Naujausios
Viceministras: dviejų rūšių universitetų tikrai nebus
Didieji šalies universitetai nenori filialų ir fakultetų regionuose. Maži universitetai – per brangu valstybei, o regioninių universitetų nėra ir nebus. Ką „nužudyti“ – Šiaulių universitetą ar Šiaulių valstybinę kolegiją? Skambutis gali nuskambėti jau pirmadienį – kokią universitetas pateiks savo viziją, kaip išlikti? Apie tai – interviu su švietimo ir mokslo viceministru dr. Giedriumi VILIŪNU.
– Dar 2009-aisiais siūlėte pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje ir palikti šalyje tik penkis universitetus. Ar šiuo metu paskelbta reforma nėra pavėluota?
– Tuo metu buvo labai palankus laikas pertvarkai, nes universitetai gyveno pakilimo stadijoje. Per tą laiką dalis universitetų labai nusilpo, nes smarkiai pradėjo mažėti studentų, byrėti akademinės bendruomenės. O tuo metu dar turėjome visus struktūrinius fondus, kuriuos galėjome paskirstyti tolygiau ir stiprinti tolygiai aukštųjų mokyklų tinklą. Bet pasirinktas aukštųjų mokyklų kelias per konkurenciją, todėl sustiprėjo keletas aukštųjų mokyklų, kurios gavo struktūrinių fondų investicijas per Integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnius. Manau, kad palankus momentas pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą buvo praleistas, ir man dėl to gaila.
– Kodėl dabar paskelbus aukštųjų mokyklų pertvarką visų akys nukrypo į Šiaulius, o ne į Vilnių ir Kauną, kur žymiai daugiau aukštųjų mokyklų. Ar Šiaulių universitetas – didžiausia problema?
– Kaune ir Vilniuje yra didžiausias aukštųjų mokyklų perteklius. Gal daug dėmesio skiriama Šiauliams, nes patys šiauliečiai labai jautriai iš karto sureagavo į nuostatas, kad reikėtų optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Tai natūralu, nes studija, kuri buvo padaryta dar iki skelbiant pertvarką, rodė, kad Šiaulių universiteto demografinė perspektyva yra miglota.
Dėl Šiaulių, kaip universitetinio miesto, ateities taip pat yra rūpestis – ir regiono politikos, ir švietimo politikos kontekste.
– Kaip Šiauliams netekus universitetinio miesto statuso, įsivaizduojama regioninė politika ir apskritai ketvirtojo šalies didmiesčio, regiono centro perspektyvos?
– Pirmiausia turbūt niekas nėra užsiminęs, kad turėtų išnykti Šiauliuose universitetinis mokslas, koks jis mieste egzistavo nuo tarpukario, kai universiteto dar nebuvo, o tik studijos, pavyzdžiui, mokytojų seminarija, vėliau – pedagoginis institutas, įvairūs filialai ir taip toliau. Tai yra vienas iš variantų, kad prie to grįžtume.
Kad Šiauliai turi likti aukštojo mokslo miestu – dėl to abejonės nekyla. Visiškai aišku yra ir tai, kad aukštosios mokyklos uždarymas yra blogas ženklas investuotojams, miesto piliečiams, ir to tikrai Lietuvos Vyriausybė nenori. Tai nėra joks tikslas. To norėtume išvengti, bet kaip?
– Vis kalbama užuolankomis, kad Šiauliuose aukštasis mokslas išliks. Bet juk aukštąjį mokslą teikia ir kolegija. Ar išliks pats Šiaulių universitetas?
– Vyriausybė visų pirma ir kreipėsi į pačius miestus – savivaldą, universitetus, pilietinę visuomenę, klausdama, kaip jie patys mato universitetų perspektyvą? Vyriausybė laukia jų siūlymų iki ateinančio pirmadienio – vasario 20 dienos.
Žinoma, paraleliai yra atliekama ir analizė, gilinama įrodymų bazė, kurių pagrindu būtų galima siūlymus apsvarstyti, galbūt tobulinti ir priimti sprendimus. Todėl šiuo metu nėra kokių nors paruoštų sprendimų.
Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad ta sudėtinga padėtis yra dėl to, kad keičiasi šalies demografinė situacija. Turbūt daugelis mato, kokios yra prognozės: demografinė bazė nebeatlaiko tiek aukštųjų mokyklų. Mes tikrai matytume, kad Šiauliuose gali likti, tarkime, nedidelė universitetinė aukštoji mokykla, bet tada ji galės pasiūlyti šiauliečiams galbūt dviejų, trijų, keturių krypčių studijas – demografiškai daugiau nėra studentų.
To neužteks, kadangi medicinos studijų tikrai čia nebus, greičiausiai, kad nebus ir fizinių mokslų, ir gamtos mokslų tokia apimtimi, kaip yra Vilniaus universitete ar Kaune. Technologijos turbūt turėtų būti inžinerijos studijų, nes yra pramonės poreikis. Bet tai reiškia, kad vis tiek dauguma žmonių išvažiuos studijuoti kitur, nes tai bus labai maža mokykla. Kad užtikrintume kokybę, kuri atitiktų normalų aukštojo mokslo lygį, kyla klausimas, kaip turėti visą reikalingą profesūrą dviem trims grupėms studentų? Tai yra be galo brangu. Mes nesame tokia turtinga šalis.
„Įsitinklinimas“ universiteto ar išlaikant savarankišką statusą, ar pasirenkant kokią kitą formą, yra viena iš galimybių užmegzti ryšius kažkokios programos ar fakulteto atžvilgiu su stipriomis aukštosiomis mokyklomis Kaune, Vilniuje arba užsienyje – toks variantas galėtų būti.
Kitas variantas – stipriau susisieti su vietoje esančia kolegija ar kitais lygmenimis ir susitarti, kaip bendradarbiauti, keistis dėstytojais ir kartu vykdyti dalį programų.
– Kai kas svarsto, kad reikėtų sujungti Šiaulių universitetą ir valstybinę kolegiją. Kolegija pagal daugelį rodiklių geriau laikosi, nei universitetas. Yra baiminamasi, kad gaivinant universitetą gali būti numarinta ir kolegija. Ką manote apie tai?
– Atramos taškas, ministerijos požiūriu, yra kvalifikacijų paklausa – ko reikia miestui, regionui. Jeigu gaivinant vieną, pražudytume kitą – ar tai būtų prasminga?
Reikia žiūrėti, koks yra profesinių kvalifikacijų poreikis kolegijose ir koks yra universitetinių kvalifikacijų poreikis, kiek tikslinga ir perspektyvu jį tenkinti universiteto pagrindu, kai, pavyzdžiui, Šiaulių regionui, reikia vieno ar dviejų konkrečių specialistų per metus. Gal tada juos pigiau pasirengti kituose miestuose ar net užsienio universitetuose?
Todėl ir norėtume, kad regionas, kraštas apibrėžtų labai aiškiai, ko jiems reikia ir bandysime tuo pagrindu modeliuoti, kokios studijos galėtų likti, kaip universitetas galėtų profiliuotis.
– Akcentuojama, kad uždarius universitetą dalis miesto akademinės bendruomenės liktų be darbo.
– Universiteto paskirtis nėra būti socialinės globos įstaiga.
– Universitetas prieš keliolika metų pirko didžiulius pastatus, kurie šiandien yra ne tik nereikalingi, bet ir didžiulė našta, nes daug kainuoja juos išlaikyti. Ką siūlote daryti su nereikalingais pastatais, kurie yra Švietimo ir mokslo ministerijos nuosavybė?
– Universitetas yra inventorizavęs perteklinį turtą. Ne visą jį pats pirko, investavo ir valstybė. Viskas priklausys nuo būsimų sprendimų. Principinė Vyriausybės nuostata, kad tas perteklinis turtas galėtų būti reinvestuotas į Lietuvos aukštąjį mokslą – turtą tiesiog pardavus, ar atidavus kitiems vartotojams.
– Ar regioniniai universitetai galėtų turėti savo nišą pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą?
– Regioninis universitetas – tai ne atskiras aukštosios mokyklos tipas, bet funkcija: universitetai, kurie dirba regione regionui. Visų universitetų išduodami diplomai yra vienodi ir dviejų rūšių universitetų Lietuvoje tikrai nebus. Yra vienas aukštosios mokyklos tipas – universitetas su vienodais kokybės kriterijais, vienodos vertės diplomais. Šiuo požiūriu universitetas yra arba jo nėra.
– Ar girdėjote, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto vadovų nuomonę, kad Šiauliuose galima būtų turėti šių universitetų fakultetus, padalinius?
– Pokalbių su tomis aukštosiomis mokyklomis yra buvę Šiaulių universiteto iniciatyva. Tačiau iš didžiųjų miestų girdėjau šiek tiek kitų pastabų, kad labai susitraukus studentų skaičiui didelė našta išlaikyti fakultetus ar filialus kituose miestuose, pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetui Panevėžyje. Tai nerentabilu, todėl didelio veržimosi į regionus šia prasme nėra ir nebus. Nebėra finansinio patrauklumo.
– Yra nuomonė, kad būtų verta atlikti Šiaulių universitete išorės finansinį auditą, kuris parodytų tikrąją universiteto finansinę padėtį, pagal kurią būtų lengviau apsispręsti dėl šios aukštosios mokyklos likimo.
– Turime aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo procedūras, kurios vyksta kas šešeri metai, kai yra patikrinama ir finansinė, vadybinė pusė. Šiaulių universitetas paskutinio vertinimo metu neseniai buvo įvertintas teigiamai šešerių metų ciklui.
– Aukštųjų mokyklų likimas priklausys ir nuo to, kaip pavyks sutarti Seimui ir Vyriausybei, nes teigiama, kad šios institucijos aukštųjų mokyklų klausimu kol kas turi skirtingą matymą.
– Teisės aktais yra labai aiškiai apibrėžta, kad Vyriausybė įpareigota parengti aukštojo mokslo tinklo optimizavimo planą. Po vasario 20 dienos surinkus universitetų siūlymus, bus sudarytas ir Vyriausybės patvirtintas planas. Jis bus pateiktas Seimui. Seimas spręs savo kompetencijų ribose.
Manau, pagrindinė žinia, kad, nesiskirstydami į provincijas ir centrus, turime išspręsti susikaupusias Lietuvos švietimo problemas. Nes sprendimai yra pavėluoti. Sulaukėme kritinio taško, kai būtina persitvarkyti. Dar po dvejų metų bus per vėlu: nemaža dalis universitetų tiesiog bankrutuos.
Laikas susitvarkyti, kad žmonės turėtų darbo, vaikai – gerą švietimą, ir nebebūtų merdėjančių mokyklų, kurios teikia prastesnius diplomus, nei didžiųjų miestų universitetai. Ir nieko čia nepadarysi.
Kalbėjosi Rita ŽADEIKYTĖ
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno teigimu, iki pirmadienio laukiama ne tik pačių universitetų siūlymų dėl jų ateities, bet ministerija taip pat atlieka analizę, gilina „įrodymų bazę“.
Švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno teigimu, didžiųjų universitetų „veržimosi į regionus kuriant ten fakultetus ar padalinius – nėra“.
