Naujausios
Žmonių gerumas šviesina senolės gyvenimą
Kuršėnuose, Sodžiaus gatvėje, kilęs gaisras supleškino 83-ejų Janinos Bagaslauskienės namą. Nevaikštančią, neįgalią, per gaisrą dūmais smarkiai apsinuodijusią moterį iš ugnies išgelbėjo, o po ligoninės reanimacijos ir savo namuose priglaudė kaimynai.
Padegėlė jaučia didelį dėkingumą žmonėms už gyvenimą, ir neranda žodžių, kokiais galėtų jiems atsidėkoti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Ačiū kaimynams
Kalbėdama apie juos, savo kaimynus, namų netekusi moteris negali sulaikyti ašarų. Nelaimės dieną būtent kaimynai, Sodžiaus gatvės gyventojai, ją pro langą ištempė iš dūmuose skendinčio namo, iškvietė greitąjį.
Po gydymo išleista į nebesančius namus J. Bagaslauskienė ir vėl neliko viena: kaimynai pasirūpino, kad turėtų, kur grįžti. Kaimynės Rimutės dėka prieš metus kojos netekusi senolė turi ne tik savo kambarį, bet ir yra aprūpinta.
Po ne tik namo sienas, bet ir visą buitį, drabužius, vaistus prarijusio gaisro kaimynystėje gyvenantys žmonės padegėlei neša maisto produktų, drabužių, kitų būtiniausių daiktų, kas dieną lanko.
„Labai geri žmonės. Aplinkui nėra nė vieno, kuris blogas būtų. Arba negerų aš nesutikau. Kai pagalvoju, aš nieko gero žmonėms nepadariau, o jie tokie geri. Nežinau, kaip galėčiau jiems atsilyginti“, – nelaimės ištiktos senolės žodžiai ir ašarotos akys paliečia pačią širdį.
Viltis – draudimo išmoka
J. Bagaslauskienė svajoja turėti savo namus. Greičiausiai tai bus gyventi pritaikytas statybinis vagonėlis. Jai labai svarbu, kad jis būtų pastatytas senojo namo, kuriame gyveno nuo 1963 metų, vietoje.
Prieš kelias dienas kuršėniškės aplankyti atvažiavo Kaune gyvenantis vienintelis anūkas, žuvusio jos sūnaus sūnus.
Abu paskaičiavo, kokią sumą po gaisro galėtų išmokėti draudimas ir ar užtektų išmokos minėtam statybininkų vagonėliui įsigyti.
Senąjį namą nuo visokių nelaimių moteris draudė gal jau kokius penkiolika metų.
Draudimu iš 503 litų pensijos apsirūpindavo ne dėl ugnies, o labiau dėl stiprių, nuo Ventos pusės atakuojančių vėjų, jei šie imtų ir nuplėštų trobos stogą. Dabar atrodo, kad gaisro reikėjo saugotis labiausiai.
Į Senelių namus neįgaliojo vežimėlyje judanti moteris dar nenori – sako ten nebus pati sau šeimininkė. Tad kol jėgos leis, dar norėtų pagyventi savo sodyboje.
Iki gaisro vežimėliu jai pavykdavo apsisukti virtuvėje, pačiai pasigaminti valgį, atlikti svarbiausius buities darbus. O maisto iš parduotuvės, malkų iš malkinės, kitko suvaikščiodavo kaimynai ir neįgalią šeimininkę lankiusi socialinė darbuotoja.
Į kiemą vežimėlyje sėdinčią moterį išveždavo irgi kaimynai.
Gyvenimas nelepino
Gyvenimas, pasakoja 84 gyvenimo metus skaičiuojanti senolė, ją ne kartą vėtė ir mėtė. 1974-aisiais palaidojo vyrą, liko viena su dviem vaikais. Paskui ištekėjo. Už girtuoklio, prieštaravusio, kad studijuojantys vaikai į namus parvažiuotų. Tokio teroro neapsikentusi išsiskyrė.
Palaidojo motociklo avarijoje žuvusį sūnų, jam tebuvo 22 metai. Tada savo namuose priglaudė marčia turėjusią tapti besilaukiančią merginą. Vėliau priglaudė ir užaugino vos dvejų metukų anūką. Šiandien Stasiui – 34-eri, ir jis vienintelė senolės paguoda.
Praėjusių metų kovą J. Bagaslauskienė neteko kojos. Gydytojų verdiktas buvo griežtas: koją būtina amputuoti, kitaip iškilusi grėsmė gyvybei.
„O dabar dar ir gyvenimas sudegė...“ – žodis užsikerta senutės gerklėje. Po apsinuodijimo dūmais jai vis dar sunku kalbėti.
Išgelbėjo kaimynai
Gaisras kilo gegužės 20-osios rytą. Buvo saulėta diena, tad, pasakoja, nusprendusi išsiskalbti „čecholus“. Įjungta skalbyklė sukosi, sukosi ir staiga sustojo.
„Laukiu, kol vėl pradės suktis. Neturėjau proto išeiti į prieangį pažiūrėti elektros dėžutės. Kai pamačiau, buvo per vėlu. Liepsnojo visas prieangis, liepsna jau buvo įsikibusi į lubas, visur pilna dūmų. Degė viskas“, – šiurpias nelaimės detales pasakoja padegėlė.
Neįgaliojo vežimėliu išvažiuoti pro duris į lauką nebebuvo galimybės, be to, nuo prieangio lubų krito nuodėguliai. J. Bagaslauskienė nuvažiavo į kambarį, šiaip taip prasibrovė prie lango. Visur buvo pilna dūmų.
Ji sėdėdama pamėgino atidaryti langą, tačiau nesėkmingai. Nebegalėjo įkvėpti, dūmai graužė ne tik akis, bet ir gerklę.
Staiga senolė išgirdo lango stiklo dužesį, kažkas griebė už rankos, ėmė traukti pro langą.
Dabar nelaimėlė žino, kad gelbėtojai – trys prie degančio namo lango stiklo priglaustą jos ranką pastebėję kaimynai. Vyrai nunešė beveik nebekalbančią moterį į saugią vietą kitame kieme ir iškvietė greitąją.
Medikai J. Bagaslauskienei diagnozavo stiprų apsinuodijimą dūmais ir kelias dienas gydė reanimacijoje.
Grįžusi iš ligoninės pas kaimynę Rimą Grišiūtę padegėlė prie savo namo kol kas nenukako. Sako, bijanti pamatyti, kas liko iš jos gyvenimo. Kaimynai pažadėjo ją vežimėliu kurią dieną ten nuvežti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KAIMYNAI: Jei ne kaimynai, įsitikinusi 83 metų Janina Bagaslauskienė, šiandien jos nebebūtų.
SVAJONĖ: Namų ir sveikatos dėl gaisro netekusi kuršėniškė Janina Bagaslauskienė glaudžiasi pas geranorišką kaimynę.
NUODĖGULIAI: Po gaisro, kurio priežastis elektros instaliacijos gedimas, senolės namas virto nuodėgulių krūva ir tinkamas tik nuversti.
