
Naujausios
Įamžintas J. Šarausko atminimas
Lentelė su nauju pavadinimu iškilmingai atidengta šeštadienį, dalyvaujant gausiam būriui pulkininko J. Šarausko artimųjų. Jų iš įvairių šalies kampelių suvažiavo apie 70. Dalyvavo rajono, Baisogalos seniūnijos vadovai, Seimo, rajono Tarybos nariai.
Į gatvės pervardijimo ceremoniją atžygiavo ir būrys Lietuvos šaulių sąjungos atstovų, iš Telšių atvyko grupelė ten veikiančios Juozo Šarausko skautų vyčių draugovės narių.
Savo dėdę, mamos brolį J. Šarauską, prisiminęs vilnietis Linijus Baškys tikino: nedaug Lietuvoje buvo šeimų, kuriose iš dešimties vaikų penki buvo Lietuvos kariai, keturi iš jų – karininkai. Viktorijos ir Antano Šarauskų šeima buvo būtent tokia.
"Esame pakylėti, kad taip bus įamžintas mums brangaus žmogaus, daug prisidėjusio kovojant už Lietuvos nepriklausomybę, atminimas. Iki šiol J. Šarausko vardu buvo pavadinta tik skautų draugovė. Dabar šį vardą turės ir gatvė Baisogaloje", – savo ir artimųjų vardu džiaugėsi L. Baškys.
Jo sūnus Aidas pakvietė visus susirinkusiuosius apžiūrėti pulkininkui J. Šarauskui ir jo giminei skirtos parodos.
Pasak A. Baškio, parodoje – keletas iš Karo muziejaus gautų J. Šarausko asmeninių daiktų bei jo portretas, o taip pat – giminės nuotraukos, atgaivinus 1988 metų giminės susitikimo nuotraukų stendą.
Buvęs Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, daug prisidėjęs, kad mieste atsirastų J. Šarausko vardo gatvė, sakė, jog teko pasukti galvą, nusprendžiant, kuri gatvė galėtų būti pavadinta šio garbaus kraštiečio vardu.
"Manau, jog buvo pasirinktas tinkamiausias variantas – šioje gatvėje įsikūrusioje gimnazijoje vaikai mokosi istorijos. Tikiu, kad jie norės sužinoti ir apie tai, kas buvo J. Šarauskas, ką jis padarė šalies labui.
Turime didžiuotis, kad mūsų apylinkėse gimė ir augo toks garsus žmogus. Neatsitiktinai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, lankydamasis Baisogaloje, aplankė ne tik Komaro dvarą, bet ir Šarauskų giminę. Taip išskirtinai jis pagerbė šeimą, kuri užaugino tokį žmogų", – istorinius faktus prisiminė R. Kalvaitis.
"Naujas šios gatvės pavadinimas yra ir mūsų skautų istorijos įprasminimas, nes šalia savo kariškos bei šaulio veiklos, J. Šarauskas buvo ir faktinis Lietuvos skautų sąjungos vadovas.
1930 metais Prezidentas A. Smetona jį paskyrė vyriausiuoju Lietuvos skautų sąjungos vadu, o nuo 1935 metų jis ėjo Lietuvos skautų brolijos vado pareigas", – istorinius faktus prisiminė Telšių Juozo Šarausko skautų vyčių draugovės atstovas.
Turtingos biografijos žmogus
J. Šarauskas gimė 1894 metais sausio 20 dieną Komariškių vienkiemyje, Baisogalos valsčiuje. Baisogaloje jis baigė ir pradžios mokyklą.
Kariškio kelią pradėjęs 1914 metais, 1918 metais jis savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas Kėdainių srities apsaugos viršininku, 1919 metais – karo komendantu.
1919 metų sausio–lapkričio mėnesiais dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermontininkais.
1920 metais jam suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. Tais pačiais metais J. Šarauskas perkeltas į 12 pėstininkų Kauno pulką, paskirtas kulkosvaidžių kuopos vadu, vėliau – bataliono vadu.
1922 metais baigė Aukštuosius karininkų kursus ir buvo perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą skyriaus viršininko padėjėju.
1923 metais dalyvavo Klaipėdos išvadavime, buvo sukilėlių štabo viršininko padėjėjas, tais pačiais metais pakeltas į majorus, 1930-aisiais – į pulkininkus.
1924 metais jis įsijungė į šaulių veiklą bei dalyvavo skautų rėmimo draugijos veikloje, o vėliau – ir vadovavo skautų brolijai.
1941 metų balandžio 26 dieną J. Šarauskas buvo suimtas Kaune, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, o 1941 metų birželio 22–23 dienomis išvežtas į Minską, birželio 26 dieną – sušaudytas Červenėje.
Per savo gyvenimą J. Šarauskas pelnė gausybę įvairių apdovanojimų. Po mirties, 2012 metais, jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.