
Naujausios
Žvejai tampa atsakingesni
Pernai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai nustatė 293 mėgėjiškos žūklės vidaus vandenyse taisyklių pažeidimus. 27 iš jų buvo šiurkštūs – žuvys gaudytos draudžiamais įrankiais arba draudžiamu būdu. Visgi pareigūnai pastebi, kad žvejai tampa sąmoningesni, atsakingesni ir pažeidimų kasmet daro vis mažiau.
Dažniausias pasitaiko neturinčių leidimo žvejoti
ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Valentas Vaičiūnas lygina praeitų ir šių metų pirmųjų ketvirčių rezultatus. Pernai per pirmą ketvirtį buvo nustatyti 103 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimai, o šių metų pirmą ketvirtį – 80 pažeidimų.
„Dažniausiai pasitaiko žvejų, kurie žuvauja neturėdami mėgėjo žvejybos leidimo žvejoti tame tvenkinyje ar ežere. Pasitaiko ir tokių žvejų, kurie turi žvejybos leidimą žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose, o žuvauja išnuomotuose ir atvirkščiai“, – vardija V. Vaičiūnas.
Gegužę ŠRAAD Plungės rajono agentūros pareigūnai reido metu aplankė 25 vandens telkinius ir sutiko daugiau kaip 100 žvejų. Ne visi turėjo mėgėjų žvejybos leidimus. Daugiausiai nedrausmingų žvejų, net septyni, žvejojo Tvėrų tvenkinyje, keturi pažeidimai nustatyti prie Kulių kaimo tvenkinio, po du pažeidimus prie Alsėdžių kaimo tvenkinio ir Ešerinio ežero, vienas pažeidimas – prie Varkalių tvenkinio. Iš viso 16 žvejų neturėjo įsigiję leidimų žvejybai.
Visi pažeidėjai žuvies sugavę neturėjo, be to, pažeidimus padarė pirmą kartą, tad jiems surašyti nutarimai dėl administracinio nusižengimo ir skirti įspėjimai.
Kenkia gamtai ir sau
Pasak V. Vaičiūno, pamiršdami, o gal ir specialiai neįsigydami vos kelis eurus kainuojančio leidimo, žmonės kenkia ir sau, ir kitiems žvejams – neprisideda prie žuvų išteklių atnaujinimo ir saugojimo, žvejybai reikalingos infrastruktūros pagerinimo, pavyzdžiui, valčių nuleidimo vietų įrengimo.
Žvejodamas be leidimo nemažą materialinę žalą gali patirti ir pats žvejas.
Jeigu žvejoja neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo ir sugauna žuvį, jo laukia bauda iki 40 eurų. Be to, tektų atlyginti gamtai padarytą žalą ir atsisveikinti su žvejybos įrankiais ir valtimi, jei žvejojama iš jos. Už sugautą lyną ar karšį tektų sumokėti po 60 eurų, kiekvienos plėšrios žuvies (lydekos ar sterko) sugavimas kainuotų po 145 eurus.
Didžiausia žala gamtai ir žuvų ištekliams padaroma gaudant žuvis neršto metu.
Ne laiku sugauta žuvis kainavo brangiai
Pernai gegužę ŠRAAD gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai surengė reidą Radviliškio rajone ir sulaikė vyrą, sugavusį sterką.
Plaukdami tarnybine motorine valtimi gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai Vaitiekūnų tvenkinyje tikrino mėgėjų žvejybos įrankiais žvejojančius žvejus.
Patikrinus Panevėžio rajono gyventojo valtį, buvo aptiktas pririštas sterkas. Kadangi pernai pavasaris buvo šaltas, jų žvejyba nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. buvo draudžiama.
Žvejys nusižengė ir tuo, kad žvejojo draudžiamu būdu – iš guminės valties su spiningu.
Už taisyklių pažeidimą gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu. Taigi, aplinkosaugininkai paėmė žvejo valtį, elektrinį variklį, akumuliatorių ir spiningą. Piliečiui dar teko sumokėti ir beveik 160 eurų už ne laiku sugautą sterką.
Tinklų mėgėjai
Nors pažeidimų vis dar pasitaiko, kartais ir šiurkščių, tačiau žvejų požiūris, pasak V. Vaičiūno, keičiasi į gerą pusę, žymiai sumažėję pažeidėjų, gaudančių žuvis draudžiamais įrankiais ar draudžiamu būdu.
Šiemet balandžio pabaigoje ŠRAAD pareigūnai sulaikė du vyrus, kurie su tinklu žvejojo Telšių rajone, Sukončių hidroelektrinės tvenkinyje.
Vyrus, su tinklu išsiruošusius žvejoti, Tryškių miestelyje pastebėjo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Jis apie galimus pažeidėjus pranešė ŠRAAD Telšių rajono agentūrai. Aplinkosaugininkai atvyko prie Sukončių tvenkinio ir surengė pasalą. Pareigūnai ilgą laiką stebėjo žvejybą. Du vyrai plaukiojo valtimi, užmesdavo tinklą, grįždavo į krantą, po to vėl plaukdavo.
Apie brakonierius buvo informuoti ir ŠRAAD gyvosios gamtos inspektoriai. Jie ir sulaikė po žvejybos namo susiruošusius brakonierius. Tryškių miestelio gyventojai turėjo tinklą ir sugautą laimikį: 8 karšius ir 8 lynus.
Už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius, abiem vyrams surašyti protokolai. Jiems gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų. Teks atlyginti 960 eurų gamtai padarytą žalą. Taip pat konfiskuoti ir žvejybos įnagiai – tinklas ir valtis.
Teritorijas žvalgo iš sraigtasparnio
Pastaraisiais metais stiprinti aplinkosauginę kontrolę padeda ir teritorijų žvalgymas iš sraigtasparnio. Čia ŠRAAD pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie reidus iš oro padeda surengti kelis kartus per metus.
Šiemet balandžio mėnesį kariškių pilotuojamu sraigtasparniu apžiūrėtos Šiaulių, Kelmės, Telšių, Mažeikių ir Akmenės rajonų teritorijos. Didelis dėmesys buvo sutelktas į vandens telkinius, medžioklės plotus. Ieškota ne tik tinklų ir brakonierių, bet stebėtos ir pakrantės, ar nėra transporto priemonių, tvorų, neteisėtų arimų.
Pasak į padangę kilusių pareigūnų, situacija kardinaliai keičiasi. Jei prieš keletą metų būdavo pastebimos užterštos teritorijos, nelegalūs karjerai, aptvertos pakrantės ir ežeruose užmesti tinklai, tai šiai dienai to nėra. Reido metu užfiksuoti tik keli smulkūs aplinkosauginiai pažeidimai.
Užs. Nr. 384016
ŠRAAD archyvo nuotr.