dė­ti iš­veng­ti klai­dų prii­mant ne­pro­fe­sio­na­lius spren­di­mus“, – įsi­ti­ki­nęs S. Sa­la­džins­kas.

Anot jo, daž­nai ar­chi­tek­tai, reng­da­mi pro­jek­tą, ar­chy­vų net ne­pa­žiū­ri.

„Ne­ga­liu kal­tin­ti ar­chi­tek­tų, ka­dan­gi jie ne­ži­no ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­jos, jiems tai ne­bran­gu. Ži­no­ma, tam rei­kia skir­ti lai­ko, sė­dė­ti ar­chy­ve, bet ga­li­ma bent jau pa­si­nau­do­ti mu­zie­jų su­kaup­ta me­džia­ga. Is­to­riš­kai su­si­for­ma­vę, su­bren­dę, iš­vys­tę sa­vo ta­len­tą žmo­nės da­bar ne­ger­bia­mi pa­čių ar­chi­tek­tų“, – ap­gai­les­tau­ja S. Sa­la­džins­kas.

Ar­chi­tek­tū­ros ma­gist­ran­tų dar­bus daž­nai ver­ti­nan­tis ty­ri­nė­to­jas pa­si­gen­da Šiau­lių uni­ver­si­te­to stu­den­tų dar­bų apie se­ną­jį Šiau­lių ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­dą. Jo ži­nio­mis, toks dar­bas vos vie­nas, pa­ra­šy­tas dai­lės ma­gist­ran­tū­ros me­no is­to­ri­jos stu­di­jų ma­gist­ro 2008-ai­siais.

„Da­bar Šiau­liai la­bai su­si­rū­pi­nę iš­lai­ky­ti uni­ver­si­te­tą, pri­trauk­ti jau­ni­mą lik­ti Šiau­liuo­se. Rei­kia pa­mąs­ty­ti, kur mes gy­ve­na­me, pa­ro­dy­ti jiems, kuo Šiau­liai bran­gūs. Jei ši­to dar­bo neat­lik­si­me, efek­to ne­bus. Tai – gi­lus pa­trio­ti­nis auk­lė­ji­mas pla­čią­ja pra­sme, daž­niau­siai ne­ma­to­mas, nea­fi­šuo­ja­mas, ne­pa­ra­diš­kas, bet la­bai svar­bus“, – įsi­ti­ki­nęs S. Sa­la­džins­kas.

Imig­ran­tai pra­tur­ti­na vi­suo­me­nę

S. Sa­la­džins­kas nea­be­jo­ja, jog Šiau­lių pa­štas, vie­nas iš iš­li­ku­sių tar­pu­ka­rio mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų šiuo­lai­ki­nia­me mies­to­vaiz­dy­je, yra itin reikš­min­ga mies­to kul­tū­ri­nio iden­ti­te­to da­lis, iš­si­ski­rian­ti sa­vo es­te­ti­ne ko­ky­be, ku­rian­ti is­to­ri­nio mies­to įvaiz­dį.

Pas­ta­tą pro­jek­ta­vęs K. Du­šaus­kas-Duž bu­vo vie­nas iš nau­jos kar­tos mo­der­nio­sios ar­chi­tek­tū­ros kū­rė­jų tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je, pla­čių in­te­re­sų as­me­ny­bė: Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­kas, dip­lo­ma­tas, sta­ty­bos in­ži­nie­rius, ar­chi­tek­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, pe­da­go­gas.

Jo gy­ve­ni­mas bai­gė­si tra­giš­kai – vy­ras bu­vo nu­teis­tas 25 me­tus ka­lė­ti „už so­cia­lis­ti­nės Bal­ta­ru­si­jos tė­vy­nės iš­da­vi­mą“.

K. Du­šaus­kas-Duž vi­suo­met pa­brėž­da­vo, jog Lie­tu­va yra jo ant­ro­ji tė­vy­nė, ku­riai yra dė­kin­gas, nes jį pri­glau­dė, pa­dė­jo iš­si­moks­lin­ti,  iš­mo­ko lie­tu­vių kal­bą, bai­gė uni­ver­si­te­tą.

„Per Klau­di­jų Du­šaus­ką pa­ma­čiau, kad imig­ran­tams pa­de­dant in­teg­ruo­tis į Lie­tu­vos vi­suo­me­nę ga­li­ma pra­tur­tin­ti kraš­to kul­tū­rą. To­kio­mis as­me­ny­bė­mis kaip jis, kaip Vla­di­mi­ras Du­be­nec­kis, kaip Ka­ro­lis Rei­so­nas“, – pa­žy­mi S. Sa­la­džins­kas.

Paš­to sa­lė – kaip šven­to­vė

K. Du­šaus­kas-Duž dir­bo Vla­di­mi­ro Du­be­nec­kio pro­jek­ta­vi­mo biu­re, su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­što val­dy­bos sta­ty­bos re­fe­ren­tu. Jis su­pro­jek­ta­vo daug pra­mo­ni­nės, vi­suo­me­ni­nės ir ki­to­kios pa­skir­ties pa­sta­tų. Tarp jų – ne­ma­žai pa­štų pa­sta­tų.

S. Sa­la­džins­ko at­ras­tuo­se do­ku­men­tuo­se Šiau­lių pa­što pa­sta­to ar­chi­tek­tū­ra ly­gi­na­ma su 1931 m. Kau­ne pa­sta­ty­tu pa­štu, pro­jek­tuo­tu gar­saus tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ar­chi­tek­to, in­ži­nie­riaus Fe­lik­so Viz­ba­ro – Šiau­lių pa­što rū­mai jam nė kiek ne­nu­si­lei­džia.

1939 m. pa­sta­ty­ta­me ir 1940 m. ati­da­ry­ta­me Šiau­lių pa­šte iš­si­ski­ria ak­mens plokš­tė­mis ap­deng­ti pla­tūs laip­tai, mo­no­li­to įspū­dį su­ke­lia plokš­čias fa­sa­das, tan­kus, mo­no­to­niš­kas lan­gų ir ver­ti­ka­lių tarp­lan­gių pa­si­kar­to­ji­mas, co­ko­li­nis aukš­tas ir di­din­gas po­rta­las. Pas­ta­tas tu­rė­jo iš­ryš­kin­ti Auš­ros alė­jos di­dy­bę, puo­šė vi­są mies­tą.

Ver­tin­ga va­di­na­mo­ji „Ope­ra­ci­nė sa­lė“, pri­me­nan­ti šven­to­vę – su cent­ri­nė­mis ir šo­ni­nė­mis na­vo­mis. Pas­ta­te bu­vo pa­brėž­tas na­cio­na­li­nis sti­lius – vi­si in­ter­je­ro šo­nai pa­puoš­ti pie­ši­niais iš lie­tu­viš­kų pa­što ženk­lų, stik­li­niais vit­ra­žais. Pro­jek­te ras­ta la­bai daug ąžuo­li­nių du­rų.

„Bai­siau­sia, jei kas nors su­dar­kys sa­lę, pra­dės kaž­ką sta­ty­ti, vi­sa K. Du­šaus­ko-Duž kom­po­zi­ci­ja, su­ma­ny­mas bus su­nai­kin­tas“, – at­si­dūs­ta S. Sa­la­džins­kas.

AB Lie­tu­vos pa­štas, ku­riam pri­klau­so šis pa­sta­tas, jį par­da­vi­nė­ja. Kol kas pa­sta­tas neįt­rauk­tas į jo­kius ver­tin­gų, sau­go­ti­nų mies­to pa­sta­tų ar kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų re­gist­rus.

Nors kur kas kuk­les­ni ne­gu Šiau­lių pa­što rū­mai Ra­sei­niuo­se yra įtrauk­ti į kul­tū­ros pa­vel­do re­gist­rą.

S. Sa­la­džins­ko ma­ny­mu, pa­sta­to sa­vi­nin­kams bū­tų svar­bu iš­sau­go­ti pa­grin­di­nius pa­sta­to ele­men­tus, ku­riuos ga­li nu­sta­ty­ti mies­to ar­chi­tek­tai: „Lie­tu­vos pa­štui“ tu­rė­tų bū­ti gar­bė ant ši­tų rū­mų pri­ka­bin­ti len­tą, kad šį ob­jek­tą su­pro­jek­ta­vo in­ži­nie­rius-ar­chi­tek­tas Klau­di­jus Du­šaus­kas-Duž. Tai at­lik­tų ne tik pa­sta­to iš­sau­go­ji­mo, bet ir edu­ka­ci­nę reikš­mę.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

JAU­NI­MAS: „Da­bar Šiau­liai la­bai su­si­rū­pi­nę iš­lai­ky­ti uni­ver­si­te­tą, pri­trauk­ti jau­ni­mą lik­ti Šiau­liuo­se. Rei­kia pa­mąs­ty­ti, kur mes gy­ve­na­me, pa­ro­dy­ti jiems, kuo Šiau­liai bran­gūs. Jei ši­to dar­bo neat­lik­si­me, efek­to ne­bus“, – įsi­ti­ki­nęs ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas Si­gi­tas Sa­la­džins­kas.

PA­VEL­DAS: Ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas Si­gi­tas Sa­la­džins­kas pa­brė­žia, jog svar­bu pa­žin­ti is­to­ri­nį, ar­chi­tek­tū­ri­nį pa­vel­dą, nes tai atei­ty­je pa­dės jį iš­sau­go­ti, iš­veng­ti klai­dų.

PAŠ­TAS: Bend­ro­vei Lie­tu­vos pa­štas pri­klau­san­tis ar­chi­tek­tū­ri­ne ir is­to­ri­ne pra­sme ver­tin­gas Šiau­lių cent­ri­nio pa­što pa­sta­to li­ki­mas neaiš­kus.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

IS­TO­RI­JA: Paš­to rū­mai Šiau­liuo­se, XX a. 5 dešimtmetis, fo­tog­ra­fas Mau­ša Fli­ge­lis.

DE­MONST­RA­CI­JA: Šiau­lių Auš­ros alė­ja bu­vo vie­na svar­biau­sių mies­to gat­vių. Sta­sio Iva­naus­ko 1946 05 01 da­ry­to­je nuo­trau­ko­je įam­žin­ta de­monst­ra­ci­ja.