Naujausios
Žmonių gerumas neišmatuojamas
Gaisras, pelenais pavertęs Šiaulių rajone, Naisių kaime, gyvenančios daugiavaikės Reginos ir Valdo Žvigaičių šeimynos namus, suvienijo ne tik šio kaimo, bet ir apskrities žmones. Kaimynų dėka į dangų jau stiebiasi naujas spalio 11-osios naktį sudegusio namo stogas, žmonių iš visos apskrities paaukotais pinigais bus apšiltintos sienos. Kambariai bus apstatyti dovanotais baldais ir buitine technika.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Grįžtama į senas vėžes
Su Valdu Žvigaičiu susitinkame keli kilometrai už Naisių esančiame Sereikių kaime. Čia jis su žmona Regina ir trim mažamečiais vaikais po namus suniokojusio gaisro glaudžiasi motinos Sigitos Žvigaitienės namuose.
Gaisro metu savo atžalas iš ugnies apimto kambario išnešęs ir stipriai apdegęs 25 metų V. Žvigaitis išsitarė, kad jį tebekankina gyjančių rankų ir veido randų skausmai, o ant stipriai nudegusių kojų vis dar nesugijusios žaizdos. Tačiau tokį skausmą vyras sako jau galintis kentėti ir nekantrauja greičiau grįžti prie darbų.
Padegėlis „Šiaulių kraštui“ sako nė nesitikėjęs, kad aplinkui tiek gerų žmonių.
„Kaimynai subėgo gaisro naktį, padėjo užgesinti ugnį, aprengė mus, — sakė V. Žvigaitis. — Nežinau, kokiais žodžiais jiems padėkoti.“
Anot naisiškio, po „Šiaulių krašto“ publikacijos “Nelaimėje padeda visas kaimas“, kuriame buvo paskelbta jo šeimos banko sąskaita, sulaukta pagalbos ne tik iš vietinių gyventojų, bet ir iš gretimų kaimų, taip pat iš Šiaulių apskrities rajonų.
Gerumo — su kaupu
Jei kelios dienos po gaisro „Šiaulių kraštui“ apsilankius prie sudegusio namo šis panėšėjo į didelę laužavietę, dabar gaisro požymių nė nebematyti. Viską sunaikinusioje gaisravietėje dabar virte verda darbas: kyla medinės stogo konstrukcijos, dalį jų jau spėta užkloti plėvele.
Prie namo plušantys žmonės sako, kad darbai vyktų dar greičiau, jei ne subjurę orai — dabar kiekvieną rytą tenka gaišti laiką, kol išvalomas sniegas ir vanduo. Talkos trumpėja esą dar ir dėl to, kad greitai sutemsta.
Meškuičių seniūnės Jolantos Baškienės teigimu, surentus sudegusio namo stogą, bus pradėti mansardos sienų apšiltinimo darbai.
„Šiltinimo medžiagas pirksime ir darbus atliksime žmonių paaukotais pinigais, — sakė seniūnijos vadovė. — Kaimynai pasisiūlė patalkininkauti nemokamai.“
Anot J. Baškienės, nelaimės ištiktai šeimynai gyventojai paaukojo beveik pusketvirto tūkstančio litų — kas dešimt, kas dvidešimt, o kas ir visą šimtinę.
Tūkstantį litų skyrė „Norfos“ labdaros paramos fondas, šešis šimtus — Šiaulių rajono savivaldybė.
Seniūnė sulaukusi skambučių iš visos apskrities. Krašto žmonių gerumo dėka Žvigaičiai turės ir šaldytuvą, ir televizorių, ir virtuvės baldus. Štai iš Kelmės rajono paskambinęs geradarys pažadėjo dovanoti patalynės ir skalbimo mašiną. Vaikams netruks drabužių.
J. Baškienės teigimu, seniūnijoje surašyta visa eilė dovanotojų. Dėl vietos stokos padegėliams dovanojami daiktai bus renkami tuomet, kai juos bus galima vežti tiesiai į atstatytą namą.
„Dievo dovana tokių žmonių kraštas, — sakė seniūnė. — Nelaimės akivaizdoje supratau: gerumas nėra išmatuojamas, ir posakis “džiaugiasi lietuvis, kai kaimyno namas dega“ tikrai negalioja.“
Dėl paramos padegėliams geranoriški apskrities gyventojai kreipėsi ir į „Šiaulių kraštą“.
Gaisras
Valdo ir Reginos Žvigaičių namai pelenais virto spalio 11-osios naktį. Naisiškiai namų netekusiai šeimai pagalbos ranką ištiesė jau pirmosiomis minutėmis po nelaimės. Šiferio sproginėjimo prižadinti žmonės į gaisravietę rinkosi būriais — kas su kibirais, kas su kopėčiomis. Tik apatinius drabužius vilkinčius, nuo šalčio bei šoko virpančius padegėlius kaimynai suskubo parsivesti į namus, aprengė, iškvietė greitąją. Iš kaimynų namų apdegęs V. Žvigaitis ir smalkėmis apsinuodiję mažyliai — du keturmečiai sūnūs ir dvimetė dukra — išgabenti į ligoninę.
Labiausiai per gaisrą nukentėjo tris vaikus, žmoną, močiutę ir brolį iš liepsnojančio namo išgelbėjęs V. Žvigaitis. Jis patyrė sunkius rankų, kojų, krūtinės ir veido nudegimus. Nuo galvos iki kojų sutvarstytas vyras ligoninėje gydėsi devynias paras.
TALKA: Namo mansarda kyla kaip ant mielių. Meistrams talkina ir kaimo žmonės.
LAIMĖ: Valdas Žvigaitis sako, kad didžiausia laimė — nelaimėje sulaukti pagalbos. Vyrui vis dar maudžia nudegusias kojas, tačiau dabartinis skausmas, palyginti su tuo, kokį teko kęsti gaisro naktį, esą tik smulkmena.
ŽINIA: Sūnų Valdą su šeima po gaisro priglaudusi Sigita Žvigaitienė teigia iki šiol negalinti pamiršti gaisro nakties. Galvoje tebeskamba moterį prižadinęs naktinis skambutis ir žinia apie sūnų užklupusią nelaimę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAGALBA: Sekmadienio naktį ugnies nusiaubtą namą jau kitą dieną aptvarkė kaimynai — surinkti nuodėguliai, išvalyta aplinka.
Jono TAMULIO nuotr.
