
Naujausios
Laukuose – gausybė kryžių
Į "Žaliųjų kryžių" akciją įsijungė žemdirbiai iš visos Lietuvos. Organizacinis štabas prie savaitgalį sudėliojo protesto akcijos planą ir preliminarias datas. Nuspręsta, kad žemdirbių akcija vyktų etapais ir startuoja nuo "Žaliųjų kryžių".
Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad savaitgalį prasidėjusi akcija turi tęstis mažiausiai mėnesį ir turi būti kuo masiškesnė – tik tokiu būdu gali pavykti atkreipti visuomenės dėmesį.
Anot A. Macijausko, pastaroji protesto akcija nukreipta ne paspausti apie papildomus mokesčius galvojančius politikus ar konkrečią partiją, o kreiptis į eilinius žmones, žemės ūkio produkcijos vartotojus, nes tik turint visuomenės palaikymą, esą galima tikėtis, kad politikai suklus.
Vienas iš pirmųjų į akciją įsijungė Kelmės rajono ūkininkas Martynas Puidokas. Jis savo plotuose, kurie driekiasi ne tik per Kelmės, bet ir Šiaulių rajonus jau pastatė keturis žalios spalvos kryžius. Jų artimiausiu metu ketina pastatyti ir dar daugiau.
"Visad norėjau savo prosenelio žemėje pastatyti kryžių ar koplytstulpį, bet niekad negalvojau, kad kryžių teks statyti ne prosenelio atminimui, o laidojamam žemės ūkiui", – sakė per 100 hektarų žemės dirbantis M. Puidokas.
Augintojo teigimu, į akciją aktyviai įsijungia visos Lietuvos ūkininkai. Kelmiškiai ir šiauliečiai taip pat labai aktyvūs: vakar visos kelio atkarpos Tytuvėnai–Šiauliai laukai, anot jo, buvo nusėti žalių kryžių.
Jei mano ūkis žlugs, kaip galvojate, ką aš padarysiu pirmiausia? Aš atleisiu žmones.
M. Puidoko teigimu, pasekti Vokietijos žemdirbių pavyzdžiu ir laukuose statyti kryžius paskatino tai, situacija Lietuvos žemės ūkyje esanti ypatingai prasta. Paskutiniai treji metai, kuomet augalininkystei buvo itin nepalankios gamtos sąlygos – tai gausūs, derlių išplaunantys lietūs, tai nesibaigianti sausra – iki kritinės ribos sumažino užauginamą derlių ir jo kokybę.
Papildomi mokesčiai, apie kuriuos vis garsiau kalbama valdžios koridoriuose, M. Puidoko nuomone, gali būti paskutinis kirtis prieš žemės ūkio sektoriaus mirtį.
Ūkininkui žinoma, kad žemdirbyste besiverčiančios įmonės pastaruoju metu dešimtimis atleidžia savo vadybininkus, vykdoma priverstinė optimizacija, kuri duoda žemės ūkiui tik žalą.
"Visi tik ir mato ūkininkus važinėjančius džipais, atseit turtingi. Bet ar kas susimąsto, kad tie džipai skirti važinėti po laukus?", – retoriškai klausė augintojas.
Pasigenda jaunimo
Kartu su dukra per 1 000 hektarų dirbantis Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas taip pat prisijungė prie "Žaliųjų kryžių" protesto akcijos. Augintojas pastatė penkis kryžius.
"Esmė – ne kryžių skaičius. Koks skirtumas. Esmė yra tai, kad iš žemdirbių yra tyčiojamasi, formuojama bloga nuomonė – tokie, anokie. O kai reikia pagalbos, akys kur krypsta?", – kartėlio neslėpė ne vieną dešimtmetį ūkininkaujantis E. Sasnauskas.
Jis įsitikinęs, kad žemės ūkio politika žlugdo, o nepadeda ūkininkams, visuomenė ir žemdirbiai yra priešinami.
"Nenaudokite roundapo, nedarykit to, ano, šito... Viską valdžia baigia atimti, dar liko nuimti akcizinį kurą ir europines išmokas. Taškas", – sakė augintojas.
Anot jo, kiek jaunimo žemės ūkyje beliko? Ar eis į žemdirbystę jauni žmonės, jei čia metai iš metų viskas žlugdoma: linininkystė jau sužlugdyta, pieno ūkiai žlugdomi.
"Ar yra dar parduotuvėse tikros grietinės, tikro pieno... Viskas iš pieno miltelių, iš palmių aliejaus, iš sojos!", – kalbėjo E. Sasnauskas.
Ūkininkas teigia, savo ūkyje įdarbinęs apie 50 žmonių. Vadinasi, 50 šeimų turi pajamas.
"Jei mano ūkis žlugs, kaip galvojate, ką aš padarysiu pirmiausia? Aš atleisiu tuos žmones, ir ir jie su visomis šeimomis atsidurs valstybės kišenėje", – sako E. Sasnauskas.
Jis įsitikinęs, kad žemės ūkio sektoriaus ateitimi turi būti suinteresuoti ne tik žemdirbiai, bet ir visa visuomenė.
Ūkininkas nemano, kad, tęsiant protesto akcijas, reikėtų į gatves išvažiuoti su traktoriais. Tačiau jei po tylios "Žaliųjų kryžių" protesto akcijos žemdirbiai laukuose ir toliau liks vieni, jis būtinai palaikys tokią iniciatyvą.
Meras kviečia diskutuoti
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras kryžiaus savo laukuose nestatė. Sako galvojantis, kad su kryžiais apskritai nederėtų juokauti.
"Tiesą sakant, dabartiniai protesto būdai man, ir kaip merui, ir kaip ūkininkui – nesuprantami", – sako A. Bezaras.
Jis įsitikinęs, kad tikrai dar galima rasti priemonių, kaip kalbėti, diskutuoti ir ieškoti kompromiso.
Meras penktadienį pats ketina vykti į žemės ūkio ministeriją ir ieškoti atsakymų žemdirbiams rūpimais klausimais. Atsakymus būtinai parveš į Šiaulius.
Neatmetama tikimybė, kad į Šiauliuose bus laukiamas ir žemės ūkio ministras, kuris susitikime su ūkininkais bus paprašytas atsakyti į juos dominančius klausimus.

Radviliškio žemdirbiai stato žalius kryžius
300 hektarų jungtiniame šeimos ūkyje dirbantis Radviliškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog radviliškiečiai žemdirbiai solidarizuojasi su kitais taikiai protestuojančiais žemdirbiais ir stato žaliuosius kryžius pačiose matomiausiose vietose: prie kelių Šiauliai-Panevėžys, Radviliškis-Tyruliai, Šeduva-Baisogala, kitur.
"Šia akcija mes nešame žinutę visuomenei ir politikams, kad žemės ūkiui tenkanti našta tampa nebepakeliama. Tie laukuose vis tankiau atsirandantys kryžiai simbolizuoja naikinamą kaimą ir sėkmingai naikinamą žemės ūkį. Kol kas mes matome tik tokias tendencijas.
Politiniai sprendimai, nauji mokesčiai smukdo žemės ūkį. Akcizų didinimas, norai didinti žemės mokestį, neadekvatus mokesčių "Sodrai" didėjimas, "raudonasis" kuras, kurį šildymui naudoja ir gyventojai ir kurio akcizas brangsta net apie 40 centų. Kas toliau?
Nauji mokesčiai, kuriuos siūlo Finansų ministerija, žemės ūkiui gali būti lemtingi, o kai kam – ir pražūtingi.
Niekas neįvertina to, kad treti metai iš eilės žemdirbiams buvo nepalankūs, visais šiais metais buvo paskelbta ekstremali situacija. Šiemet Radviliškio rajonas nuo gamtos reiškinių nukentėjo labiau, nei 2017 metais.
Mes nebegalim kentėti. Tokį puolimą, spaudimą ir net šantažą sunku iškęsti. Plius visuomenė yra supriešinta. Per valdžios viešųjų ryšių kanalus formuojama nuomonė, kad ūkininkai nemoka mokesčių.
Galiu patvirtinti: visus mokesčius mes mokame ir dar mokame "Sodros" mokestį nuo pelno, ko nėra versle.
Baisiausia, kad nauja mokestinė našta labiausiai smogs smulkiesiems ūkininkams, ypač "Sodros" mokesčiai. Stambiuosius tai palies mažiau, bet kuro akcizo didinimas, žemės mokestis – nuo jų niekas neišsisuks, koks tu bebūtum – didelis ar mažas. Tik tiek, kad didieji yra ekonomiškai stipresni ir lengviau pakels mokestinę naštą, jie turi daugiau resursų.
Naujovės labiau smogs gyvulininkytės sektoriui, kuris ir taip gyvena labai sunkiai. Kasmet galvijų sumažėja apie 17 tūkst vienetų ir po 5-6 metų šios šakos visai turėtų nelikti, jei nebus imamasi priemonių.
Kiti gyvulius laiko tik dėl to, kad turi įsipareigojimų bankams, Nacionalinei mokėjimų agentūrai.
Nukentės ir į modernizavimo projektus įsijungę jauni ūkininkai – jie rašydami verslo planą, susidėliojo pinigų srautus, paskolų grąžinimo grafikus. Tai kaip jiems laikytis tų verslo planų?
Šis protestas – tik pirmoji akcijos dalis. Dėl tolimesnių etapų organizacinis štabas rinksis lapkričio 15 dieną ir spręs, ką daryti, bet jau panašu, kad bus važiuojama ir su traktoriais, o vėliau rinksimės protestui ir Vilniuje.
Vienam tikslui jungiasi visos žemdirbius vienijančios organizacijos: uogininkai, pienininkai, ekologiniai ūkiai, grūdininkai. Negalima taip staigiai keisti mokesčių", – sako žemės ūkio politika nusivylęs ūkininkas.
Rajone ūkininkaujantis Benas Elzbergas redakcijai sakė šalia kelio Radviliškis-Pakruojis jau pastatęs du kryžius. Į akciją taip pat įsijungė kiti Aukštelkų seniūnijos ūkininkai, vienas paskui kitą statantys žaliuosius kryžius savo laukuose.
"Pastačiau kryžius, nes noriu kartu su kitais pasakyti, jog ūkininkai irgi yra žmonės, kuriantys darbo vietas, ir nereikia jų kasmet "skalpuoti" vis naujais mokesčiais.
Mes dirbame po atviru dangumi ir mūsų nelepina nei orai, nei kainos – kiekvieni metai tampa vis sunkesni.
Į bankrotą mes gal nenueisime, bet labiausiai siutina tai, kad nėra jokio stabilumo ir kaskart atsiranda vis naujų mokesčių", – redakcijai sakė ūkininkas, šeimos ūkyje kartu su tėvu dirbantis 400 hektarų.