Viltės pastangos suteikia viltį

Vil­tės pa­stan­gos su­tei­kia vil­tį

Prieš ke­le­rius me­tus Vil­tės tė­ve­liai iš­gir­do gy­dy­to­jų iš­va­dą – ce­reb­ri­nis pa­ra­ly­žius. Tuo­met jai bu­vo be­veik me­tai. Šian­dien Vil­tei pen­ke­ri. Su vaikš­ty­ne ji ga­li vaikš­čio­ti. Mer­gai­tė sten­gia­si iš vi­sų jė­gų iš­mok­ti ju­dė­ti sa­va­ran­kiš­kai. Jos būk­lę ypač ge­ri­na hi­po­te­ra­pi­jos už­siė­mi­mai ir spe­cia­li pa­gal­ba.

Gus­tė KAI­RY­TĖ

guste@skrastas.lt

Su Vil­tės ma­ma Jur­gi­ta Juš­ku­vie­ne, ki­ne­zi­te­ra­peu­tė­mis ir Šiau­lių mo­te­rų „Lions“ klu­bo na­rė­mis su­si­ti­ko­me Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) Svei­ka­ti­ni­mo, hi­po­te­ra­pi­jos ir spor­to cent­re.

Ma­ma pa­sa­ko­jo, kad iš pra­džių Vil­tė nie­kuo ne­si­sky­rė nuo ki­tų vai­kų. Su­lau­kus be­veik me­tu­kų, po at­lik­tų ty­ri­mų paaiš­kė­jo, kad mer­gai­tė tu­ri ce­reb­ri­nį pa­ra­ly­žių. Nuo ta­da šei­mos gy­ve­ni­mas pra­dė­jo su­ktis ki­tu rit­mu.

Pak­ruo­jy­je gy­ve­nu­si šei­ma kas­dien va­žiuo­da­vo į Šiau­lius dėl mankš­tų ir ma­sa­žų. „Vil­tė verk­da­vo, klyk­da­vo už­siė­mi­mų me­tu, o aš kar­tu su ja“, – pri­si­me­na ma­ma Jur­gi­ta. Ta­čiau su­vo­kė, kad vien gy­dy­mo įstai­go­je at­lie­ka­mų mankš­tų Vil­tei ne­pa­kaks ir ėmė na­mie kar­to­ti iš­mok­tus ju­de­sius.

Mer­gai­tė gy­dy­to­jų bu­vo pri­pa­žin­ta tu­rin­ti leng­vą ne­ga­lią. Vil­tė tu­rė­tų du kar­tus per me­tus bū­ti iš­ve­ža­ma į sa­na­to­ri­jas. Čia ma­ma su­si­dū­rė su pro­ble­mo­mis. Gy­dy­mo įstai­go­se gir­dint fra­zes „neuž­ten­ka pi­ni­gų“, „ne­ga­li­me jū­sų iš­leis­ti“, „ne jūs vie­ni no­ri­te iš­va­žiuo­ti“ Jur­gi­ta vos iš­pra­šy­da­vo pa­žy­mą bent kar­tą per me­tus iš­vyk­ti į Drus­ki­nin­kų sa­na­to­ri­ją.

„Bū­na, kaž­kas at­va­žiuo­ja poil­siau­ti į sa­na­to­ri­jas, o mums rei­kia rea­lios pa­gal­bos“, – sa­ko Jur­gi­ta.

Su pro­ble­mo­mis su­si­dū­rė ir dar­že­ly­je Pak­ruo­jy­je. Gru­pės auk­lė­to­jos bai­mi­no­si, kad ne­spės ir už­siim­ti su mer­gai­te, ir pri­žiū­rė­ti ki­tus vai­kus. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kė ki­tų vai­kų tė­vai. Kant­ry­bė ma­mai iš­se­ko, kai at­vy­kusi pa­siim­ti Vil­tės, ra­do vai­kus žai­džian­čius, o ją – vie­ną, sė­din­čią prie sta­lo ir žiū­rin­čią pro lan­gą: „Su ja nie­kas neuž­siim­da­vo, to­dėl pa­li­ko­me dar­že­lį ir me­tus pra­lei­do­me na­mie.“

Ma­ma pa­ste­bi ir vi­suo­me­nės ydų: „Už­sie­ny­je to­le­ran­tiš­kiau žiū­ri į ne­ga­lią tu­rin­tį žmo­gų, pa­de­da jam. O čia dau­gu­ma nie­ka­da ne­pa­lai­ko lau­ko du­rų, li­pa per mus ar net pa­stu­mia.“

Pak­lau­sus, o ką mer­gai­tė mėgs­ta veik­ti na­mie, Jur­gi­ta ima var­din­ti: žiū­rė­ti fil­mu­kus, pieš­ti, daug kal­bė­tis ir žais­ti su triu­šy­te.

Ke­lias į po­ky­čius pra­si­dė­jo atė­jus į kon­sul­ta­ci­ją Šiau­lių uni­ver­si­te­to Svei­ka­ti­ni­mo, hi­po­te­ra­pi­jos ir spor­to cent­re. Ma­žą­ją Vil­tę ap­žiū­rė­ju­si cent­ro di­rek­to­rė Dai­va Moc­ke­vi­čie­nė pa­ta­rė ap­si­lan­ky­ti hi­po­te­ra­pi­jos už­siė­mi­muo­se Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko žir­gy­ne.

Sean­sų me­tu Vil­tė at­li­ki­nė­da­vo jau mo­kė­tus pra­ti­mus ant žir­gų, spe­cia­lis­tų ste­bi­ma iš lė­to jo­da­vo žir­gais. Hi­po­te­ra­pi­jos me­tu ne­ga­lią tu­rin­čiam kū­nui bu­vo su­ku­ria­mas įspū­dis tar­si jis pa­ts ju­dė­tų ar ei­tų.

Cent­rui pra­dė­jus bend­ra­dar­biau­ti su Šiau­lių mo­te­rų „Lions“ klu­bu, Vil­tei bu­vo fi­nan­suo­ti 10 už­siė­mi­mų.

Svei­ka­ti­ni­mo, hi­po­te­ra­pi­jos ir spor­to cent­re su mer­gai­te dir­ba ki­ne­zi­te­ra­peu­tės. At­lie­ka­mos vi­so kū­no mankš­tos ir pra­ti­mai. Paaiš­ki­na­ma Vil­tei ir jos ma­mai, ko­dėl kū­nas tu­ri ju­dė­ti vie­naip ar ki­taip.

Cent­ro di­rek­to­rė D. Moc­ke­vi­čie­nė sa­ko, kad spe­cia­lis­tai pa­de­da su­vok­ti sme­ge­nims, kaip rei­kia ju­dė­ti: „Čia vyks­ta ne gy­dy­mas, o mo­ky­mas.“

D. Moc­ke­vi­čie­nė džiau­gia­si Šiau­lių uni­ver­si­te­to bei Šiau­lių mies­to Sa­vi­val­dy­bės pa­si­ra­šy­ta bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mi, ku­rios pa­grin­du, Sa­vi­val­dy­bė tre­jus me­tus ap­mo­kės bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las lan­kan­čių vai­kų, tu­rin­čių vi­du­ti­nę ar sun­kią ne­ga­lią už­siė­mi­mus ŠU Svei­ka­ti­ni­mo, hi­po­te­ra­pi­jos ir spor­to cent­re.

Kiek­vie­ną už­siė­mi­mą fil­muo­jan­ti J. Juš­ku­vie­nė ro­dė, kaip prieš už­siė­mi­mus Vil­tė ne­ga­lė­ju­si pa­kel­ti ran­kų, paei­ti.

Šian­dien ji ga­li ne tik paei­ti įsi­ki­bu­si į vaikš­ty­nę, pa­gau­ti ka­muo­lį ar at­si­kel­ti, bet ir iš­kel­ti mėgs­ta­mą lė­lę sau virš gal­vos.

Šie­met „Iš­si­pil­dy­mo ak­ci­ja“ mer­gai­tei pa­do­va­no­jo elekt­ri­nės sti­mu­lia­ci­jos Mol­lii kos­tiu­mą, ku­rio ver­tė – 2 000 eu­rų. Jį vil­kint yra at­pa­lai­duo­ja­mas spaz­mi­nis rau­muo, dėl ko vė­liau yra žy­miai leng­viau iš­gau­ti ju­de­sį. Kas ant­rą die­ną po va­lan­dą ne­šio­ja­mas kos­tiu­mas yra pa­gal­bi­nė prie­mo­nė Vil­tės kas­die­nia­me gy­ve­ni­me.

Šian­dien Vil­tei rei­kia nau­jos vaikš­ty­nės. Se­no­ji, įpras­ta, ne­lei­džia mer­gai­tei ei­nant iš­si­ties­ti, to­dėl rei­kia to­kios, į ku­rią bū­tų ga­li­ma at­si­rem­ti iš nu­ga­ros. De­ja, to­kia vaikš­ty­nė Lie­tu­vo­je nė­ra kom­pen­suo­ja­ma leng­vą ne­ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims.

Dėl mer­gai­tės būk­lės ma­ma Jur­gi­ta tu­rė­jo pa­lik­ti dar­bą, to­dėl šiuo me­tu dir­ba tik Vil­tės tė­tis. Pa­si­bai­gus ap­mo­kė­tiems 10 už­siė­mi­mų Svei­ka­ti­ni­mo, hi­po­te­ra­pi­jos ir spor­to cent­re, už pa­slau­gas ten­ka at­si­skai­ty­ti pa­tiems. Ma­ma skai­čiuo­ja, jog per sa­vai­tę dviem už­siė­mi­mams cent­re ir vie­nam hi­po­te­ra­pi­jos sean­sui iš­lei­džia 45 eu­rus. „Sten­gia­mės pa­skirs­ty­ti pa­ja­mas ir lai­ką“, – sa­ko Jur­gi­ta.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

ŠU Svei­ka­ti­ni­mo, hi­po­te­ra­pi­jos ir spor­to cent­ro ki­ne­zi­te­ra­peu­tė In­ga Šim­ku­tė, di­rek­to­rė Dai­va Moc­ke­vi­čie­nė kar­tu su ma­ma Jur­gi­ta Juš­ku­vie­ne yra Vil­tės ge­riau­sios drau­gės.

Ma­žo­ji Vil­tė po kiek­vie­nos at­lik­tos už­duo­ties sa­kė: „Man ne­sun­ku vi­sai! Per mi­nu­tę ga­liu pa­da­ry­ti!“