
Naujausios
Visų valdžių užmirštas Saulės miestas
POLITINĖ REKLAMA
Artūras Zuokas,
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas
Ne taip seniai užkliuvo žiniasklaidos paviešintas faktas, jog vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Šiaulių apskrityje žemiausias Lietuvoje: siekia 609,6 euro (Statistikos departamento 2015 metų 2 ketvirčio duomenys) ir 104,3 euro atsilieka nuo Lietuvos bei 16,5 euro nuo kaimyninės Panevėžio apskrities vidutinio užmokesčio.
Pirmiausia prisipažinsiu, jog mano santykis su Šiauliais labai asmeniškas: čia gyveno seneliai, gimė mano tėvas (jis ir palaidotas greta Šiaulių esančiose Ginkūnų kapinėse). Šiame krašte leisdavau savo moksleiviškas vasaras, todėl matyti, kaip anksčiau klestėjęs miestas traukiasi ir praranda ambicijas, yra skaudu.
Nusikaltimas yra nesirūpinti tokiu gražiu Saulės miestu, kuris, beje, už Vilnių senesnis 87 metais. Deja, kol kas susidaro toks įspūdis, kad Šiauliai valdžiai nerūpi: iš savo rinktų Seimo narių šiauliečiai negali gauti deramų atsakymų į jiems gyvybiškai svarbius klausimus. Tai labai keista, juk Šiauliai – ir šių valdžios vyrų miestas. Kodėl dabartiniai Šiauliams lyg ir atstovaujantys vienmandatėse apygardose išrinkti politikai Valerijus Simulik, Arvydas Mockus, Edvardas Žakaris, nedaro nieko, ką matytų ir už ką būtų dėkingi miestelėnai, o mieliau dalyvauja neva „didžiosios politikos“ intrigose, taip patys atsitraukdami nuo realios – darbų politikos? Kiekvienas iš jų daugiau galvoja apie save, o ne apie miestą ir jo žmones.
Turiu minty ne tik pastarąją kadenciją, o, galima sakyti, tai tęsiasi per visas – nieko realaus nenuveikę, žmones nuvylę politikai vėl kelia savo kandidatūras, prisidengę partijų palaikymu prasimuša į Seimą, o Šiauliai kaip skendėjo, taip tebeskendi problemose.
Ir tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai, kurie buvo Vyriausybėje, nieko nepadarė, kad miestas turėtų daugiau ambicijų augti ir klestėti. Ar buvę merai, Seimo nariai turėjo idėjų ir jas siekė įgyvendinti, ar padarė ką nors, kad Vyriausybė išgirstų ir pamatytų, kaip gyvena regionas?
Todėl klausčiau tiesiai: ar iš tiesų vis dar norite už tokius žmones balsuoti? Nei vieno esamo Seimo nario negalima rinkti vėl. Suteikite jiems ,,buvusių seimo narių statusą’’, o viltis teatgimsta su naujais veidais/ su naujom asmenybėm.
Saulės miesto situacija iš tiesų liūdnoka visomis prasmėmis. Ar kas beprisimena, jog 1989 metų surašymo duomenimis, mieste gyveno 145 629 žmonės? Į tikrą demografinę duobę smukta 2010 metais, kai nuo 125 453 miesto gyventojų per metus sumažėjo iki 109 328. 2015-aisiais čia tegyveno 104 569 žmonės. Jau net pasigirsta prognozių, kad 2017 metais Šiaulių mieste liks apie 100 000 ar net mažiau gyventojų, ir tai reikštų, kad didmiestis praras savo statusą. Nedarbo lygis Šiaulių apskrityje 2015 metais siekė 13 proc. ir tai užtikrino „garbingą“ 3 vietą šalyje po Alytaus (15, 4 proc.) bei Utenos (14 proc.) apskričių. Nedarbo situacija nepalyginama, tarkim, su Klaipėda (6 proc .) ar Vilniumi (7,6 proc.). Šiaulių oro uostas viešojoje erdvėje lyg ir pristatomas kaip besiorientuojantis į krovinių gabenimą, tačiau kodėl nuo 2013-ųjų jame mažėja ne tik keleivių, bet ir krovinių kiekis? Tais metais pergabenta 5523 tonos, pernai beliko tik 2037 tonos, tai yra mažiau nei 2010-aisiais, kai pergabenta 2148 tonos.
O juk Šiauliai yra miestas, kuris jau 19 amžiuje pradėjo plėstis kaip pramonės centras. Pirklio Chaimo Frenkelio, kuris garsėjo kaip mecenatas, odų fabrikas buvo didžiausias ir bene moderniausias Rusijos imperijoje, o šis fabrikantas buvo vienas turtingiausių imperijos žmonių. Pramonė veržliai vystėsi Nepriklausomos Lietuvos laikais – tarpukariu mieste buvo pagaminama 85 proc. šalies odų, 60 proc. avalynės, 75 proc. linų pluošto, 35 proc. saldainių pramonės produkcijos. Sovietmečiu įkurtos „Vairo“ dviračių ir variklių, staklių, televizorių, „Elnio“ odos ir avalynės gamyklos, „Verpsto“ trikotažo ir neaustinių medžiagų fabrikai. Anksčiau Šiauliuose buvo sukuriama 6 proc. Lietuvos pramonės produkcijos, dabar beliko 4–5 proc.
Oro uostą turintis miestas logistiniu požiūriu turi puikią strateginę padėtį – palyginti nedideli atstumai iki Klaipėdos, Jelgavos, Rygos jūrų uostų. Kryžių kalną kasmet aplanko iki pusės milijono maldininkų. Turistus Šiauliai traukia vadinamaisiais saulės objektais – renesansine Šv. Petro ir Povilo katedra su saulės laikrodžiu ant fasado, Saulės laikrodžio aikšte su skulptoriaus Stanislovo Kuzmos „Šauliu“, skulptūra „Aušra“, vitražu „Saulės mūšis“, skulptūra Saulės mūšiui Salduvės parke, fontanu „Saulės diskai“ ir Gaidžio laikrodžio aikšte.
Bet kažkodėl „pamirštas“ iškalbingas faktas, jog 1975 metais Šiaulių centre įrengtas pirmasis visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje pėsčiųjų bulvaras, kurį, beje, žaisminga freska papuošė tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto dailės fakulteto studentai. Bulvaras buvo trečias toks Europoje – Kauno Laisvės alėja atsirado po metų, Maskvos Arbatas – 1978-1979 metais. Deja, dabar dažniau girdime, jog miesto centro puošmena bei Šiaulių vizitine kortele galintis būti bulvaras merdėja.
Supraskime, jog globalios konkurencijos sąlygomis tik strateginis mąstymas, fantazija, gebėjimas analizuoti situaciją platesniu nei vien Lietuvos kontekstu ir, svarbiausia, koordinuotas bei dinamiškas vietos valdžios ir mieste išrinktų Seimo politikų bendradarbiavimas gali suteikti miesto vystymuisi pageidautiną pagreitį bei sugrąžinti buvusią dinamiką.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) rinkimų sąskaitos.
Užs. Nr. 315994