Naujausios
Žmonių palaikus atkasė ekskavatorius
ARCHEOLOGĖ: „Baisu, kiek galime rasti palaikų...“
Šiaulių pramonės parke tiesiant kelią šalia 1941–1944 metų masinių žudynių vietos ekskavatorius išvertė žmonių kaulų. Sustabdyti darbai, vakar pradėti archeologiniai tyrimai. Gali tekti iškelti ir perlaidoti šimtus palaikų. Savivaldybei tai dar vienas galvosūkis, nes 32 milijonų litų vertės projektas ir taip vėluoja.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Išriedėjo kaukolė
Vakar darbininkai, talkinantys archeologams, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog klojant vandentiekio vamzdžius ekskavatorius iškasė žmogaus kaukolę.
„Nuotekų vamzdžius paklojome – nieko neradome, o šalia pradėjome kloti vandentieko vamzdžius – ir išriedėjo kaukolė“, – pasakojo vyrai.
Darbai vykdomi pagal Pramonės parko antrojo etapo infrastruktūros įrengimo projektą. Kelias tiesiamas šalia buvusios masinių žudynių vietos. Ji aptverta, pažymėta memorialine lenta.
Ši paminklinė teritorija įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Paveldosaugininkai prieš kelias dienas darbus sustabdė. Savivaldybei nusiuntė raštą, jog pagal įstatymų nuostatas sudarytų komisiją.
„Tarybiniais laikais teigta, jog čia gali būti per 700 palaidojimų, – sakė Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vadovas. – Vokiečių okupacijos metais čia šaudyti ir užkasti kaliniai. Bet nėra iki galo istoriškai ištirta, kas ir kiek žmonių čia iš tiesų sušaudė.“
1944 metais pagal liudininkų parodymus vieta buvo nustatyta.
„Bet, matyt, ji nėra tiksli, – sakė R. Budrys. – Rengiantis projektui buvo atlikti archeologiniai tyrimai, bet tada palaidojimų nerasta.“
Jo teigimu, dabar yra tik du variantai: iškelti ir perlaidoti palaikus, kiek jų bus rasta, arba koreguoti projektą.
„Baisu, kiek galime rasti“
Tyrimus su talkininkais atlieka archeologė Audronė Šapaitė. Ji tiria plotą, kuris reikalingas trasai tiesti.
„Baisu, kiek galime rasti palaikų – panašu, kad daug, – sako ji. – Pirmą duobę atkasėme, jau atidengėme kaulų, vieną – su batu, radome šovinį, gilzių.“
Ji rodo bylą, kurioje užfiksuoti duomenys pagal 1944 metais spalį atliktą tyrimą nacių žiaurumams ištirti. Tyrimui vadovavo NKVD.
Pagal liudininkų parodymus tada buvo atkastos duobės su žmonių palaikais. Surašytas aktas, o duobės vėl užkastos.
Naciai iš Šiaulių kalėjimo kalinius vežė ir šaudė per kelis etapus: 1941 metais, 1942–1943 metais ir 1944 metų liepą, prieš rusams užimant Šiaulius.
Iš viso aštuoniose duobėse, kurios 7–15 metrų ilgio bei 3–3,5 metro pločio, buvo užkasta 732 sušaudyti žmonės.
Atkasus duobes kai kurių nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos.
„Rado raštelių su pavardėmis kišenėse ar artimieji atpažino, – pagal bylos duomenis pasakojo A. Šapaitė. – Įrašyta vieno ruso, vieno žydo, keturių lietuvių pavardės.“
1960 metais giminėms buvo leista perlaidoti artimųjų palaikus.
„Trasa iš pradžių buvo suplanuota per pačią paminklinę teritoriją, – prisiminė A. Šapaitė. – Bet nebuvo leista to daryti, projektuotojai pasuko trasą šalia, darėme tyrimus, bet palaidojimų neradome, o dabar kaip tik tame posūkyje rasta kaukolė.“
Savivaldybei – galvos skausmas
Eduardas Bivainis, Savivaldybės administracijos direktorius, „Šiaulių kraštui“ teigė jau pavedęs sudaryti komisiją.
Jos sudėtį turi tvirtinti miesto Taryba. Tarybos posėdis, numatoma, vyks liepos 9 dieną.
„Skubame, kad klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, – sakė direktorius. – Ką reikės daryti su atrastais palaikais, nežinau. Komisija, specialistai turės pasakyti.“
Projektas turi būti baigtas iki šių metų spalio mėnesio. Darbų vertė 32,6 milijono litų.
Projektas įgyvendinamas iš europinės paramos lėšų. Jeigu nebus laiku baigtas, Savivaldybei gresia grąžinti europinę paramą.
Pagal projektą turi būti nutiestas 2 kilometrų kelias ir įrengta parkui reikalinga infrastruktūra. Trys mėnesiai liko, o darbų pabaigos nesimato.
Su rangovu UAB „Meyer & John“ sutartis buvo pasirašyta dar 2013 metų rugsėjį. Bet rangovas darbus pradėjo tik 2014 metų vasarai įpusėjus. Dėl finansinių sunkumų darbai vėlavo ir vėluoja.
„Neprarandame vilties, kad projektas bus laiku baigtas“, – teigia direktorius.
Būtinybė atlikti archeologinius tyrimus – nauja kliūtis. Bet, E. Bivainio nuomone, neišeis ja motyvuoti, kad projekto įgyvendinimo terminas būtų pratęstas.
„Deja, niekam tai nebus įdomu, – mano direktorius. – Gausime atsakymą, kad reikėjo anksčiau tyrimus atlikti. Kartais būna stebuklų, bet turime tik kuo greičiau patys suktis, sudaryti komisiją, kad pasiūlytų sprendimus, ir darbai tęstųsi.“
Jono TAMULIO nuotr.
ARCHEOLOGAI: Archeologai neabejoja. jog atkasta palaidojimo duobė – jau pirmą tyrimų dieną aptiko žmonių kaulų dalis.
DARBAI: Klojant vandentiekio vamzdžius išriedėjo žmogaus kaukolė.
ATMINTIS: Ant tiesiamo kelio kelkraščio – paminklinė lenta. Ji žymi buvusių masinių žudynių vietą, kurioje sušaudyta ir užkasta per 700 žmonių.
RADINYS: Atkastas nesuiręs batas.
DAIKTAI: Archeologai palaidojimo duobėje rado šią sagą, taip pat – šovinį, gilzių.
TYRĖJA: Archeologė Audronė Šapaitė mano, kad bus rasta daug palaikų.
ŽUDYNĖS: 1944 metais buvo atkastos ir nufotografuotos duobės su sušaudytų žmonių palaikais.
