Naujausios
Žemės savininkus valdžia paliko pelkėje
Šiauliuose vieni žemės savininkai siekia, kad Savivaldybė sumažintų žemės mokesčius už kaimo sodybinius sklypus, prijungtus prie miesto. Kiti savininkai bando išsikovoti miesto valdžios žadėtus kelius bei elektrą. Kelis dešimtmečius savo žemėje kurtis negali – teritorija apaugusi kemsynais, pelkėta ir neprivažiuojama.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Sklypai nenaudojami
Birutė Mikulskienė mamos dovanotus 20 arų žemės Lieporių mikrorajone 2005 metais atidavė Šiaulių miesto savivaldybei. Nebuvo kitos išeities: ši buvo užstatyta. Tuometinė valdžia pasiūlė sklypą teritorijoje prie Garažų gatvės. Planavo apleistą žemę atgaivinti: įrengti privažiavimus, nutiesti elektrą, statyti mokyklą, iškasti tvenkinį ir t.t.
Iki šiol sklypu naudotis moteris negali – privažiuoti neįmanoma, veši kemsynai. Savininkė jaučiasi apiplėšta – sklypą geroje miesto vietoje iškeitė į nenaudojamą.
„Buvau ir pas merą. Patarė braškes auginti. Jei kas malūnsparnį duotų, gal ir auginčiau, bet kad ir to gyvenamosios paskirties žemėje negalima“, – piktinosi B. Mikulskienė.
Prieš kone dvejus metus bandė žemę parduoti. Bet prikėjų pasiūlymas privertė apsigalvoti: už 20 arų – 25 tūkstančiai litų.
Tokių problemiškų sklypų mieste yra apie 700. Daugiausia jų suplanuota Naujojo Medelyno kvartale. Kita dalis išsidėstę prie Garažų bei Jakštaičių gatvių.
Mokėti nereikia ir kitiems
Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas sakė, kad sovietmečiu Naujasis Medelynas buvo skirtas medelynui veisti. Tik vėliau, pradėjus grąžinti žemę, teritorija pripažinta gyvenamąja.
Dar 2013 metais LŽSS Šiaulių skyrius kreipėsi į Seimo kontrolierių. Kėlė klausimą – kodėl sklypų be infrastruktūros savininkai, negalėdami naudotis savo nuosavybe, moka žemės mokestį?
Seimo kontrolierius konstatavo, kad taip pažeidžiama savininkų konstitucinė teisė. Savivaldybėje skubos tvarka buvo sudaryta darbo grupė. Sklypų, esančių minėtose trijose teritorijose, savininkai buvo atleisti nuo žemės mokesčio. Jo mokėti nereikėjo gyventojams, pateikusiems prašymą ir jį pagrindusiems argumentais.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje Taryba pritarė siūlymui, leidžiančiam gyventojus automatiškai atleisti nuo žemės mokesčio, jei minėtose teritorijose esantys sklypai yra be infrastruktūros.
„Žmonės, kurių dauguma pensininkai, už nenaudojamą žemę dešimt metų mokėjo po 200 litų už 20 arų. Nuo žemės mokesčio ir dabar atleisti tik tie, kurie pateikia prašymą. Tokių kasmet yra tik apie 60. Daugelis žmonių, ypač gyvenančių kituose miestuose, nežino, kad yra tokia galimybė. O Savivaldybė informacijos nenusiteikusi skelbti“, – sakė E. Danilovas.
Miestas turi užtikrinti infrastruktūrą
E. Danilovas teigia, kad Savivaldybė turi spręsti ir dėl infrastruktūros įrengimo. Tai daryti įpareigoja Vyriausybės nutarimas, priimtas 1997 metais. Užtektų pagrindinių privažiavimų, elektros stulpų ir melioracijos. Visa kita pasidarytų patys savininkai.
LŽSS Šiaulių skyrius dar kartą kreipėsi į Seimo kontrolierių. Jis šiuo metu nagrinėja skundą dėl Savivaldybės administracijos neveikimo įrengiant apleistuose sklypuose infrastruktūrą.
E. Danilovas sako, kad prireikus kreipsis ir į teismą, ir į prokūratūrą – prašys ginti viešąjį interesą.
Už sklypą mieste – 240 eurų
Su problemomis susiduria ir buvusių sodybinių kaimo sklypų, prieš kelis dešimtmečius prijungtų prie miesto teritorijos, savininkai. Anksčiau jie mokėjo už žemės ūkio paskirties sklypus, dabar mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypo rinkos vertės. Todėl už miesto žemę savininkai priversti mokėti gerokai daugiau.
Pavyzdžiui, Statybininkų gatvėje esanti sodyba anksčiau priklausė Verdulių kaimui. Pensinio amžiaus mamos sodybą prižiūrinčios seserys Genutė Kačinskienė ir Nijolė Liutkevičienė sakė, kad už miesto teritorijoje esančią žemę šiemet mokės 240 eurų (828 litus). Nors dar 2011 metais mokestis siekė 313 litų (90 eurų).
„Mamos pensijos neužtenka sumokėti. Gauna 180 eurų. Mokesčio mums nemažina. O kai jungė mus prie miesto, neklausė, ar norime“, – sakė Genutė.
Didelius sklypus vadina prabanga
LŽSS Šiaulių skyrius dar gegužės mėnesį Savivaldybei siūlė buvusių kaimo sodybų savininkams mažinti žemės mokestį. Įsikišus Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje pagaliau sulaukė atsakymo, pasirašyta Administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio.
Jame nurodyta, kad darbo grupė nusprendė nesiūlyti Tarybai sumažinti sodybiniams žemės sklypams taikomo žemės mokesčio.
„Darbo grupė mano, kad sumažinti mokestį nėra reikalo. Mieste dideli žemės sklypai yra vos ne prabangos dalykas. Jie nėra būtinybė. Juos galima suformuoti mažesniais sklypais, parduoti“, – įsitikinęs E. Bivainis.
Atsakyme taip pat paaiškinta, kad Taryba nuo žemės mokesčio atleido savininkus, turinčius sklypus Naujojo Medelyno kvartale, šalia Garažų ir Jakštaičių gatvių esančiose teritorijose.
„Nesakau, kad tose teritorijose problemų nėra. Yra. Bet neįsivaizduoju, kada galėtų būti įrengta infrastruktūra. Pirmiausia, ši teritorija turėtų būti nusausinta – išspręstos paviršinio vandens problemos“, – teigia Administracijos direktorius.
Ne Savivaldybės rūpestis?
Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas šiemet pradėtas rengti. Anot Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto Juozo Varapnicko, į planą Naujasis Medelynas, Garažų ir Jakštaičių gatvių teritorijos buvo numatytos įtraukti. Bet plano rengėjai „motyvuotai argumentavo, kad šio kvartalo problema nėra rengiamo specialiojo plano sudedamoji dalis ir problemų neišspręs“.
„Paviršinės, kitaip sakant, lietaus vandens nuotekos yra nuvedamos nuo urbanizuotų teritorijų. Naujasis Medelynas nėra išvystyta miesto dalis. Todėl nusausinti turbūt būtų neįmanoma. Kaip kitaip tai padaryti? Savivaldybė tokios patirties neturi. Ne miestas turėtų skirti pinigus tų sklypų infrastruktūrai. Jokie teisės aktai to miesto neįpareigoja“, – aiškino valdininkas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAŽADAI: Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas sako, kad čia, Naujojo Medelyno teritorijoje, dalindama gyventojams sklypus, Savivaldybė žadėjo įrengti ne tik kelius ir elektrą, bet ir pastatyti mokyklą, darželį.
SKLYPAS: Birutė Mikulskienė patikėjo valdininkų pažadais – sklypą Lieporių mikrorajone iškeitė į apleistą, juo nesinaudojo, bet dešimt metų už jį mokėjo.
MOKESTIS: Ši sodyba prieš kelis dešimtmečius prijungta prie miesto – už hektaro plotą žemės pensinio amžiaus sulaukusi moteris šiemet atseikės 240 eurų.
KLAUSIMAS: Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis sako neįsivaizduojantis, kada ir kaip septyniuose šimtuose nenaudojamų sklypų galėtų būti įrengta infrastruktūra.
