Naujausios
Rugsėjo 20 dieną Prezidentas Gitanas Nausėda Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus siūlymu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo trisdešimt Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus per nacių okupaciją.
Apdovanotieji gelbėtojai karo metais gyveno Kauno, Alytaus, Kupiškio, Jurbarko, Raseinių, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės, Zarasų miestuose ir rajonuose.
Nuo pat pirmųjų nacių okupacijos dienų ilgametis Šiaulių miesto Tarybos narys, Šiaulių Šv. Jurgio parapijos klebonas Justinas Lapis kartu su kitais žinomais Šiaulių visuomenės atstovais kreipėsi į okupacinę valdžią, bandydamas užtarti persekiojamus Šiaulių žydus. Nors ir susilaukė grasinimų susidoroti, J. Lapis tapo aktyviu žydų gelbėjimo operacijų dalyviu. Jis krikštydavo iš geto išneštus vaikus, padėdavo gauti žydams suklastotus dokumentus, ieškojo žydų vaikams ir suaugusiems slapstymo vietų.
Eugenija ir Viktoras Pekarskiai ir jų dukra Neonila Pekarskytė-Pakalniškienė Radviliškyje nuo mirties gelbėjo Lėją Šeštokienę ir jos sūnų Anatolijų. Dėl kaimynų įtarimų Lėja Šeštokienė keturis kartus turėjo keisti slapstymosi vietą. Pekarskiai vis surasdavo Lėjai laikiną prieglobstį pas patikimus žmones ir visi laimingai sulaukė nacių okupacijos pabaigos.
Kiti apdovanotieji: Marija Adomaitytė, Povilas ir Paulina Aleknai, Marija Balčiauskienė, Zosė Andraitienė, Stanislovas ir Petronė Ambrozaičiai, Pranas ir Petrė Bandzinai, Simas Endrikis, Jonas Norkus, Antanina ir Jonas Puišiai, Juozas ir Ona Stirbiai, Kazimieras ir Salomėja Kondelevskiai, Pečiulių šeima, Račiūnų šeima, Jonas Vaitkus, Juozas ir Zofija Ramanauskai.
Kiekvieną rugsėjį, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbiamas per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimas. Prisimenami ir žydų gelbėtojai, kurie nepaisė mirtino pavojaus ir gelbėjo pasmerktuosius.
1992–2023 metais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus siūlymu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1 663 Lietuvos žydų gelbėtojai.
