Žemaičiai išlaikė tradiciją susiburti

Žemaičiai išlaikė tradiciją susiburti

Dainomis, valgiais ir prisiminimais Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ šeštadienį rinkosi į jau 24-ąją savo sueigą. Sueigoje dalyvavo per 100 dalyvių. Pakalbėti buvo apie ką, nes kitąmet – Tarmių metai. Žemaičiai įsitikinę, kad jų lūpose skamba daugiau negu žemaitiška tarmė.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

alvydas@skrastas.lt

Pradžia – nuo „nerublinės“ valiutos

Žemaitiška daina, muzika ir šokis tradiciškai lydėjo Šiaulių žemaičių sueigą. Vieni prisiminė savo ryšius su didžiais Žemaitijos žmonėmis. Kiti papasakojo apie žemaičių kultūrai nuveiktus darbus.

Nuo 1989-ųjų nemažai nuveikta. Draugijos prezidentas Jonas Bartkus priminė, kad draugijos veikla prasidėjo unikalia iki šiol prisimenama Šiaulių žemaičio Kazimiero Almino iniciatyva – išleista pirmoji „nerublinė“ valiuta „Žemaitiu litaa“. Lengvosios atletikos manieže vykusioje mugėje prie įėjimo tada galiojusius rublius reikėjo išsikeisti į žemaitiškus litus. Išeinant pinigus buvo galima vėl atsikeisti. „Liko neatsiimtų per 2000 rublių. Žmonės mūsų žemaitiškus litus pasiliko atminčiai, o draugija gavo lėšų gyvavimo pradžiai“, - prisimena J. Bartkus.

Žemaičiai nėra radikalūs

J. Bartkus sako, kad „Saulaukis“ niekada nekurstė ir nekurstys žemaičius atsiskirti nuo Lietuvos: „Jokios politikos. Mes esame, kol turime savo papročius, tradicijas ir kalbą. Tai – svarbiausia“.

Žemaičių sueigoje buvo įteikti žemaičių pasai trims naujiems draugijos nariams. Taip pat pristatytas Žemaičių kalendorius, kuriame pažymėtos būtent žemaičiams atmintinos datos.

Tikėtina, kad tarp visų Žemaitijai svarbių datų greitai bus įrašyta dar viena – žemaičio kietabarzdžio Antano Kontrimo pergalė arba pralaimėjimas prieš Lietuvos valstybę. Šis vyras jau bylinėjasi dėl to, kad jam pase nebuvo leista įrašyti žemaičio tautybės.

Dėl pilietybės jis priekaištų sako neturįs, tačiau kodėl Lietuvos piliečiai rusai ar latviai gali Lietuvos pase įsirašyti savo tautybę, o žemaičiai – ne.

Šiaulių universiteto studijų prorektorius ir tikras žemaitis Juozas Pabrėža A. Kontrimui talkina teismų procese – įrodinėja, kad žemaičių šnekta yra daugiau nei tarmė ir turi visus kalbai būdingus požymius.

Asmeninio albumo nuotr.

DOVANA: Grynas aukštaitis Jonas Vareika (kairėje) neša žalią vainiką Šiaulių žemaičiams.

SVEČIAI: Šiemetiniai sueigos svečiai – folkloro ansamblis „Šatrija“ iš Luokės.

KALBA: Žemaitis Juozas Pabrėža primena, kad žemaičių šnekta yra daugiau nei tarmė – ji turi visus atskiros kalbos požymius.