Naujausios
Žmogus uola išėjo Anapilin
Birželio 26 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, 1992 — 1993 metų Seimo Pirmininkas, ėjęs Prezidento pareigas, 1993 — 1998 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Prezidentas, dvyliktosios ir tryliktosios vyriausybių Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Žmogumi uola, politikos mohikanu vadinama asmenybė atliko daug prasmingų darbų savo šaliai. Ir, nepaisant politinių skersvėjų, jis visada turėjo daug šalininkų. 1993— iaisiais pirmuose Lietuvos istorijoje tiesioginiuose ir visuotiniuose Prezidento rinkimuose už jį balsavo rekordinis skaičius rinkėjų — politiku pasitikėjo 1,2 milijono rinkėjų.
Net ir nedalyvaudamas aktyvioje politikoje, jis išliko įtakinga politine figūra.
Kaip įvairiapusę asmenybę vertina buvę jo bendražygiai, jį pažinoję žmonės?
Ką pasakė, tą padarė
Vytautui JUŠKUI, inžinieriui, ekonomistui, Lietuvos politiniam veikėjui, buvusiam Šiaulių merui, kalbant apie ilgametį bendražygį, bičiulį Algirdą Brazauską, sunkiai pavyko sutramdyti emocijas:
— Sunku kalbėti... niekam ne paslaptis, Algirdas buvo nepaprastai šiltas žmogus.
Nepriklausomybės metais dirbau Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos pirmininku. A. Brazauskas tuo metu buvo Prezidentas. Vieną kartą iš jo kabineto „ištekėjo“ informacija apie nusikaltėlius. Po to mes susitarėme, kad man atėjus niekada niekas neužeitų į kabinetą. Ir tą jis šventai vykdė.
Dirbant Šiaulių meru, rūpėjo, kaip gauti Šiaulių arenai finansavimą. Gerai jį pažinodamas, žinodamas jo charakterį, atsivežiau darbo brėžinius, keturis storus segtuvus, nuėjau į kabinetą ir sakau: turime viską pasiruošę, mums reikia finansavimo. Pažiūrėjo: dokumentai yra ir be ilgesnių diskusijų nusprendė iš karto, kad pinigai privalo būti paskirti. Taip be Europos lėšų dar apie keturiolika milijonų gavome papildomai iš Vyriausybės.
Dar vienas epizodas dėl kelio Šiauliai — Radviliškis. Žūtbūt reikia kelią remontuoti, o Kelių direkcija atsisako padėti. Kaip tik tuo metu į Šiaulius atvyko A. Brazauskas. Aš tą raštą — paukšt ir pakišau. Pažiūrėjo ir sako: užsiimsiu, šitas kelias bus.
Šiandien tas kelias yra tiesiamas ir tvarkomas.
Ne vieną kartą teko kartu medžioti, Algirdas buvo labai taiklus šaulys. Be to, labai punktualus.
Dešiniosios jėgos mėgo kritikuoti jį už neryžtingumą. Sakyčiau, buvo atvirkščiai: jis niekada niekur nepuldavo kaip akis išdegęs. Visada apsvarstydavo, koks bus rezultatas, ir tiktai tada ryžtingai priimdavo sprendimus.
Neseniai jis taip pasakė: dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją lemia vienas trečdalis pasaulinės krizės ir du trečdaliai nemokėjimas ir nesugebėjimas valdyti šalies.
VERTYBĖS: Vytautas Juškus teigia iš Algirdo Brazausko pasisėmęs daug žmogiškosios išminties ir profesinės patirties.
Suvedė sportas ir žmona
Povilas MORKŪNAS, šiaulietis, Šiaulių miesto garbės pilietis:
— Man teko laimė iš gana arti pažinoti Algirdą Brazauską nuo studijų laikų Kauno politechnikos institute. Nors mokėmės skirtinguose fakultetuose, mus suvedė sportas: jis mėtė diską ir stumdė rutulį instituto rinktinėje, aš užsiiminėjau gimnastika, kartu vykdavome į varžybas.
Man tapus Šiaulių televizorių gamyklos direktoriumi, jis pradėjo dirbti Plano komitete, buvo atsakingas už ekonomiką. Teko daug bendrauti, tartis įvairiais klausimais.
Prisimenu jį kaip dalykišką, draugišką patarėją, ne kaip kokį viršininką. Kartu sukdavome galvas, ką daryti, kaip kokiam neplaniniam objektui, pavyzdžiui, „Tauro“ pionierių stovyklai, gauti medžiagų? Jo diplomatijos dėka visuomeninių objektų statyboms atsirasdavo ir plytų, ir cemento. Jam rūpėjo Lietuva, jos augimas, žiūrėjo, kad svarbiausi objektai ir pinigai nesikoncentruotų tiktai Vilniuje.
Man visada didelį įspūdį darė jo, kaip vadovo, rūpestis ir mūsų miestu, ir šalimi. Sakydavo: pastatykit ir turėsit, pasinaudokit Sovietų Sąjungos galiomis.
Teko bendrauti ir asmeniškai, nes mano žmona Birutė ir Algirdas Brazauskas — grupiokai. Jų grupė kartą arba net kelis kartus per metus rengdavo grupės susitikimus, kartu švęsdavo gimtadienius, vardadienius, na o aš, kaip prielipas arba „žentas“, irgi dalyvaudavau.
Būtent Algirdas buvo pagrindinis tų susitikimų organizatorius. Tai rodo jo šeimyniškumą, prisirišimą prie draugų, kurie nebuvo jokie įžymybės nei politiniai veikėjai, paprasti žmonės, su kuriais kalbėdavosi apie viską, tik ne apie partinius reikalus ir politiką.
A. Brazauskas buvo aukštos moralės ir kultūros, šiltas žmogus, nieko neužgaus, neįžeis. Tokį aš jį prisimenu.
RYŠYS: Povilą Morkūną, Šiaulių miesto garbės pilietį (dešinėje), ir Algirdą Brazauską suvedė sportas, vėliau profesinė veikla ir asmeniniai šeimos kontaktai.
Į valstybę žvelgė kaip ūkininkas
Vaclovas VINGRAS, Šiaulių miesto Tarybos narys:
— Man, kaip ir daugeliui žmonių, Algirdas Brazauskas buvo ir išliks itin ryški, savo veikla ir būdo savybėmis imponuojanti asmenybė. Prisimenu, jis labai pritarė Inžinierių namų idėjai Šiauliuose ir pats dalyvavo jų atidaryme.
Apskritai jam buvo svarbu kiekvieno naujo objekto Lietuvoje atsiradimas. Kad ir toks elementarus dalykas kaip miesto Tilžės gatvės (Karaliaučiaus gatvės atkarpos) vos poros kilometrų rekonstrukcija prieš maždaug aštuonerius metus arba vandenvalos įrenginių atidarymas Aukštrakiuose. Tada A. Brazauskas buvo Ministras Pirmininkas. Kas tiktai naujo atsirasdavo mieste, kiekvieną kartą jis specialiai atvykdavo pasveikinti šiauliečių, žengus dar vieną žingsnelį į priekį. Ne be reikalo daug kas jį vadino ūkininku gerąja to žodžio prasme.
Susidaro įspūdis, kad A. Brazauskas perėmė labai gerą užtaisą iš savo tėvų. Vienoje televizijos laidoje girdėjau jį pasakojant, kad šeima, kurioje jis augo, turėjo smetoniškosios lietuvybės dvasios.
Kalbama, kad jo požiūris į valstybę turbūt labiausiai buvo išreikštas Valdovų rūmų statyba. Galima kalbėti apie valstybę, ką nori, bet nieko konkretaus nepasiūlyti. O A. Brazauskui rūpėjo pastatyti rūmus, valstybės simbolį, kurie, man atrodo, po jo mirties įgis kitokią, labiau teigiamą prasmę.
A. Brazauskui teko patirti daug iššūkių ir išbandymų, nes laikotarpis, kuriuo gyveno ir dirbo, buvo ypač dramatiškas ir prieštaringas. Netgi jo oponentas Vytautas Landsbergis yra pripažinęs, kad A. Brazauskas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, ir to iš jo neatimsi.
DĖMESYS: Vaclovas Vingras, Šiaulių miesto Tarybos narys: „Algirdas Mykolas Brazauskas kiekvieną kartą atvykdavo pasveikinti šiauliečių, žengus dar vieną žingsnelį į priekį.“
Žurnalistai fotografavo Algirdą Brazauską ir Borisą Jelciną
Vakar užsienyje esantis Mindaugas STAKVILEVIČIUS, Šiaulių universiteto docentas, 1990— 1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — Atkuriamojo Seimo narys, buvo lakoniškas:
— Algirdas Brazauskas Lietuvai davė daugiau nei bet kuris kitas. Padorus, geras, išmintingas, puikus ūkio specialistas, inžinierius, gabus, įžvalgus politikas.
Iškalbingas faktas: kada mes buvome Tarybų Sąjungos liaudies deputatai, žurnalistai kalbindavo ir fotografuodavo du žmones — Algirdą Brazauską ir Borisą Jelciną.
Didžiausią įspūdį man darė A. Brazausko žmogiškumas: kokias pareigas beužimtų, su visais jis buvo atviras, šiltas ir nuoširdus. Asmenybė, kuri dirbdama stengėsi ir išnaudojo visas galimybes, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau.
INDĖLIS: Mindaugas Stakvilevičius, Šiaulių universiteto docentas, miesto Tarybos narys akcentavo A. Brazausko žmogiškumą.
Bus kalbama teigiamai, bet nebus herojus
Arūnas GUMULIAUSKAS, Šiaulių universiteto docentas, habilituotas istorijos mokslų daktaras:
— Sulig Algirdo Mykolo Brazausko mirtimi baigėsi mūsų istorijos epocha, kurią savotiškai įprasmino du aiškūs lyderiai: Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas. Lietuva buvo tarsi pasidalijusi į dvi dalis.
Reikia pripažinti, kad A. Brazausko indėlis į Lietuvos istoriją yra didelis, o jo laiką ir istorinę veiklą galima skirstyti į du etapus: iki ir po Nepriklausomybės paskelbimo. Būdamas Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius, jis elgėsi garbingai ir nestabdė tautinio atgimimo. Kitas jo vietoje gal tikrai būtų sustabdęs ir būtų pralieta daug kraujo, kaip atsitiko kitose tarybinėse respublikose. A. Brazausko diplomatija santykiuose tarp Maskvos ir Vilniaus labai pagelbėjo ir Lietuva išėjo į Nepriklausomybę su minimaliu aukų skaičiumi.
Po to, kai jis tapo Prezidentu, Premjeru, aš manau, kad jis vis dėlto nepadarė to, ko iš jo visi tikėjosi. Buvo padaryta klaidų, yra daug neatsakytų klausimų, kuriuos aiškinsis istorikai ir politologai. Šiandien sunku pasakyti, kaip tai paveiks jo įvaizdį.
Mano nuomone, apie A. Brazauską bus kalbama teigiamai, bet jis nebus herojus. Kodėl? Gali būti, jog A. Brazauskas nebesugebėjo sukontroliuoti jį supančių žmonių, kurie iš tikrųjų elgėsi egoistiškai. Tai lėmė, kad žmonių lūkesčiai nebuvo įgyventi, o šalis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Vienaip ar kitaip, A. Brazauskas suvaidino didžiulį vaidmenį ir taps simboliu, įeis į Lietuvos, Rusijos ir pasaulio istoriją kaip žmogus, išardęs Sovietų sąjungos Komunistų partiją.
PROGNOZĖ: Arūnas Gumuliauskas, docentas, habilituotas istorijos mokslų daktaras: „Aš manau, apie A. Brazauską bus kalbama teigiamai, bet jis nebus herojus.“
Kalbino Sigita STONKIENĖ, redakcijos archyvo nuotr.
Algirdas Mykolas Brazauskas
A. Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 dieną Rokiškyje. Vėliau Brazauskų šeima persikėlė gyventi į Kaišiadoris.
Baigė Kaišiadorių 1-ąją vidurinę mokyklą, studijavo Kauno politechnikos institute. 1956— 1957-aisiais dirbo Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos vyriausiuoju inžinieriumi, 1958-1962 m. -- Energetikos statybos tresto valdybos viršininku, 1962-1965 m. — Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų valdybos viršininku.
1965 m. A. Brazauskas tapo Lietuvos statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967- aisiais — Valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju.
1974 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
Nuo 1977 iki 1988 m. A. Brazauskas buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) sekretorius pramonės ir ekonomikos reikalams.
Prasidėjus atgimimui, 1988-ųjų spalio mėnesį A. Brazauskas tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi, tai yra faktiškuoju Lietuvos vadovu.
Jis dalyvavo masiniuose tautinio atgimimo renginiuose, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo programai. 1989 m. su Sąjūdžio pritarimu A. Brazauskas išrinktas Tarybų Sąjungos liaudies deputatu.
Jo vadovaujama partija 1989 m. atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990-ųjų gruodžio mėnesį vykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku.
1990 m. A. Brazauskas išrenkamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, tapo Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataru.
Kad Lietuva 1990 m. kovo 11 d. atkūrė nepriklausomybę be aukų–didelis ir A. Brazausko nuopelnas.
Pirmojoje nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėje A. Brazauskas buvo Ministrės Pirmininkės pavaduotojas.
Po 1992 m. rudenį vykusių Seimo rinkimų A. Brazauskas išrinktas Seimo Pirmininku. Pagal naująją Konstituciją laikinai pradėjo eiti Prezidento pareigas.
1993 m. vasario 14 d. vykusiuose Prezidento rinkimuose A. Brazauskas išrinktas valstybės vadovu. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, jis sustabdė savo veiklą LDDP.
1998 m. vasario 26 d. Prezidentas A. Brazauskas baigė kadenciją. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai atsisakė.
2001 m. pradžioje, susijungus Lietuvos demokratinei darbo ir Socialdemokratų partijoms, buvo išrinktas Socialdemokratų partijos pirmininku.
2000 m. Seimo rinkimuose A. Brazausko socialdemokratinė koalicija gavo daugiausiai vietų parlamente. Tačiau po rinkimų Prezidentas Vyriausybę pavedė formuoti centro dešinės politinėms jėgoms, sudariusioms Naujosios politikos bloką.
2001 m. birželį, suirus Naujosios politikos blokui, persiformavo Seimo dauguma. Socialdemokratai ir socialliberalai pasirašė bendradarbiavimo dokumentus. Naujosios daugumos Vyriausybę formuoti buvo pavesta A. Brazauskui.
Tų pačių metų liepos 12 d. A. Brazauskas pradėjo eiti dvyliktosios po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybės vadovo pareigas.
Po Seimo rinkimų 2004-ųjų gruodžio 14 d. Seime patvirtinus tryliktosios Vyriausybės 2004— 2008 m. veiklos programą, prisiekė naujoji koalicinė A. Brazausko vadovaujama Vyriausybė, kurioje veikė Darbo partijos, Socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos deleguoti ministrai.
Dėl susidariusios politinės padėties Ministras Pirmininkas A. Brazauskas 2006 m. gegužės 31 d. pranešė apie savo ir tryliktosios Vyriausybės atsistatydinimą.
A. Brazauskas Lietuvos Vyriausybės Ministro Pirmininko pareigose dirbo penkerius metus, tai -- ilgiausiai dirbęs Premjeras po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Jau nebūdamas vienu aukščiausių Lietuvos pareigūnų A. Brazauskas ir toliau aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, inicijavo ir globojo Valdovų rūmų projektą.
A. Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais: Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Jis taip pat yra pagerbtas daugelio užsienio valstybių aukščiausiais apdovanojimais.
Ekonomikos mokslų daktaras A. Brazauskas — Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo, Minsko humanitarinio, Kauno technologijos universitetų Garbės daktaras.
A. Brazauskas su pirmąja žmona Julija užaugino 1959 m. gimusias dukteris dvynes — Audronę Usonienę ir Laimą Mertinienę.
Antroji žmona A. Brazausko žmona Kristina yra verslininkė.
Pagal ELTA inf.
2004 metai, sausis: Premjero diena Šiauliuose. Aplankytos trys įmonės: Šiaulių tauro televizoriai„, “Baltik vairas“, “Šiaulių tauro kalvis“. “Visi turėtų dirbti taip, kaip dirbama Šiauliuose“, — tada sakė Ministras Pirmininkas A. Brazauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
2007 metai, liepa: Algirdas Brazauskas ir Vytautas Juškus Šiaulių arenos atidaryme. Baigęs kadenciją Prezidentas atidaryme kalbėjo: „Suspėjo tik vieni šiauliečiai. Mieli panevėžiečiai, klaipėdiečiai, kauniečiai, o kur jūs?“. Šalia — A. Brazausko žmona Kristina Brazauskienė.
Jono TAMULIO nuotr.
2002 metų rugsėjis: Tuometinis Premjeras A. Brazauskas atvažiavo į Šiaulių Karaliaučiaus gatvės atidarymą. gatvės rekonstrukcija valstybei kainavo 7 milijonus litų. „Pasijunti tarsi įvažiavęs į didelį miestą“, — gatvę gyrė A. Brazauskas.
2002 metų gegužė: Kairių sąvartyne prie Šiaulių — avarija: susikaupusios nuotėkos pralaužė apsauginį griovį ir ištekėjo į aplinką. A. Brazauskas atvažiavo ir pats, ir aplinkos ministrą atsivežė.
2005 metų spalis: Zokniuose karinių oro pajėgų aviacijos bazėje rekonstruoto atsarginio kilimo-tūpimo tako atidarymo ceremonija. Ministras Pirmininkas A. Brazauskas šmaikštavo: „Pirmiausia reikia naikintuvais paskraidinti statybininkus, kad patikrintų, ar take nėra duobių. Tada galima švęsti“.
LYDERIAI: Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (kairėje) ir Algirdas Brazauskas 1990 metų kovo 11-ąją.
Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr.
PALYDOS: Liaudies deputatų palydos į suvažiavimą sostinės Kalnų parke 1989 metų gegužės 20 dieną.
Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotr.
ANŪKAI: Prezidentas Algirdas Brazauskas su savo anūkais 1989 metais.
Vladimiro Gulevičiaus ELTA) nuotr.
