
Naujausios

Antradienį Šiaulių universiteto (ŠU) bibliotekoje buvo kalbama žemaitiškai: Retų spaudinių skaitykloje pristatyta žemaitiškų knygų paroda, po pristatymo žemaičiai rinkosi į auditoriją kalbėtis savo kalba.
Skuodiškė ŠU bibliotekos bibliotekininkė Vida Steponavičienė rengdama parodą "Keravuokem sava buočiu šneka…" turėjo du tikslus: paminėti Žemaičių metus ir lankytojus pakviesti į Retų spaudinių skaityklą.
Skaitykloje saugomi lietuviški spaudiniai, išleisti iki 1945 metų, kitomis kalbomis – iki 1917 metų. Čia yra ir Jono Šliūpo archyvas, lietuvių išeivijos dokumentai.
"Man buvo labai įdomu, ką savo fonduose turime žemaitiško", – sakė Retų spaudinių skaityklos bibliotekininkė.
Seniausia parodos knyga – šiaurės žemaičių tarmės paminklu vadinamas Šv. Bonaventūros veikalo "Ziwatas Pona yr Diewa musu Jezusa Christusa" vertimas, išleistas 1759 metais Vilniuje.
Parodoje eksponuojamos Motiejaus Valančiaus, Dionizo Poškos knygelės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Žemaitės, Šatrijos Raganos kūriniai, parašyti jau lietuviškai.
"Nors Žemaitė rašė žemaitiškai, spausdinto Žemaitės žodžio taip ir nėra, – apgailestavo bibliotekininkė. – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos "Botanika" irgi buvo parašyta žemaitiškai, išleista lietuviškai."
Rengiant parodą, V. Steponavičienę domino, kokie kalbininkai, specialistai užsiima žemaičių kalba. Pagrindinės knygų autorių pavardės: Vladas Grinaveckis, Aleksas Girdenis, Juozas Pabrėža, Giedrius Subačius.
Rengdama parodą, V. Steponavičienė atsižvelgė ir į geografiją: vakarų žemaičių leidinių pritrūko, šiaurės – visi netilpo.
Į parodą bibliotekininkė įtraukė ir šiuolaikinę žemaitišką literatūrą, daugiausiai – grožinę: eilėraščius, apsakymus.
Ar skaitytojai ateina skaityti žemaitiškai? "Čia jau reikia specialiai susidomėjimo, – juokėsi V. Steponavičienė. – Juozas Pabrėža klausė, ar man lengva skaityti žemaitiškai. Sakiau, pasiimu vieną tekstą, visai lengvai, pasiimu kitą, garsiai skaitau, ir tai neatpažįstu kitą sykį. Juozas sako: "Truputį kitos tarmės paimi, užtat ir nesupranti."
Renginio dalyviams skuodiškė Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė žemaitiškai perskaitė Irenos Daubarienės eilėraštį "Tarmie gimtuoji".
Kalbėtis ir "keravuoti" žemaičių kalbą, paminėti Žemaitijos metus kvietė kalbininkas doc. dr. Juozas Pabrėža, išleidęs monografiją "Žemaičių kalba ir rašyba".
Žemaitiškų knygų paroda bibliotekoje veiks iki gruodžio 20 dienos.
